Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl VST ir Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant nuteistųjų patikrinimus ir kratas Kybartų PN 2014 m. spalio 21 d., 2015 m. spalio 22 d. ir lapkričio 9 d. ir 2016 m. liepos 22-23 d.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

BVK 112 straipsnio 1 dalis numato, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagal BVK 113 straipsnio redakciją, galiojusią ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 112 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems atliekama krata.

Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1ir 2 punktai numato, kad VST slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasipriešinimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus, ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ypatinga situacija yra riaušės, masiniai neramumai, grupiniai veiksmai, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušės laisvės atėmimo vietoje ar grupinis pasipriešinimas laisvės atėmimo vietos administracijai, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, taip pat laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų pabėgimas, įkaitų paėmimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia specialiųjų priemonių sąvoką – tai VST ginkluotę sudarančios lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymų leidžiamos ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos priemonės. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikia teisę VST pareigūnams naudoti specialiąsias priemones ypatingų situacijų metu. Šio straipsnio 5 dalis numato specialiosios riaušių malšinimo technikos panaudojimo atvejus, ji gali būti panaudota: 1) ypatingų situacijų metu; 2) atremiant saugomų objektų užpuolimą, kai gresia tiesioginis pavojus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei; 3) kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui.

Kratų atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 punktas). Kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys (Instrukcijos 149 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 punktas).

Pagal Instrukcijos 158 punktą bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata, ją atliekant sudaromas planas. Bendrajai kratai vadovauja laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą, arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas. Atliekant bendrąją kratą atskiruose objektuose, būtinas atsakingų už objektus asmenų dalyvavimas. Apie kratos rezultatus laisvės atėmimo vietos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, surinkęs pareigūnų, atlikusių kratą, tarnybinius pranešimus ir protokolus, surašo suvestinį protokolą, kuriame nurodo: kratos atlikimo laiką (datą); objektų, kuriuose atlikta krata, pavadinimus; paimtų daiktų, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, sąrašą; aptiktas slėptuves, ruošiamas pabėgimui vietas; pareigūnus, dalyvavusius kratoje (Instrukcijos 162 punktas).

Instrukcijos 165 punktas nustato tokią gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijos ir patalpų kratos bei apžiūros atlikimo tvarką: 1) suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose; bendrųjų kratų metu jiems atliekama dalinė krata; 2) apžiūrimos miegamosios vietos, lovos, patalynė, spintelės ir asmeniniai daiktai; 3) siekiant aptikti draudžiamų turėti daiktų laikymo slėptuves, apžiūrimos sienos, grindys, langai, palangės, lubos, elektros instaliacijos taškai; prireikus sienos ir grindys išstuksenamos; 4) pagalbinės patalpos (prausyklos, asmeninių daiktų ir maisto produktų saugyklos ir kt.) apžiūrimos perdedant ten esančius daiktus; 5) visose gyvenamosios (režiminės) zonos patalpose kruopščiai patikrinamos galimos slaptų landų į pogrindį įrengimo vietos; 6) apžiūrint rūsių ir palėpių patalpas, ieškoma slaptų landų arba slėptuvių, o apžiūrint rūsius, esančius arčiau kaip 50 metrų nuo vidinės draudžiamosios zonos užtvaros, kasamų pabėgimo landų ir iškasto žemės grunto slėpimo vietų; 7) aptiktos kopėčios, virvinės lipynės ir kiti draudžiami turėti daiktai paimami ir sudedami vienoje vietoje, užtikrinant jų apsaugą; 8) patikrinami inžineriniai ir techniniai įrenginiai bei požeminės komunikacijos, kurios yra gyvenamosios (režiminės) zonos teritorijoje; 9) atliekant gyvenamosios patalpos bendrąją kratą, patalpoje gali būti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis.

Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimo tvarką laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Instrukcijos IX skyrius. Pagal Instrukcijos 182 punktą sprendimą panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus savarankiškai priima kiekvienas pareigūnas. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami įvertinant ir atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečias aplinkybes, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas. Specialiosios priemonės naudojamos, kai profilaktinio perspėjamojo darbo (įtikinėjimo, įspėjimo, paaiškinimo) metu su teisėtvarkos pažeidėjais nepavyksta pasiekti teigiamų rezultatų (Instrukcijos 183 punktas). Pagal 184 Instrukcijos punktą prieš naudojant specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, jei leidžia aplinkybės, teisėtvarkos pažeidėjai įspėjami; naudodami specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus pareigūnai privalo kiek įmanoma stengtis išvengti sunkių pasekmių: 1) naudodamas lazdą, pareigūnas privalo stengtis kiek įmanoma išvengti smūgių į galvą, kaklą ir lytinius organus; 2) naudojant specialiosios paskirties šaunamąsias dujas, draudžiama šauti tiesiai į minią ar į teisėtvarkos pažeidėją; 3) tramdomieji marškiniai naudojami tik leidus ir stebint sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, jo draudimas panaudoti tramdomuosius marškinius yra privalomas visiems pareigūnams; 4) po specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo, siekiant surasti nukentėjusiuosius, galimus gaisro židinius, nesuveikusias specialiąsias priemones, atliekama patalpų ir laisvės atėmimo vietų teritorijos apžiūra, prireikus likviduojamas panaudotų specialiosios paskirties dujų poveikis; 5) asmenys, prieš kuriuos buvo panaudotos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, turi būti apžiūrėti sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Pareigūnai, naudojantys specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus, turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Specialiosios taktikos operacijos metu, kai, siekiant numalšinti riaušes ar grupinį pasipriešinimą laisvės atėmimo vietos administracijai, naudojamos specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai, yra privalomas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų dalyvavimas; 6) specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus gali naudoti tik specialiai išmokyti pareigūnai, išmanantys specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų taktines bei technines charakteristikas ir išlaikę specialiųjų priemonių bei šaunamųjų ginklų naudojimo įskaitas. Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimas įforminamas Instrukcijos 185-188 punktuose nustatyta tvarka.

BVK 112 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Pagal minėto straipsnio 6 dalį nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos, aktualios ginčo laikotarpiu (iki 2016 m. balandžio 1 d.) 57 punktas nustatė, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (6 priedas). Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.