Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, jog išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vaikų interesų naudai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir pritarė, jog vaikams turi būti priteistas išlaikymas, išlaikymo dydį paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 7-8). Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, ieškovės motinai priklausančioje namo dalyje (b. l. 9). Ieškovė augina dar vieną vaiką D. V.. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini)mokyklą, A. lanko trečia klasę, o A. - pirmą (b. l. 10). Ieškovė pagal neterminuotą darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) formuotoja, gauna 3,20 Eur/val. (b. l. 11-12). Šalių vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruota (b. l. 54-55). VĮ "Regitra" duomenis šalių vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi. Sodros duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba, nuo 2019-08-19 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2019-09-17 registruojasi darbo biržoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 200,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas pripažįsta, jog turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sutinka mokėti išlaikymą, tačiau teigia, jog šiuo metu negali, nes neturi darbo ir negauna jokių pajamų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Sutiktina, jog šalių vaikams gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šalių sūnus Aleksandras yra dešimties metų, dukra Aušra - aštuonerių metų amžiaus, abu lanko mokyklą. Šalių abu vaikai yra sveiki, specialiųjų poreikių neturi.

Teismas, įvertinęs abiejų vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog vaikai neturi specialių poreikių, jiems nėra paskirtas specialus gydymas, konstatuoja, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 400,00 Eur ir ši suma pakankama šalių vieno vaiko visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaikų poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, registruojasi darbo biržoje, jokių santaupų bei turto neturi, neturi sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, turi skolinių įsipareigojimų, gyvena draugės nuomojame bute. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė taip pat neturi jokio turto, gyvena su motina, motinai nuosavybės teise priklausančio namo dalyje, dirba, jos gaunamos pajamos į atskaičius mokesčius sudarytų apie 500,00 Eur, taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, jai padeda pragyventi motina, jokių įsipareigojimų neturi.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė tėvų prievolė, todėl negalima jos perleisti nei kitiems asmenims, nei atsisakyti ją vykdyti. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nedirba nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos išlaikyti vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pažymėtina, jog nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Be to akcentuotina ir tai, jog paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, o atsakovas prie tų išlaidų neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti bei jo darbingumo lygis yra sumažėjas, priešingai teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog yra sveikas, anksčiau dirbo ir gavo pajamas, o tai rodo, jog pajamų gavimas iš esmės priklauso nuo atsakovo noro ir aktyvių veiksmų susirasti darbą bei gauti pajamų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, vaikų amžių ir jų augančius poreikius, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, įvertinus tai, jog šalių vaikai gyvena su motina, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog yra pagrindas iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo kiekvienam vaikui mokamas 200,00 Eur dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu išlaikymu 200,00 Eur yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus, taip pat teismų formuojamą praktiką (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikė nuo 2016 metų lapkričio mėnesio, todėl susidarė 14542,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas pripažino, jog nuo 2016 m. lapkričio mėnesio neteikė vaikams išlaikymo, tik vieną kartą vaikams nupirko rūbų, daugiau prie vaikų išlaikymo neprisidėjo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2016 metų lapkričio mėnesio ir šalių nepilnamečius vaikus visiškai išlaikė ir jais rūpinosi viena pati ieškovė. Tuo laikotarpiu atsakovas dirbo ir gavo pajamų, tačiau išlaikymo neteikė. Teismas, įvertinęs vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, sutinka su ieškove, jog kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui ieškovės nurodomu laikotarpiu pakako vienos mėnesinės algos, tačiau atsakovas išlaikymo nemokėjo visiškai, nors pagal bylos duomenis tuo metu dirbo ir gavo pajamų. Taigi atsakovas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 15 d. kiekvienam vaikui turėjo išlaikymui skirti po 7271,00 Eur, tačiau prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas 7271,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui A. L. ir A. L. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams ir poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovę byloje atstovavo advokato padėjėjas, tačiau ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 108,00 žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 327,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 435,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas,93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-11-15 iki jo pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019-11-15 iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 7271,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), 7271,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų - tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.