- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- N1-129-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35154-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 2017-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., paskiriant laisvės apribojimą keturiems mėnesiams,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2017-07-12 apie 18:35 val. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, be jokios priežasties, tyčia priėjo prie D. R. ir dešinės rankos kumščiu nemažiau penkių kartų sudavė D. R. į galvos sritį, ir dėl pakaušio srities sumušimo, pasireiškusio gumbais (minkštųjų audinių patinimu) pakaušio srityje, nukentėjusiajam D. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. parodė, kad 2017-07-12 du kartus vakare buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, abu kartus laukė draugo A. iš ketvirto aukšto, nuėjusio į savo namus. Jis nepamena kaip buvo apsirengęs, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. Į laiptinę jį įleido ir laiptinės durų kodą surinko draugas. Pirmą kartą A. nuėjo pasiimti daiktų, o jis (E. K.) laukė laiptinėje, netriukšmavo, bet išėjusi iš kito buto moteris iškeikė jį visokiais žodžiais, išvadino „benamiu, bomžu, debilu“ ir uždarė duris. Jis nieko nedarė, neatsakė, sulaukė draugo ir išėjo. Po kokio pusvalandžio draugas ėjo namo pavalgyti, o jis (E. K.) vėl laukė laiptinėje, ir vėl „išlindo ta moteris“, bet nieko nesakė. Tada atėjo vyras iš kito buto, D. R., kalbėjo su jo draugo mama, ką - negirdėjo, tada atėjo prie jo (E. K.) ir liepė išeiti iš laiptinės, tampė už kairio peties, pasakė, kad iškvies policiją. E. K. paaiškino, kad tuomet nutarė pasišalinti, išėjo į kiemą, bet D. R., anot E. K., „stvėrė už rankos ir sakė, kad niekur neičiau, nes iškvietė policiją, man jis trenkė į veidą, į dešinę pusę <...> neatsilaikiau ir trenkiau R., kaip jis pats sakė, nemažiau 5 smūgius“. Kaltinamasis patvirtino, kad tuomet kažkas šaukė, kieme buvo nemažai žmonių, prašė, kad jis (E. K.) nuo D. R. atstotų. Policijos E. K. nelaukė, iš kiemo pasišalino, gailisi, jog pavartojo smurtą, nesididžiuoja tuo, nurodė, kad yra impulsyvus, geria raminamuosius vaistus, pykčio priepuolių nebūna, bet kartais būna piktas. Teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atsiprašė, teigė, kad būtų nesimušęs, jei nebūtų pirmas gavęs smūgio iš D. R., yra išmokytas gintis.
Teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 43-44, 47).
Nukentėjęs D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena name (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, o mama gyvena tos pačios laiptinės antrame aukšte. Kai vakare 2017-07-12 grįžo namo iš darbo, jam paskambino mama, ir pasakė, kad nuo ryto laiptinėje yra įtartinas jaunuolis su gobtuvu, jis ir stovi, ir guli, ir spjaudo, paprašytas išeiti, ją iškoneveikė. Kai jis (D. R.) palipo pažiūrėti, rado jaunuolį, kurį matė pirmą kartą, paklausė, ką jis daro laiptinėje, o jis pasakė, kad laukia ir nurodė moterišką vardą, konkrečiai nepamena kokį, bet tokia moteris laiptinėje negyvena. Tada D. R. nurodė pagalvojęs, kad jis galėjo ateiti pas jaunuolį iš ketvirto aukšto, pas kurį vaikšto įtartini draugai. Todėl nuėjo į tą butą, duris atidarė jaunuolio mama ir pasakė, kad vaikiną pažįsta, bet nežino ko jis ten stovi. Dar kartą paprašė jaunuolio išeiti, bet šis elgėsi keistai, akys buvo išsiplėtę, kartojo „neliesk manęs, neliesk manęs“. Tada jis (D. R.) pasakė, kad paskambins policijai, kad nustatytų, kas jis toks ir ko čia stovi. Paskambinęs išėjo į lauką laukti policijos. Po kelių minučių išėjo ir šis jaunuolis, kuriam pasakė, kad palauktų, nes iškvietė policiją. Patvirtino, kad prilietė ranka už peties E. K.. E. K. tuomet jam sudavė, jis (D. R.) išsigando, pasimetė, stūmė E. K. nuo savęs, bet gavo apie penkis smūgius, kieme buvo žmonių, pamena, kad matė kaimynę D. J., kuri pradėjo rėkti. E. K. tuomet nuėjo, o jis (D. R.) turėjo rankose telefoną, pasivijęs besišalinantį jaunuolį nufotografavo, nuotrauką parodė atvykusiems policijos pareigūnams. Nuo E. K. smūgių iššoko 5 gumbai ant galvos, skaudėjo, todėl kreipėsi į ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis D. R. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo mama I. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-07-12 18:00 val. jam paskambino mama ir pasakė, kad bijo išeiti iš namų., nes namo laiptinėje stovi neaiškus jaunuolis. Taip pat mama teigė, kad apie 12:30 val. minėtas jaunuolis laiptinėje gulėjo, rūkė, miegojo. D. R. išėjo į laiptinę ir pamatė stovintį jaunuolį tarp 2 ir 3 aukštų. D. R. jo gražiai paprašė, kad jis išeitų iš laiptinės. Jaunuolis jam atsakė, kad laukia draugo, kuris gyvena 14-ame bute. D. R. nuėjo į 14 butą. Buto duris atidarė buto šeimininkė D.. D. R. jos paklausė, ar ji pažįsta jaunuolį, kuris stovi laiptinėje. Ji pažvelgusi į jį teigė, kad jį pažįsta ir pridūrė, kad tai jos sūnaus draugas iš internato, bet šiuo metu jis pas ją namuose nepageidaujamas. Jos sūnus pas draugą į laiptinę neišėjo. Tada D. R. vėl jaunuolio, stovinčio laiptinėje, paprašė, kad jis išeitų, nes kitaip iškvies policiją. Jis D. R. pasakė, kad skambintų, kur nori. Tada D. R. nulipo į apačią, išėjo į kiemą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Tada maždaug už 5 minučių į lauką išėjo ir tas jaunuolis. Tas jaunuolis nueidinėjo tolyn. D. R. jam pasakė, kad palauktų. Jis tikriausiai suprato, kad D. R. iškvietė policiją. Tada apsisukęs pradėjo kumščiu D. R. smūgiuoti į galvą. Tas jaunuolis taikėsi D. R. į veidą, tačiau D. R. buvo buvo pasukęs galvą, todėl jaunuolio smūgiai pataikė į galvos dešinę pusę, ko pasekoje D. R. galvoje iškilo guzas. Dėl suduotų smūgių D. R. patyrė fizinį skausmą. Tada kai jaunuolis kumščiavo D. R., pastarasis kumščiu pastūmė jaunuolį į petį, kad jis nustotų. Tuo metu prie gretimo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tikslaus namo numerio nežino, stovėjo vyras ir moteris, kurie iš matymo matyti, tačiau jų anketinių duomenų nežino. Jie nieko nesakė, bet viską matė. Taip pat įvykį matė moteris, vardu D., kuri gyvena žaliame mediniame 2-jų aukštų name, kuris yra prie laidojimo biuro, esančio (duomenys neskelbtini). Ta moteris šaukė jaunuoliui: ,,ką darai? Gal iškviesti policiją?" Tada tas jaunuolis nuėjo link bažnyčios. Šį jaunuolį D. R. yra matęs kelis kartus, tačiau nei jo vardo, nei pavardės jis nežino. Jis yra apie 18-19 metų amžiaus, apie 175 cm. Ūgio, tamsių plaukų, dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsiai mėlynos spalvos džinsus, chaki spalvos su baltais raštais kepurę su snapeliu, su savimi turėjo juodos – pilkos spalvų kuprinę. (t. 1., b. 5).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. O. R., gim. (duomenys neskelbtini) dėl tiriamų byloje aplinkybių patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 29-30) ir parodė, kad liepos 12 d. apie 10 val. ryte, grįžusi iš parduotuvės, pamatė jaunuolį prie lauko durų maigantį telefonspynės kodą. Jis buvo su kapišonu, juodu bliuzonu, kapišoną buvo užsitraukęs ant akių, rūkė ir spjaudėsi, atrodė apsvaigęs, bet nebuvo alkoholio kvapo, ji paklaususi, „ko spjaudaisi, rūkai“, o jis atsakęs - „koks kodas?“ Paklausus, pas ką jis eina, pasakė moters vardą, paklausus į kokį butą eina, atsakė, kad nežino, todėl I. O. R. pasakiusi kad „jei nežinai, tai ir nereikia“ Tuomet jis padėjo vartoti necenzūrinius žodžius kažkam paskambino, surinko laiptinės kodą ir įėjo. I. O. R. šiek tiek palaukė, nes bijojo eiti. Vėliau, užlipusi į antrą aukštą, pamatė, kad jaunuolis rūko kojas susidėjęs ant turėklų tarp antro ir trečio aukštų, jam pasakiusi„ ką jaunuoli, tau čia šiukšlynas ar miškas?“, „paskambinsiu policijai“, jis pasakė, kad „b.. dedu ant policijos“. Po pusvalandžio jo laiptinėje nebebuvo. Pavakary ji nešė šiukšles ir vėl pamatė tą patį jaunuolį laiptinėje stovintį ir rūkantį, tuomet paskambino sūnui D. R.. Sūnų jaunuolis taip pat pasiuntė ant trijų raidžių. D. R. paskambino policijai, o ji grįžo namo, į lauką laukti policijos nėjo, todėl konflikto kieme nematė. Kai sūnus D. R. grįžo, sakė, kad tas jaunuolis jį sumušė. I. O. R. parodė mačiusi ant sūnaus galvos guzus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja D. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26-27) ir parodė, kad 2017-07-19 ėjo į parduotuvę, priėjusi prie daugiabučio (duomenys neskelbtini) pamatė, kad du vyrai „susibedę kaktom“, rankom susikibę, kaip jie buvo apsirengę, neįsidėmėjo. Buvo šviesu, matomumas geras, bet ji buvo be akinių, gal ne viską gerai įžiūrėjo. Vyrus atpažino ir teismo posėdžių salėje, parodė, kad tai buvo D. R. ir E. K.. Aukštasis, lieknas vyras (E. K.) buvo apkabinęs kaklą D. R.. Ji išsigandusi, sutrikusi, nes buvo aišku, kad mušis, surikusi - „gal pakviesti policiją“, tada jie išsiskyrė. Ar jie ką kalbėjo, negirdėjo, kai grįžo iš parduotuvės, jų nebuvo.
Iš byloje esančios 2017-08-11 Medicininių dokumentų apžiūros protokole pateiktos teismo medicinos specialisto R. L. pateiktos išvados matyti, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), padarytas pakaušio srities sumušimas, pasireiškęs gumbais (minkštųjų audinių patinimu) pakaušio srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir būdu. Trauminių poveikių skaičiaus nustatyti nėra galimybių, kadangi nenurodytas gumbų skaičius, išsidėstymas ir tiksli lokalizacija. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20-21).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2017-09-27 specialisto išvados Nr. 104MS-198/2017 matyti, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę E. K., nors iš medicininės dokumentacijos žinoma, kad Ukmergės psichikos sveikatos centre dėl elgesio ir emocijų sutrikimo E. K. vaikų psichiatro konsultuojamas nuo 2016-10-06, jam skirtas medikamentinis gydymas (b. l. 66).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).
Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis parodė, kad į namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę buvo atėjęs du kartus vakare, nepamena, kaip buvo apsirengęs, bet pamena, kad buvo su kepure. Tuo tarpu liudytoja I. O. R. teigia, kad E. K. laiptinėje sutiko ryte ir vakare, jis buvo su juodu bliuzonu ir buvo užsidėjęs gobtuvą. Šią aplinkybę teismas vertina kaip nereikšmingą, nes kaltinamasis pripažįsta, kad su I. O. R. bendravo laiptinėje du kartus, kaip ir nurodo ji pati. Kaltinamasis neigia liudytojos I. O. R. parodymus, kad rūkė, spjaudėsi, gulėjo laiptinėje, vartojo necenzūrinius žodžius. Byloje nėra nustatyta tiesioginių liudytojų ar kitų neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti, kad kaltinamasis E. K. tyčiojosi, ar įžūliai elgėsi ar kitaip demonstravo nepagarbą būdamas laiptinėje, todėl teismas vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, teisės principu in dubio pro reo, visus neaiškumus ir netikslumus aiškina kaltininko naudai.
Byloje, remiantis paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, byloje esančiu D. R. 2017-07-12 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 4) nustatyta, kad E. K. viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme D. R. sudavė apie penkis smūgius į galvą. Ir kaltinamasis, ir nukentėjęs parodė, kad kieme buvo nemažai žmonių (jų neįsidėmėjo), jie pradėjo šaukti. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatyta vienos liudininkės asmenybė. Liudytoja D. J. patvirtino, kad eidama į parduotuvę buvo sutrikusi ir išgąsdinta pamačiusi muštynes.
Teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.
Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai, tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jie neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Teismas, tirdamas faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo D. R. ir kaltinamojo E. K. kilo po to, kai nukentėjusysis, atsisakius E. K. išeiti iš laiptinės, paskambino policijai ir išėjo į kiemą laukti atvykstant pareigūnų. E. K. bandė pasišalinti, todėl D. R. suėmė jį už peties, bandydamas sulaikyti. Nors E. K. parodė, kad D. R. trenkė jam per veidą, teismas atmeta tokius jo parodymus ir vertina kaip bandymą pateisinti savo smurtinį elgesį, nes D. R. pats buvo iškvietęs policiją, kas rodo jo bandymą spręsti konfliktinę situaciją teisėtais būdais. Be to, E. K. neliko įvykio vietoje, nepasinaudojo galimybe duoti parodymus pareigūnams, jog būtent jis buvo užpultas D. R. ir turėjo gintis.
Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų tik BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2014). Iš byloje esančios 2017-08-11 Medicininių dokumentų apžiūros protokole pateiktos teismo medicinos specialisto Rimanto Laurinavičiaus pateiktos išvados matyti, kad D. R. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20-21).
Asmuo, viešoje vietoje sužalojęs kitą asmenį, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu jis panaudojo smurtą gindamasis nuo jam tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnis). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).
Šioje byloje teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Nukentėjusio D. R. veiksmas (E. K. suėmimas už peties), po kurio E. K. smogė nukentėjusiajam į veidą, nebuvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į nuteistojo sveikatą, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis. Adekvatus kaltinamojo elgesys turėjo būti laukimas policijos pareigūnų, o ne priešingai – žinant, kad jie iškviesti, demonstravimas nepagarbos smurtiniu elgesiu policiją iškvietusiam asmeniui.
Kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina, kad nuteistojo viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė daugiabučio kieme buvę asmenys, išsigandę muštynių jie šaukė. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju jį mušant taip, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, taip elgiantis kilusio konflikto metu, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės jo veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Byloje nustatyti E. K. veiksmai – sudavimas penkių smūgių nukentėjusiajam į galvą kol aplinkinių šūksniais jis sustabdytas – atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2012, 2K-527/2013). Taigi, E. K. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis E. K. yra nepilnametis, todėl skirdamas bausmę teismas vadovaujasi ne tik bendrais bausmių skyrimo pagrindais, bet ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Pagal BK 91 str., teismas, skirdamas nepilnamečiui bausmę, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant tai, jog E. K. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra šešis kartus baustas administracine tvarka, kelis kartus už viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 67-71), augęs vaikų globos namuose, šiuo metu gyvena su motina, nuo 2016-10-06 yra gydomas Ukmergės psichikos sveikatos centre dėl elgesio ir emocijų sutrikimo medikamentais, nesimoko, yra bedarbis, manytina, kad E. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas.
Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teismas įvertina, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet atitiks asmens amžių ir socialinę brandą, padės pakeisti nepilnamečiui gyvenimo būdą (BK 80 str.)., ir vertina, kad kaltinamasis E. K. bus pakankamai nubaustas, taip pat užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, skyrus jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 90 str.).
BK 63 str. 4 dalies ir BK 63 str. 9 dalies pagrindu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą, tuo pagrindu E. K. skirtina galutinė bausmė - 8 mėnesių laisvės apribojimas. Į bausmės laiką įskaitytinas 2017-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2017 - 06-15 iki 201-06-16 (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 66 str.). Remiantis BK 48 str. 3 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) tęsti registraciją darbo biržoje, arba pradėti dirbti, mokytis; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei nesusiję su darbu ar mokslu ar liga. Paliktina galioti 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 42 str. 6 dalimi, 67 str. 2 dalies 9 punktu, 72² str., skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
BK 63 str. 4 dalies ir BK 63 str. 9 dalies pagrindu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal minėtą baudžiamąjį įsakymą, tuo pagrindu E. K. skirti galutinę bausmę - 8 mėnesių laisvės apribojimą
Į bausmės laiką įskaityti 2017-11-03 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikiną sulaikymą nuo 2017 - 06-15 iki 201-06-16 (viena diena), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 66 str.)
Remiantis BK 48 str. 3 dalies 1 punktu , 4, 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo laiką:
įpareigoti: 1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga,
2) tęsti registraciją darbo biržoje, arba pradėti dirbti, mokytis;
3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
Palikti galioti 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 42 str. 6 dalimi, 67 str. 2 dalies 9 punktu, 72² str., skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (BVK 46 str. 1 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.