Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-408-565/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2S-408-565/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26205-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Burdulienė
Atsakovas: N. T.
Ieškovas: A. T.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AS Inbank filialas ir UAB „Julianus Inkaso“

Kategorijos

3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas

Civilinė byla Nr. e2S-408-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26205-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui N. T. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AS Inbank filialas ir UAB „Julianus Inkaso“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui N. T., prašydama nustatyti, kad sutuoktinių gyvenimas skyrium prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini); panaikinti šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą konkrečia pinigų suma: sūnui I. T. – 1 122 Eur, dukrai U. T. – 10 048 Eur, sūnui J. T. – 33 000 Eur, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą: I. T. – 5 305 Eur, U. T. – 9 242 Eur, J. T. – 7 692 Eur; padalinti santuokos metu įgytą turtą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11 672 Eur kompensaciją; pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe transporto priemonę Ford B-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sutuoktinių turimų prievolių pobūdį.

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku J. T. tvarką; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis: sūnui I. T. – po 187 Eur, dukrai U. T. – po 314 Eur, sūnui J. T. – po 264 Eur.

3. Ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, ieškovė viena jais rūpinasi. Siekiant užtikrinti, kad esama faktinė situacija būtų išlaikyta, vaikų laikina gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi J. T., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Vyresnieji šalių vaikai – I. ((duomenys neskelbtini) metų) ir U. ((duomenys neskelbtini) metų), dėl bendravimo su atsakovu gali susitarti patys. Atsakovas iš esmės neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo turi būti priteistas laikinas išlaikymas vaikams: I. T. – 187 Eur per mėnesį; U. T. – 314 Eur per mėnesį; J. T. – 264 Eur per mėnesį.

4. Atsakovas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė tenkinti iš dalies: nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti bendravimo su sūnumi J. T. tvarką; priteisti iš atsakovo laikiną vaikų išlaikymą – kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad visuomet rūpinosi vaikų išlaikymu, todėl sutinka teikti vaikams teismo nustatytą laikiną išlaikymą, tačiau mažesnio dydžio, nei prašo ieškovė. Kadangi šiuo metu minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 468 Eur, ieškovė kiekvieną mėnesį gauna už kiekvieną vaiką po 111,20 Eur valstybės išmoką, preliminariai vertinant, kiekvieno vaiko poreikiai gali būti patenkinami 357 Eur suma (468 – 111 = 357). Kiekvienam vaikui teismas turėtų nustatyti ne didesnę nei 180 Eur laikino išlaikymo sumą, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus šioje proceso stadijoje. Tačiau atsakovas nėra pajėgus visiems vaikams mokėti po 180 Eur per mėnesį. Be to, ieškovės pateiktas vaikų išlaidų apskaičiavimas nėra pagrįstas ir neatitinka šalių finansinių galimybių. Sūnus I. yra baigęs dailės mokyklą, todėl už ją mokėti nereikia, buriavimo užsiėmimų nebelanko, įrodymų, kad sūnus lankytų sporto klubą, nepateikta, jo korepetitorių išlaidos nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, be to, nėra duomenų, kad sūnui reikia papildomos pagalbos mokantis. Tik ieškovės pageidavimu dukra U. ir sūnus J. lanko privačią mokyklą, su kuo atsakovas nesutinka – šalys neturi finansinių galimybių apmokėti brangų privatų vaikų mokslą. Dukros U. išlaidos stovyklai taip pat nepatvirtintos įrodymais, o iki šiol tokias išlaidas apmokėdavo atsakovas. Jos odontologinio gydymo išlaidos turėtų būti mažesnės, kaip kitų vaikų, psichologo konsultacijų išlaidos taip pat nepagrįstos, nes mokykloje yra prieinamos nemokamos psichologo paslaugos. Mėnesio išlaidos visų vaikų maitinimui (600 Eur) turėtų būti mažesnės, kadangi vaikai valgo tą patį maistą, gauna maitinimą mokykloje. Visų vaikų drabužių, batų įsigijimo išlaidos (400 – 500 Eur kiekvienam vaikui) turėtų būti mažesnės. Nuo 2021 m. balandžio mėn. dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovo pajamos siekia apie 1 472 Eur. Atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 280 Eur buto nuomos išlaidų, 400 Eur automobilio, kuris yra būtina atsakovo darbo priemonė, nuomos išlaidas, 250 Eur kuro išlaidų (atsakovas užsiima pavežimo paslaugos teikimu), 113,43 Eur vartojimo paskolos dengimo išlaidų. Taigi atsakovo vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius išlaidas, sudaro apie 428,57 Eur, iš kurių atsakovas dar turi patenkinti savo būtinuosius poreikius. Atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui neturi objektyvių galimybių skirti didesnį nei po 150 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje nepilnamečiams yra sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Vaikai nurodė, jog dabartinė situacija juos tenkina, jie nori ir toliau likti gyventi name su mama. Nepilnametis šalių sūnus J. nurodė, jog jam patinka lankytis ir nakvoti pas tėtį. Tarnyba nurodė, jog ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieštarauti iš esmės neturi pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, teismas nutarė:

7.1. nustatyti šalių nepilnamečių vaikų I. T., U. T. ir J. T. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove A. T.;

7.2. nustatyti atsakovo N. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. T. tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja:

- kas antrą savaitgalį nelyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, o jei vaikas tą dieną ugdymo įstaigos nelanko – iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

- kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.

7.3. priteisti iš atsakovo N. T. nepilnamečio sūnaus I. T. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymą mokant į atsakovės A. T. nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;

7.4. priteisti iš atsakovo N. T. nepilnametės dukters U. T. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 314 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymą mokant į atsakovės A. T. nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;

7.5. priteisti iš atsakovo N. T. nepilnamečio sūnaus J. T. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 264 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymą mokant į atsakovės A. T. nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos;

7.6. paskirti atsakovę A. T. priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

7.7. priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

8.1. šalys turi nepilnamečius vaikus: I. T., gim. (duomenys neskelbtini), U. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams, ji užtikrina vaikams saugią aplinką, vaikai nurodė norintys gyventi su mama. Atsakovas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo, Tarnyba taip pat nurodė neturinti pagrindo prieštarauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant prieštaravimų, nenustačius vaikų teisių ir interesų pažeidimų vaikams gyvenant su ieškove, byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai naudoja motinos valdžią, jos prašymas tenkinamas, šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove;

Žemesnės instancijos teismas

8.2. šalių nepilnamečiam sūnui I. yra (duomenys neskelbtini) metų, nepilnametei dukrai U. – (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su jais nustatyti neprašo. Teismas sprendė, jog vaikai pakankamai dideli, kad patys susitartų su tėvu dėl pageidaujamo ir visiems tinkamo bendravimo bylos nagrinėjimo metu. Todėl, siekiant užtikrinti nepertraukiamą atsakovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšio palaikymą, tikslinga nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką tik su mažiausiu šalių vaiku J., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo;

8.3. ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam šalių sūnui I. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 187 Eur. Ieškovė nurodė, jog tokio dydžio išlaikymą pagrindė ieškinyje, tačiau, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, tyrimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalių nepilnametis sūnus I. lanko dailės mokyklą, būriavimo užsiėmimus ar jam reikalinga korepetitorių pagalba. Šias aplinkybes teismas galės nustatyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir to, kokios yra atsakovo galimybės jį teikti. Būtent todėl teismas neatsižvelgia į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis nėra pajėgus teikti kiekvienam vaikui pusės minimalios mėnesio algos (kasacinio teismo praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, atėmus valstybės mokamą vaiko išmoką, t. y. apie 180 Eur ((468 Eur MMA – 111,20 Eur išmoka vaikui) / 2) dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes teismas įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo pačiu pagrindu atmetamas ir atsakovo prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti mažesnę atsakovo dalį vaikų išlaikymo prievolėje. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymas būtų pakankamas patenkinti būtinus vaiko poreikius iki bus išnagrinėta byla, atitiktų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir tėvų lygiateisiškumo principą;

8.4. šalių nepilnametės dukters U. išlaikymui iki teismo sprendimo byloje priėmimo ieškovė prašo priteisti po 314 Eur per mėnesį, nepilnamečio sūnaus J. išlaikymui – po 264 Eur per mėnesį. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, didžiąją dalį jų poreikių sudaro privačios mokyklos paslaugų apmokėjimas. Šis poreikis nėra priskirtinas prie būtinųjų, tačiau teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu jis turi būti užtikrintas. Atsakovas nurodė, kad vaikų ugdymui privačioje mokykloje niekada nepritarė, tačiau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybių aiškintis aplinkybių, susijusių su atsakovo pritarimu tokiam poreikiui ir, kaip minėta, su atsakovo galimybe jį tenkinti (būtent nuo šių aplinkybių priklauso, ar skyrium gyvenantis tėvas turi prisidėti prie išlaidų privačiai ugdymo įstaigai). Todėl, spręsdamas dėl būtinybės prisidėti prie šio poreikio tenkinimo, teismas rėmėsi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei tėvų lygiateisiškumo principais. Siekiant užtikinti ugdymo tęstinumą, vaikų padėties stabilumą, prie vaikų privačios mokyklos paslaugų apmokėjimo turi prisidėti abi šalys lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad privačios ugdymo įstaigos paslaugos kainuoja 333 Eur per mėnesį dukrai ir 317 Eur per mėnesį sūnui. Atsakovas šių išlaidų dydžio neginčijo. Todėl kiekviena iš šalių atitinkamai prie vaikų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti papildomomis 166,50 Eur ir 158,50 Eur sumomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nepilnametės dukters U. išlaikymui priteisė 314 Eur per mėnesį, o nepilnamečio sūnaus J. išlaikymui – 264 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą;

Žemesnės instancijos teismas

8.5. teismas nustatė, jog atsakovas, remiantis Tarnybos išvada, teigė, jog vyresniesiems vaikams perveda po 200 Eur ar didesnį išlaikymą, papildomai perka rūbus, avalynę, mokyklines prekes, norėjo apmokėti sūnaus architektūros parengiamąjį kursą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybes teikti vaikams jų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip: iš atsakovo N. T. nepilnamečiams vaikams I. T., U. T. ir J. T. priteisti po 150 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą kiekvienam; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. teismas šalių nepilnamečiams vaikams U. ir J. priteisė iš atsakovo beveik dvigubai didesnį laikiną periodinį išlaikymą, nei šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos ½ dalis, atėmus valstybės išmoką (vaiko pinigus). Šioje proceso stadijoje nebuvo pagrindo priteisti vaikams didesnio, nei teismų praktikoje nustatytas minimalus laikino periodinio išlaikymo dydis. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vertino šalių pozicijas ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl turėjo nustatyti, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaikams yra jokiais įrodymais nepagrįstos ir neatitinka ginčo šalių finansinių galimybių;

9.2. ieškovė turėjo tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, tačiau to nepadarė. Pavyzdžiui, privačių mokyklų paslaugų išlaidos, kurios sudaro didžiausią dalį dukters U. ir sūnaus J. išlaikymo išlaidų, nepatvirtintos jokiais įrodymais (nepateiktos sutartys su mokyklomis, sąskaitos, jų apmokėjimo dokumentai). Įrodymais nepatvirtintos ir kitos nebūtinos vaikų išlaidos korepetitoriams, būreliams, užsiėmimams. Dauguma ieškovės nurodytų išlaidų vaikų išlaikymui yra arba nepagrįstos, arba akivaizdžiai per didelės: sūnus I. jau yra baigęs dailės mokyklą, todėl už ją mokėti nereikia; sūnaus I. korepetitorių išlaidos nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, be to, nėra duomenų, kad sūnui reikia papildomos pagalbos mokantis; sūnus I. buriavimo užsiėmimų nebelanko, todėl už juos mokėti nereikia; įrodymų, kad sūnus lankytų sporto klubą, nepateikta; tik ieškovės pageidavimu dukra U. ir sūnus J. lanko privačią mokyklą, su kuo atsakovas nesutinka, nes šalys neturi finansinių galimybių apmokėti brangų privatų vaikų mokslą, o valstybinės mokyklos yra nemokamos, todėl tokias nebūtinas (prabangos) išlaidas turi prisiimti pati ieškovė asmeniškai; mėnesinės išlaidos visų vaikų maitinimui (600 Eur) turėtų būti mažesnės, turint omenyje tai, kad vaikai valgo tą patį maistą, be to, gauna maitinimą mokykloje; dukros U. išlaidos stovyklai taip pat nepatvirtintos įrodymais, o iki šiol tokias išlaidas apmokėdavo atsakovas, be to, pagal ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką jis atskirai turės apmokėti dalį tokių išlaidų; dukters U. odontologinio gydymo išlaidos turėtų būti mažesnės (kitų vaikų nurodomos mažesnės išlaidos); dukters U. psichologo išlaidos taip pat nepagrįstos, nes mokykloje yra prieinamos nemokamos psichologo paslaugos; visų vaikų drabužių/batų įsigijimo išlaidos (400 – 500 Eur kiekvienam vaikui) taip pat turėtų būti mažesnės. Teismas, priteisdamas vaikams didesnį nei minimalų laikiną periodinį išlaikymą, turėjo jį mažinti rašytiniais įrodymais nepagrįstų išlaidų suma, tačiau to nepadarė, laikino išlaikymo dydį teismas nustatė tik pagal subjektyvius niekuo nepagrįstus ieškovės paaiškinimus;

9.3. teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia apie 500 – 700 Eur kiekvienam vaikui, tačiau tokios išlaidos neatitinka šalių finansinių galimybių. Šalys, bent jau atsakovas, nėra pajėgios apmokėti nebūtinų išlaidų brangiems vaikų užsiėmimams ar privačioms mokykloms, brangiems vaikų rūbams. Atsakovas buvo pateikęs teismui įrodymus, kad iki 2021 m. kovo 16 d. atsakovo vidutinės mėnesio pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siekė apie 1 530 Eur, o nuo 2021 m. balandžio mėn. iki dabar, dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet nebedirbant (duomenys neskelbtini), sudaro apie 1 472 Eur. Tai patvirtina teikiamas individualios veiklos pajamų skaičiuoklės išrašas iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini); SEB banko sąskaitos išrašai, kuriuose matyti atsakovo gaunamos pajamos iš darboviečių; paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas kiekvieną mėnesį patiria 280 Eur buto nuomos išlaidas; 400 Eur automobilio, kuris yra būtina atsakovo darbo priemonė, nuomos išlaidas; 250 Eur kuro išlaidas, kurių pagrįsti rašytiniais įrodymais negali, tačiau jos neabejotinos, nes atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, užsiima žmonių pavežimo paslaugos teikimu; taip pat kiekvieną mėnesį atsakovas moka 113,43 Eur įmokas vartojimo paskolai padengti. Taigi, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius nurodytas išlaidas, šiuo metu sudaro tik 428,57 Eur, iš kurių atsakovas dar turi patenkinti savo asmeninius poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui ir pan. Ne mažiau svarbu ir tai, kad pagal teismo nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi J. tvarką atsakovas tą laiką, kurį skirdavo individualiai darbo veiklai, turės praleisti su sūnumi J., dėl ko atsakovo darbo pajamos dar labiau sumažės;

9.4. atsakovas neturi objektyvių galimybių trims nepilnamečiams vaikams skirti didesnio nei 150 Eur (bendrai 450 Eur) laikino periodinio išlaikymo, o, ieškovei neįrodžius vaikų papildomų ar specialiųjų poreikių, nėra pagrindo priteisti didesnio išlaikymo. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir jos pačios nurodomos pajamos yra didesnės nei atsakovo, kas sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dėl skirtingos šalių turtinės padėties ir nustatyti mažesnę atsakovo dalį laikinoje vaikų išlaikymo prievolėje. Teismas, skundžiamoje nutartyje skirdamas dėmesį vaikų poreikių analizei, visiškai neanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų dėl jo finansinių galimybių tenkinti didesnius nei minimalius vaikų poreikius, todėl skyrė atsakovui neproporcingai didelę vaikų išlaikymo naštą, kurios jis objektyviai negalės įvykdyti, nes atsakovo gaunamos pajamos gerokai mažesnės nei ieškovės deklaruojami nepagrįsti vaikų poreikiai. Nors Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovas iki šiol teikė vaikų išlaikymui po 200 Eur, tačiau tai klaidinga informacija, nes Tarnybos atstovams atsakovas nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas buvo mokamas tik retsykiais, o ne periodiškai.

10. Ieškovė A. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. atsakovas teigia, kad, nustatant laikiną išlaikymą, būtina atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, kuris 2021 m. yra 468 Eur, tačiau MMA yra ne maksimalus, bet minimalus vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Teismas įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus ir priėmė nutartį, kuria laikinai išsprendė vaikų išlaikymo klausimą. Todėl atsakovo argumentai, susiję su MMA, yra nepagrįsti, vertinant tai, kad ieškovė pagrindė išlaikymo vaikams poreikį;

10.2. atsakovas nepagrįstai teigia, jog dauguma ieškovės nurodytų išlaidų vaikų išlaikymui yra akivaizdžiai per didelės. Atsakovas 2019 m. kovą išėjo iš namų ir paliko visą buitį vienai ieškovei. Atsakovas su vaikais matėsi retai, išlaikymo iki 2021 m. vasaros neteikė, buityje ieškovei nepadėjo, vaikų į ugdymo vietas neveždavo, dažnai sutartu laiku jauniausio vaiko nepasiimdavo. Ieškovė ieškinyje pateikė visus skaičiavimus ir įrodymus apie patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Trijų vaikų išlaikymui 758 Eur bendra suma yra labai nedidelė, lyginant su tuo, kokias išlaidas patiria ieškovė. Šiuo metu pasikeitusios aplinkybės dar labiau padidino ieškovės išlaidas vaikams: a) I. nuo 2021 m. rugsėjo lanko architektūros mokyklą, dvejų metų kursą. Ugdymo kaina mėnesiui – 120 Eur. Šias išlaidas padeda padengti I. krikšto mama; b) I. pats paprašė korepetitorių pagalbos matematikai ir lietuvių kalbai, nes mato, kad reikia papildomo ugdymo siekiant įstoti į architektūrą. Šiuo metu I. turi lietuvių kalbos korepetitorių, ieško matematikos, fizikos korepetitorių pagalbos; c) I. nuo 2021 m. lapkričio lanko tinklinio būrelį, kurio kaina per mėnesį – 60 Eur ; d) I. nuo 2021 m. lapkričio lanko sporto klubą, kurio kaina per mėnesį – 18 Eur; e) U. 6 mėnesius lankėsi pas psichologą; f) U. buvo reikalingos odontologo paslaugos; g) ieškovė I. ir U. kiekvieną mėnesį perveda 80 Eur dienpinigių, J. – 50 Eur;

10.3. ieškovė negali bloginti vaikų padėties dėl to, kad atsakovas nesutinka prisidėti prie jų išlaikymo. Tai, kad vaikai lanko privačią mokyklą ir atsakovas nusprendė, kad nenori prisidėti prie mokesčio mokyklai (nors su mokyklos parinkimu anksčiau sutiko), nereiškia, kad ieškovė turi keisti mokyklą, sudarydama nepatogumus vaikams. Šiuo metu mokestį už mokyklą ieškovei padeda sumokėti jos tėtis. Ieškovė taip turi apmokėti visas susikaupusias skolas už komunalines paslaugas, kurias paliko atsakovas;

10.4. atsakovas nurodo, kad jo mėnesio pajamos yra 1 472 Eur, taip pat, kad jis turi įsipareigojimų. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį. Tai, kad atsakovas nedirba pagal savo specialybę, yra paties atsakovo pasirinkimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieškojo darbo už geresnį atlyginimą, bet jo nerado. Tai, kad atsakovui reikia už aiškiai neprotingą sumą (400 Eur) nuomotis dėvėtą automobilį, nesudaro pagrindo atsakovui vengti išlaikyti savo vaikus. Atsakovas taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų jis negali vykdyti darbinės veiklos. Atsakovas nepagrindė, kad priteistas laikinas išlaikymas turi būti sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

13. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2021 m. spalio 1 d. parengiamųjų kursų dailės pagrindų mokymo sutarties kopiją dėl I. T. dvejų metų parengimo architektūros studijoms, pagal kurią vienerių mokslo metų paslaugų kaina yra 960 Eur; 2021 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) tinklinio mokyklos sutarties-taisyklių kopiją; bankinio mokėjimo nurodymo (22,50 Eur) už sporto klubą kopiją; sąskaitų faktūrų už psichologo konsultacijas U. kopijas bei 2021 m. spalio 12 d. bankinio mokėjimo nurodymo (225 Eur) už psichologo konsultacijas kopiją; UAB „Odontalis“ suteiktų paslaugų U., I. ir J. (nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d.), kopijas; 2021 m. vasario 18 d. bankinio mokėjimo nurodymo (1 500 Eur) privačiai ugdymo įstaigai, kopiją; 2021 m. rugpjūčio 13 d. bankinio mokėjimo nurodymo (300 Eur) privačiai ugdymo įstaigai kopiją; 2021 m. gruodžio 22 d. bankinio mokėjimo nurodymo (1 000 Eur) privačiai ugdymo įstaigai kopiją; mokėjimų nurodymų už komunalines paslaugas kopijas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiami su nepilnamečių vaikų teisėmis bei tėvų pareigomis vaikų atžvilgiu susiję klausimai bei nustatęs, kad naujai teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo (byla vedama elektronine forma ir ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą kartu su naujais įrodymais buvo išsiųstas atsakovui, taigi atsakovas turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti), priima kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir vertina juos visų įrodymų kontekste (CPK 314, 338 straipsniai).

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o taip pat dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vienu iš šalių nepilnamečių vaikų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo nutarties dalių nepasisako.

17. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, preliminariai įvertinęs vaikų poreikius pagal jų amžių, sprendė, kad sūnaus I. T. poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistinas 180 Eur laikinas išlaikymas per mėnesį, dukters U. T. poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistinas 314 Eur laikinas išlaikymas per mėnesį, sūnaus J. T. poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistinas 264 Eur laikinas išlaikymas per mėnesį.

20. Apeliantas atskiruoju skundo prašo pirmosios instancijos teismo priteistą laikiną išlaikymą sumažinti iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo kiekvienam vaikui nustatytas laikinas išlaikymo yra per didelis, niekuo nepagrįstas, neproporcingas tėvų turtinei padėčiai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti faktinių aplinkybių, susijusių su konkrečiu kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį teiktino laikino išlaikymo dydžiu, tai yra detaliai nustatyti apelianto nurodomas aplinkybes dėl vaikų lankomų papildomų užsiėmimų, korepetitorių paslaugų, išlaidų maistui, išlaidų odontologo, psichologo paslaugoms, drabužiams ir kitoms reikmėms. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir bus išsamiai ištirti ir įvertinti visi šalių į bylą pateikti įrodymai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

22. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai.

23. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 642 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga padidėjo, t. y. siekia 730 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

24. Nagrinėjamu atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo kiekvienam vaikui priteistas išlaikymo sumas bei atsižvelgiant į tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, taip pat įvertinus, jog kiekvienas iš ginčo vaikų gauna 111,20 Eur dydžio valstybės išmoką, kuri skirta vaikų poreikiams tenkinti ir kurios tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju kiekvienam vaikui skiriamas mėnesinis išlaikymas viršija skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusį MMA (atskaičius mokesčius), tačiau, kaip minėta, MMA kriterijus yra tik orientacinis sprendžiant dėl konkrečiam vaikui būtino išlaikymo.

25. Ieškovė nurodė, jog sūnui I. T. kiekvieną mėnesį skiriama išlaikymo suma sudaro 485 Eur, dukrai U. T. – 738 Eur, sūnui J. T. – 639 Eur. Nustatytus kiekvienam vaikui reikalingus išlaikymo dydžius, ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika, pagrįstai sumažino valstybės mokamomis išmokomis vaikams ir tik po to nustatė lygias abiejų tėvų teiktino išlaikymo dalis (I. T. – 187 Eur (485 Eur – 111 Eur) / 2, dukrai U. T. – 314 Eur (738 Eur – 111 Eur) / 2, sūnui J. T. – 264 Eur (639 Eur – 111 Eur) / 2.).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė duomenis apie kiekvieno iš trijų nepilnamečių vaikų poreikių pobūdį ir jų dydį: teismui pateikti duomenys apie visų vaikų išlaidas maistui, higienai, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniesiems poreikiams. Šiuo aspektu pažymėtina, jog minėtos išlaidos yra savaime suprantamos, būtinos ir teismų praktikoje nereikalaujama rinkti bei pateikti visas jas pagrindžiančių pirkimo dokumentų. Kaip jau minėta, dėl konkrečių išlaidų dydžio, skirtino vaikų lankomiems užsiėmimams, maistui, odontologams, psichologams, drabužiams ir kt., pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakys nagrinėdamas bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio kiekvienam iš vaikų, nustatė, jog didžiąją dalį šalių dukters U. ir sūnaus J. poreikių sudaro privačios mokyklos paslaugų apmokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas vaikų ugdymo įstaigos lankymo tęstinumas, taigi, abu tėvai turi prisidėti prie vaikų privačios ugdymo įstaigos lankymo išlaidų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl didesnio išlaikymo sumų, skiriamų šalių dukters U. ir sūnaus J. poreikiams, pagrįstai rėmėsi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principais. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis niekada nepritarė vaikų ugdymui privačioje mokykloje, bus tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Dėl vyriausiajam šalių sūnui I. priteisto laikino išlaikymo dydžio pažymėtina, jog didžiąją dalį šio vaiko kasmėnesinių išlaidų (išskyrus išlaidas maistui) taip pat sudaro išlaidos papildomam ugdymui, korepetitoriams. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog I. T. rengiasi architektūros studijoms (2021 m. spalio 1 d. parengiamųjų kursų dailės pagrindų mokymo sutartis), taigi ir šiam šalių vaikui, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principais, turi būti užtikrintas ugdymo (papildomo) tęstinumas ir prie šių išlaidų privalo prisidėti abu tėvai.

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo kiekvienam iš trijų šalių vaikų nustatytos laikino išlaikymo sumos, tai yra 180 Eur per mėnesį suma sūnaus I. T. išlaikymui, 314 Eur per mėnesį suma dukters U. T. išlaikymui bei 264 Eur per mėnesį suma sūnaus J. T. išlaikymui, konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei visų trijų vaikų interesus. Šiuo atveju nėra pagrindo bloginti šalių vaikų padėties dėl to, kad apeliantas nesutinka prisidėti prie jų išlaikymo pirmosios instancijos teismo priteistomis laikino išlaikymo sumomis. Be to, apeliantas, teigdamas, kad kiekvieno vaiko poreikiams gali mokėti tik po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, taip pat, kad šios sumos turėtų pakakti vaikų poreikiams, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, tai yra apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo siūlomas mokėti išlaikymas užtikrins jo trijų vaikų poreikius ugdymuisi, maistui, drabužiams, būstui, sveikatai, laisvalaikiui ir kt.

28. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį neatitinka ginčo šalių finansinių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, jog šalių vaikai privačią ugdymo įstaigą pradėjo lankyti anksčiau, nei buvo pradėta ši byla, todėl, siekiant užtikrinti vaikų ugdymo tęstinumą, vertintina, jog šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti mažesnę atsakovo dalį laikinoje vaikų išlaikymo prievolėje.

29. Apeliantas nurodo, jog iki 2021 m. kovo 16 d. atsakovo vidutinės mėnesio pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) siekė apie 1 530 Eur, o nuo 2021 m. balandžio mėn. iki dabar, dirbant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet nebedirbant (duomenys neskelbtini), sudaro apie 1 472 Eur. Atsakovas taip pat nurodo, jog kiekvieną mėnesį patiria 280 Eur buto nuomos išlaidas; 400 Eur automobilio nuomos išlaidas; 250 Eur kuro išlaidas, 113,43 Eur įmokas vartojimo paskolai padengti. Taigi, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos, atskaičius nurodytas išlaidas, šiuo metu sudaro tik 428,57 Eur, iš kurių atsakovas dar turi patenkinti savo asmeninius poreikius maistui, aprangai, laisvalaikiui.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, net ir teigdamas, jog šiuo metu jo darbinės pajamos yra sumažėjusios, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

31. Iš byloje esančios Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. lapkričio mėn. išvados matyti, jog pats apeliantas vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nurodė, jog „<...> šiuo metu pinigus perveda vyresniesiems vaikams į jų banko sąskaitas (apie 200 Eur/mėn. ir daugiau arba pagal poreikį), kuriais vaikai gali disponuoti patys; susitikimo metu perka vaikams rūbus, avalynę, perka reikalingas priemones į mokyklas. Vyras teigė, jog vaikams paprašius – niekuomet neatsako <...>“. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog tai yra klaidinga informacija, taip pat, kad tokias pinigų sumas (po 200 Eur) apeliantas vaikams teikdavo retai ir vaiko teisių specialistai klaidingai suprato jo paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybę, kad apeliantas vaikams pervesdavo pinigus, patvirtina ir pačių vaikų paaiškinimai, teikti vaiko teisių apsaugos specialistams. Abu vyresnieji šalių vaikai nurodė, jog, paprašius tėčio pinigų, jis visada perveda, perka reikalingas prekes, apmoka pramogas. Nurodytos aplinkybes sudaro pagrindo abejoti apelianto deklaruojama sunkia finansine padėtimi ir dėl to mažinti pirmosios instancijos teismo šalių vaikams priteistas laikino išlaikymo sumas.

32. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Burdulienė