Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-27 · Administracinė byla Nr. I1-1256-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-27Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
I1-1256-815/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29702-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
U. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Marijampolės pataisos namų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1256-815/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29702-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,dalyvaujant pareiškėjui U. A. (U. A.) ir jo atstovei advokatei J. T.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui R. B.,

vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas U. U. toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė iš atsakovės priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 39–48).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, 2016 m. liepos 22 d. į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN) atvykus Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) pareigūnams, pareiškėjui buvo liepta išeiti į kiemą. Pareiškėjui leidžiantis laiptais, įėjo VST pareigūnų grupė, kuri daužė visus nuteistuosius rankomis ir guminėmis lazdomis. Paaiškino, kad Kybartų PN kieme buvo apie 100 pareigūnų, kurie pareikalavo išsirikiuoti prie sienos, laikyti rankas virš galvos, jų nuleisti neleido, nemandagiai rėkavo, grasino, demonstravo gumines lazdas, ašarinių dujų purkštuvus, baksnojo gumine lazda į nugarą. Apie 21 val. 50 min. buvo leista grįžti į kambarius. Pareiškėjui grįžus į savo kambarį, jis matė, kaip kiti nuteistieji kieme buvo mušami, spardomi. Vėliau į pareiškėjo kambarį įėjo pareigūnai, liepė atsigulti ant grindų ir nejudėti, tuomet pareiškėjas buvo apipiltas cheminėmis medžiagomis, galimai žemės ūkyje naudojamais nuodais. Šios cheminės medžiagos pareiškėjui stipriai nudegino odą. Nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai truko iki 2 valandos nakties. Per tą laiką nuteistiesiems nebuvo leidžiama nueiti į tualetą. Į kambarį pareiškėjas grįžo apie 4 val., bendrabučio laiptinės, koridoriaus sienos buvo kruvinos, kambaryje telkšojo cheminių medžiagų bala, jomis buvo aptaškyti kambaryje esantys daiktai, drabužiai. Po tokių pareigūnų veiksmų sužaloti kaliniai iš Kybartų PN buvo išgabenti, o likusiems buvo daromas psichologinis smurtas.

3. Pareiškėjas teigia, kad Kybartų PN neatliko ikiteisminio tyrimo dėl akivaizdžios nusikalstamos veikos, nesiėmė priemonių patalpoms išvalyti nuo cheminių medžiagų, bendrininkavo su VST, slėpdami padarytus nusikaltimus prieš nuteistuosius. Dėl neteisėtų Kybartų PN ir VST pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė ilgalaikį stiprų fizinį skausmą, buvo sąmoningai žeminamas jo orumas, patirti išgyvenimai buvo ilgalaikiai, pareiškėjui atsirado baimės ir bejėgiškumo jausmas, panikos priepuoliai ir miego sutrikimai.

4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VST, Kybartų PN ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) neginčija fakto, kad 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN buvo naudotos specialiosios priemonės bei koviniai imtynių veiksmai 3-iojo ir 4-ojo būrių nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareigūnų klausė, kodėl jie naudoja smurtą prieš vieną iš nuteistųjų, ir dėl šio klausimo uždavimo kiti nuteistieji pareigūnų buvo mušami. Teigia, kad nuteistieji nebuvo agresyvūs pareigūnų atžvilgiu. Paaiškino, kad ne visi kambariai Kybartų PN buvo užremti, pareiškėjas savo kambario nebuvo užrėmęs, tačiau dujos buvo panaudotos visų nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, atžvilgiu. Nurodė, kad pareigūnas, kurio šalmo numeris (duomenys neskelbtini), smogė pareiškėjui kumščiu į veidą, sekantis iš paskos ėjęs pareigūnas smogė pareiškėjui kumščiu į šonkaulius, stipriai pastūmė į sieną. Teigia, kad nuo smūgio galva į sieną pareiškėjui aptemo akyse, jis pajuto pykinimą, vos neprarado sąmonės. Mano, kad pareiškėjo elgesys nesudarė pagrindo VST ir Kalėjimų departamento pareigūnams naudoti fizinį ir psichologinį smurtą, nes visus pareigūnų reikalavimus pareiškėjas įvykdė. Teigia, kad jo kambaryje nebuvo atliekama krata. Mano, kad pareigūnų veiksmais pareiškėjas ir kiti asmenys ne tik buvo kankinami, buvo žeminamas pareiškėjo ir kitų asmenų orumas, bet ir buvo sudaryta reali grėsmė pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei. Teigia, kad smurtinius veiksmus pareigūnai pradėjo naudoti nuo įžengimo į pastatą momento, smurtiniams veiksmams buvo iš anksto pasirengę – gumines lazdas laikė rankose, o ne dėkluose prie diržo.

5. Skunde teigiama, kad apie 4 val. ryto pareigūnai nurodė žmonėms po vieną eiti į pastatą, kur Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos formaliai užrašinėjo asmenų nusiskundimus. Pažymėjo, kad, slaugytojoms užrašinėjant nusiskundimus, pareiškėjui ir kitiems asmenims už nugarų stovėjo VST ir Kalėjimų departamento pareigūnai, kurių buvimą pareiškėjas suprato kaip grasinimą nedelsiant pavartoti smurtą, jei pareiškėjas išsakys kokius nors nusiskundimus. Teigia, kad pareiškėjui medicininė pagalba buvo teikiama tik praėjus kelioms dienoms po 2016 m. liepos 22 d. įvykio. Paaiškino, kad į Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2016 m. liepos 25 d., tačiau buvo atsisakyta priimti pareiškėją. Nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. 11 val. iš Kybartų PN taksofono pareiškėjas paskambino į greitosios medicinos pagalbos tarnybą telefono numeriu 112, tačiau jam buvo paaiškinta, kad Kybartų PN administracija greitosios medicinos pagalbos tarnybos į teritoriją neįsileidžia ir medicininę pagalbą nukentėjusiems asmenims suteikti neleidžia. Nurodė, kad 2016 m. liepos 26 d. pareiškėjas buvo nugabentas iš Kybartų PN į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo atlikti tyrimai, Kybartų PN sveikatos priežiūros tarnyba paskyrė gydymą tabletėmis, nepaaiškinant nei diagnozės, nei skirto gydymo esmės.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VST atsiliepime į pareiškėjo skundą (3 t., b. l. 150-153) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

1. 2016 m. liepos 22 d. nuo 19 val. 30 min. VST pareigūnai vykdė prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui, bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką. Paaiškino, kad, Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, tačiau dėl pastarųjų nepaklusnumo, agresyvaus elgesio bei atsisakymo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus kilo konfliktas, kurio metu, siekiant užkirsti kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmogaus sveikatai, gyvybei ir turtui, bei užtikrinti Kybartų PN vidaus tvarką, buvo panaudotos specialiosios priemonės – aerozoliniai dujų purkštuvai ir dujų generatoriai. Teigia, kad prievarta (specialiosios priemonės) buvo panaudotos tik po to, kai pareigūnai įspėjo nuteistuosius apie savo ketinimus panaudoti prievartą (specialiąsias priemones), pastariesiems atsisakius vykdyti teisėtus reikalavimus. Jas panaudoję, pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pažymėjo, kad VST pareigūnai asmeninių vaizdo registratorių neturi ir nenaudoja, apie specialiųjų priemonių panaudojimą informuoja tarnybiniais pranešimais.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių į VST nesikreipė. VST pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybės civilinė atsakomybė negali kilti. Nurodė, kad dėl VST pareigūnų veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

III

Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą (3 t., b. l. 109–111) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2016 m. liepos 22 d., nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje bendrą kratą atliko Kybartų PN pareigūnai. Krata atlikta, vadovaujantis Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268. Nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų į lokalinio sektoriaus kiemą išvedė ir tvarką lokaliniame sektoriuje palaikė VST bei Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai. Kybartų PN pareigūnai į nuteistųjų lokalinio sektoriaus kiemą įėjo tik tada, kai iš gyvenamųjų patalpų buvo išvesti visi nuteistieji. Kybartų PN pareigūnai atliko kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, atliko į gyvenamąsias patalpas grįžtančių nuteistųjų kratas. Nurodo, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriuje dėl 2016 m. liepos 22 d. įvykių atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių, kurį pradėjo Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, bei ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

IV

1. Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą (3 t., b. l. 3–7, 60–61) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį tyrimą dėl 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN panaudotų specialiųjų priemonių. Tyrimo metu nustatyta, kad apie 20 val. 35 min. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistieji savavališkai pasišalino iš rikiuotės ir be leidimo suėjo į nuteistųjų bendrabutį, motyvuodami tuo, kad lyja lietus, nors lietus nelijo. Nurodė, kad šių būrių nuteistiesiems buvo duotas nurodymas išeiti į lauką ir išsirikiuoti vakariniam patikrinimui, bet nuteistieji nepakluso ir nurodymo nevykdė. Suskaičiuoti nuteistuosius pavyko tik atvykus pataisos įstaigos direktoriui ir atsakingam administracijos pareigūnui. Apie įvykį telefonu nedelsiant pranešta Kalėjimų departamento pareigūnui, atsakingam už informacijos priėmimą. Kybartų PN direktorius prašė pasitelkti Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnus kratų atlikimo metu užtikrinti jas atliekančių pareigūnų saugumą. Kalėjimų departamentas 2016 m. liepos 22 d. raštu Nr. 1S-2739 kreipėsi į VST vadovybę su prašymu užtikrinti viešąją tvarką, užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar nusikaltimams bei padėti atlikti bendrąsias kratas, skirti apie 30 šios tarnybos pareigūnų. Nuo 20 val. 15 min. Kalėjimų departamento pareigūnai kartu su VST pareigūnais atliko neplanines kratas Kybartų PN nuteistųjų būrių Nr. 3 ir Nr. 4 gyvenamosiose patalpose bei drausmės grupėje.

2. Siekiant užtikrinti pareigūnų, atliekančių kratas, saugumą, visi būrių Nr. 3 bei Nr. 4 nuteistieji buvo išvesti į šių būrių lokalinio sektoriaus kiemą bei surikiuoti prie sienos. Išvedus nuteistuosius į kiemą, prevencinės grupės pajėgos buvo padalintos į dvi grupes, viena grupė užtikrino pareigūnų saugumą minėtų būrių lokalinio sektoriaus kieme, kita grupė vyko užtikrinti Kybartų PN pareigūnų, atliekančių kratas drausmės grupėje, saugumą. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21 val. 35 min. būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas. Vienas nuteistasis VST pareigūnų buvo sulaikytas, įtarus, kad jis vartojo ar turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau jis tikrintis atsisakė ir nesutiko, kad jam būtų atliktas kinologo su šunimi patikrinimas. Nurodė, kad kiti nuteistieji garsiai reiškė grasinamo pobūdžio nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kurstė kitus nuteistuosius jėga pasipriešinti pareigūnams. Paaiškino, kad apie 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų įsiveržė pro gyvenamojo korpuso duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame išėjimui rikiavosi Prevencinės grupės pareigūnai. Siekdami apginti save ir kitus pareigūnus nuo užpuolimo, VST pareigūnai panaudojo ašarines dujas. Teigia, kad nuteistieji bandė sukelti riaušes ir pasipriešino Prevencinės grupės pareigūnams, todėl prieš nuteistuosius galėjo būti naudojamos specialiosios priemonės.

3. Atvykus VST specialiajam konvojaus transportui, pagrindiniai riaušių organizatoriai bei dalyviai buvo konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių, likę būrių Nr. 3 ir Nr. 4 nuteistieji buvo išrikiuoti prie sienos ir saugomi iki tol, kol visus juos apžiūrės Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai. Po apžiūros nuteistiesiems buvo leista grįžti į gyvenamąsias patalpas. Sveikatos priežiūros specialistai apžiūrėjo 149 nuteistuosius, iš jų 83-ims diagnozuoti įvairių kūno sričių, daugeliu atvejų – kojų, juosmens (nugaros), sėdmenų, rankų sumušimai ir hematomos, galimai buku kietu daiktu (lazda), alkūnių ir kelių nubrozdinimai, taip pat keliems nuteistiesiems nustatytas akių junginės pažeidimas (galimai ašarinėmis dujomis).

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjas U. A. ir jo atstovė advokatė J. T. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas šios institucijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R. B. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

VI

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. 2016 m. liepos 22 d. nuo 20 val. iki 22 val. Kybartų PN 3-iame ir 4-ame nuteistųjų būriuose bei Drausmės grupėje Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Kybartų PN 2016 m. liepos 22 d. bendrosios kratos planu Nr. 1/8-2268, atliko bendrąją planinę kratą, o VST ir Kalėjimų departamento Prevencinės grupės pareigūnai bendrosios kratos metu užtikrino tvarką ir Kybartų PN pareigūnų bei turto saugumą (2 t., b. l. 89–91, 92–93).

2. Iš bylos duomenų, Kybartų PN kamerų stebėjimo įrašų ir ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad nuo 2016 m. liepos 22 d. 21 val. 53 min. nuteistieji Kybartų PN bandė įsiveržti į pasivaikščiojimo kiemelį, vėliau užtvėrė įėjimą į pasivaikščiojimo kiemelį bei išsiskirstė gyvenamosiose patalpose. VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vado vidaus tarnybos majoro R. B. (R. B.) 2016 m. liepos 23 d. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 46–47) nurodyta, kad, 2016 m. liepos 22 d. Kybartų PN pareigūnams atlikus kratą, apie 21 val. 35 min. nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas; vienas nuteistasis buvo sulaikytas įtarus vartojus ar turint narkotinių ar psichotropinių medžiagų; nuteistajam buvo nurodyta nueiti į šalį, tačiau tuomet tarp nuteistųjų kilo neramumai; dalis nuteistųjų ėmė kurstyti kitus priešintis pareigūnams, naudojo necenzūrinius žodžius; nuteistieji išsiveržė pro duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo prevencinės grupės pareigūnai, vėliau prie nuteistųjų prisijungė likusi dalis lokalinio sektoriaus pareigūnų, bandė jėga prasiveržti, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos; nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, neleido patekti į jį pareigūnams; kalėjimų departamento atstovas davė žodinį nurodymą išvesti nuteistuosius iš gyvenamųjų patalpų; VST pareigūnams pakilus į trečią gyvenamojo korpuso aukštą, jame stovėjo agresyviai nusiteikę nuteistieji, kurie vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti; nuteistieji užsidarė gyvenamosiose patalpose, neleido pareigūnams įeiti; pareigūnams patekus į gyvenamąsias patalpas, jų teisėtų reikalavimų nevykdė, todėl kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo panaudotos ašarinės dujos ir dujų generatoriai; nuraminus nuteistuosius ir jiems įvykdžius reikalavimus atsigulti ant grindų, nuteistieji buvo išvesdinti į kiemą, kai kurie aktyviais veiksmais priešinosi, jų atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai ir guminės lazdos; išvedus visus nuteistuosius į kiemą, jie buvo suguldyti ant žemės; atstačius viešąją tvarką, nuteistiesiems liepta sustoti prie sienos; Prevencinės grupės pareigūnai atrinko 15 įtariamų organizatorių, kurie buvo atskirti ir specialiuoju transportu konvojuoti į Kauno tardymo izoliatorių; VST pareigūnai užduotį vykdė nuo 2016 m. liepos 22 d. 17 val. iki 2016 m. liepos 23 d. 8 val.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2018 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-126-789/2018 (3 t., b. l. 189-196) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1645-575/2019 (4 t., b. l. 108-116) VAAT 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. LVAT nurodė, jog dėl pareigūnų veiksmų atitikties Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo vertinami pareiškėjo skunde nurodyti ir šioje byloje skundžiami pareigūnų veiksmus. Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymai, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. LVAT nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau LVAT nesutiko su išvada, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 23 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Kybartų PN neužtikrino pareiškėjo teisės gauti medicininę pagalbą.

VII

1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kybartų PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2016 m. liepos 28 d., atlyginimo.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

3. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – BVK) 112 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagal BVK 113 pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems atliekama krata.

4. Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – VST įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad VST slopina riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką. Pagal VST įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ypatinga situacija yra riaušės, masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušės laisvės atėmimo vietoje ar grupinis pasipriešinimas laisvės atėmimo vietos administracijai.

5. Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-642/2010). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Be to, ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti.

6. Byloje nustatyta, kad dėl pareigūnų veiksmų atitikties BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalies reikalavimams buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (3 t., b. l. 114–130), kurį nuspręsta nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto minėtame straipsnyje požymių. Nutarime pažymėta, jog nors nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, nors nustatyti nuteistieji patyrė sužalojimus, kurie buvo vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau pareigūnai tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, įgaliojimų neviršijo. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje (2 t., b. l. 125–128) konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad, prasidėjus masiniam nuteistųjų pasipriešinimui, nuteistieji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais žodžiais keikė pareigūnus, grasino jiems fiziniu susidorojimu, užsibarikadavo pataisos namų gyvenamosiose patalpose, todėl pareigūnai turėjo teisę ir pagrindą panaudoti specialiąsias priemones nuteistųjų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas nutarė, kad, atlikdami šiuos veiksmus, pareigūnai savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones, neteisėtų veiksmų neatliko.

Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad prieš nuteistuosius buvo naudojamos ašarinės dujos, koviniai veiksmai, guminės lazdos, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas į surinktus duomenis ir byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareigūnai, Kybartų PN atlikę kratą, turėjo teisę naudoti specialiąsias priemones. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 23 d. atliktų kratų Kybartų PN ir neteisėtai panaudotų specialiųjų priemonių atmestini kaip nepagrįsti.

7. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde teigia, jog Kybartų PN neužtikrino pareiškėjo teisės gauti medicinos pagalbą. BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Tačiau pabrėžtina, jog iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (2 t., b. l. 30–32) matyti, jog pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. 12.55 val. kreipėsi į gydytoją ir nurodė, jog jam skauda galvą ir šonkaulius. Atkreiptinas dėmesys, jog išraše nurodyta, jog tose vietose sumušimo žymų nestebima. Pareiškėjui buvo duoti nuskausminamieji vaistai. Pabrėžtina, jog ir 2016 m. liepos 23 d. pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, nuo apžiūros atsisakė (2 t., b. l. 31): todėl kritiškai vertintina ir tai, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 25 d. skambino pagalbos telefonu, nes, esą, pareiškėjui nebuvo suteikta medicininė pagalba Kybartų PN. Pareiškėjas į įstaigos gydytojus kreipėsi taip pat 2016 m. liepos 28 d., jam buvo išrašyti vaistai (2 t., b. l. 31–32). Minėti duomenys objektyviai ir neginčijamai nepatvirtina, kad nurodytas pareiškėjo nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas pareigūnų 2016 m. liepos 22–23 d. įvykių metu. Tačiau, teismo nuomone, netgi ir vertinant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas buvo padarytas Kalėjimų departamento prevencinės grupės ar VST pareigūnų, nenustačius jų neteisėtų veiksmų, negalimas ir Kybartų PN atsakomybės, neužtikrinant pareiškėjo saugumo, konstatavimas. Savo ruožtu pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo suteikta medicininė pagalba, teismo vertinimu, nėra.

8. Minėta, jog valstybė atsakomybė atsiranda trims kumuliatyvioms sąlygoms (t. y., turi būti nustatoma kiekviena iš jų): 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšis tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, kitų nustatinėjimas netenka teisinės prasmės. Nustatyta, jog atsakovės atstovų pareigūnų veiksmais buvo teisėti, jie neviršijo savo įgaliojimų, spec. priemones naudojo teisėtai, todėl šiuo atveju nenustatyta neteisėtų veiksmų kaip vienos iš valstybės atsakomybės sąlygų. Nenustačius būtinosios CK 6.271 straipsnyje numatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo patirti nežymūs sveikatos sutrikimai, patirti išgyvenimai, negali būti pagrindas priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Pareiškėją atstovavusi atstovė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis