- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2YT-9499-1211/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00542-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lukas Valauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. E., D. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Lukas Valauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. E. ir D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. G. (toliau ir – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. G. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs O. G. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas notariškai patvirtinta 1997 m. spalio 30 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš žemės ūkio bendrovės „Kertus“ nusipirko mūrinio garažo su dviem priestatais patalpą (duomenys neskelbtini), 68,58 kv. m bendro naudingo ploto, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybė buvo įregistruota valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip negyvenamoji patalpa – garažo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šį turtą pareiškėjas įgijo būdamas santuokoje su O. G., garažas tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. (duomenys neskelbtini) O. G. mirė. Testamento O. G. nebuvo sudariusi. Nuo pat sutuoktinės O. G. mirties pareiškėjas vienintelį jų bendroje jungtinėje nuosavybėje likusį nekilnojamąjį turtą (visą kitą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai 2015 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai G. E.) – garažo patalpas ir visą kitą po sutuoktinės mirties likusį turtą – mirusiosios asmeninius daiktus, baldus, indus ir kt., naudojo, jį tvarkė, valdė ir prižiūrėjo kaip savininkas. Pareiškėjui toliau valdyti garažą ir naudotis juo, tuo labiau naudotis visais kitais po sutuoktinės mirties likusiais daiktais, nebuvo kliūčių. Garažas buvo registruotas pareiškėjo vardu, todėl jis galvojo, kad veiksmų imtis nereikia. Pareiškėjas, kaip O. G. turto paveldėtojas pagal įstatymą, buvo įsitikinęs, kad nėra reikalo pradėti paveldėjimo bylą. Dėl to ir dėl teisinio išsilavinimo stokos po sutuoktinės O. G. mirties pareiškėjas į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė, paveldėjimo bylos nepradėjo, paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas. Dėl O. G. palikimo į notarą nesikreipė niekas. Šiuo metu pareiškėjas siekia parduoti garažą. Pirkimo – pardavimo sutarčiai pasirašyti yra kliūtis, kad nesutvarkyti garažo paveldėjimo reikalai. VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjui atsakymą, kad nurodytas garažas yra pareiškėjo nuosavybė, jog nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu, santuokos su O. G. metu. Kadangi po sutuoktinės O. G. mirties praėjo beveik šeši metai, pareiškimo dėl paveldėjimo priėmimo padavimo terminas yra praėjęs. Pareiškėjas, būdamas įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, šiuo metu neturi kitokių galimybių priimti mirusiai sutuoktinei su juo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį, gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentus, taip užbaigti pradėtą paveldėjimo procedūrą ir įgyvendinti savo paveldėjimo teises. Paveldėti pagal įstatymą sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą – paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir registruoti šį turtą asmenine nuosavybe kitaip, kaip juridinio fakto nustatymu, pareiškėjui nėra galimybės.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys D. G. ir G. E. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis visiškai sutinka, o pareiškimą prašo patenkinti. Patvirtino, kad po motinos mirties tėvui liko minėtas garažas ir visi kiti motinos daiktai, kuriuos jis nuo pat O. G. mirties prižiūri ir naudojasi jais kaip savininkas. Nurodė, jog kitų pretendentų į O. G. palikimą nėra.
3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 130 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas buvo O. G. sutuoktinis (santuokos data – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas ir O. G. santuokoje susilaukė vaikų – G. E., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. G., (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjui ir O. G. gyvenant santuokoje, 1997 m. spalio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgyta negyvenamoji patalpa – garažo patalpa (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota pareiškėjo vardu (toliau ir – garažas). O. G. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimo niekas nepriėmė. Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. O. G. savo gyvenamąją vietą nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki savo mirties deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po O. G. mirties pareiškėjas jos turtą valdė kaip savo, t. y. po sutuoktinės mirties likusį turtą – mirusiosios asmeninius daiktus, baldus, indus ir kt., naudojo, jį tvarkė, valdė ir prižiūrėjo kaip savininkas. Šias aplinkybes patvirtina suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas po mirties priėmė ir valdo visus motinos daiktus, juos prižiūri ir jais naudojasi kaip savininkas.
5. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
7. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjas iš karto po savo sutuoktinės O. G. mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtą – mirusiosios asmeninius daiktus, baldus, indus ir kt., naudojo, jį tvarkė, valdė ir prižiūrėjo kaip savininkas. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės O. G. mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Todėl yra pagrindas patenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po O. G. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.