Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS, antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. B. prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos paskirti 470 Eur/mėn. sumą, jos bankroto administratore paskirti Eglę Gabrėnienę, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nurodė, kad skolos susidarė jai būnant santuokoje su V. B. (Š.). Pareiškėja tuo metu nedirbo, augino ir prižiūrėjo tris nepilnamečius vaikus. Pareiškėjos vyras dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo stabilias pajamas. Todėl 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos vyro vardu buvo sudaryta kredito sutartis su akcine bendrove (toliau – AB) banku „Hansabankas“ 99750 Lt sumai siekiant įsigyti gyvenamąjį būstą. Pareiškėja buvo laiduotoja. Nors pati pareiškėja kredito sutarties sudarymo metu nedirbo, buvo įsitikinusi šeimos finansinių stabilumu, nes vyro uždarbis buvo pakankamas kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, o ir kredito tikslinė paskirtis buvo aprūpinti jų 5 asmenų šeimą būstu. Tačiau gavus kredito sutarties pinigus pareiškėjos vyras pradėjo juos naudoti ne pagal paskirtį. Vietoje būsto įsigijimo pradėjo įgyvendinti savo verslo planus. Pradžioje pirko mašinas perpardavimo tikslais, vėliau pradėjo keleivių vežiojimo iš Anglijos verslą. Verslo planai nepasisekė, pinigai buvo išleisti, pelno nebuvo. Pareiškėja nepritarė tokiam lėšų panaudojimui, tarp jos ir vyro prasidėjo konfliktai, nesutarimai. Nuosavą namą pareiškėja vis dėlto įsigijo, tačiau pinigų, laiku atsiskaityti pagal kredito sutartį, ėmė trūkti. Nesutarimai šeimoje paūmėjo ir po 3 metų vyras išsikraustė gyventi kitur, paliko pareiškėją su nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjai vienai neišgalint apmokėti susidariusių skolų 2009 m. Mažeikių rajono apylinkės teismo buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjos vyro bei pareiškėjos, parduotas iš varžytinių jų namas, tačiau tai nepadengė viso įsiskolinimo. Pareiškėjos buvęs vyras (santuoka oficialiai nutraukta 2011 m.) prie įsiskolinimų padengimo neprisidėjo ir neprisideda. Vadovaujantis Gyventojų registrų centro išrašu, jis išvyko į Jungtinę Karalystę. Su pareiškėja jokių ryšių nepalaiko, užblokavo ją socialinėse tinkluose. Būdama sąžininga ir ne pasyvi skolininkė, pareiškėja ėmėsi įmanomų priemonių pagerinti savo finansinę padėtį, turint tikslą atsiskaityti su kreditoriais. Turint omenyje, kad ji liko viena su 3 vaikais, susirasti gerai apmokamą darbą buvo sunku. Pareiškėja turėjo tenkinti ne tik savo poreikius, bet ir rūpintis vaikų materialine gerove, skirti jiems laiko. Studijuoti irgi buvo problematiška, tiek dėl materialinių lėšų, tiek dėl laiko stokos. Tačiau 2010 m. pareiškėja baigė studijas Žemaitijos kolegijoje, įgijo vadybos ir verslo administravimo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnį ir vadybininko profesinę kvalifikaciją. Dėl aukšto nedarbo lygio Lietuvoje įsidarbinti pagal specialybę jai nepavyko, todėl nuo 2018 m. ir iki šios dienos ji dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius, svyruoja priklausomai nuo išdirbto laiko ir darbo dienų skaičiaus. Darbo atlyginimas vidutiniškai siekia apie 620 Eur į rankas, atskaičius privalomus mokesčius bei kasmėnesinius išskaitymus pagal antstolio vykdomuosius raštus. Iš gaunamų pajamų ji tenkina savo būtinuosius poreikius, todėl papildomų pajamų dengti kreditams įsiskolinimą tiesiog nebelieka. Pareiškėja neturi nuosavo būsto, gyvena pas brolį, stengiasi bent minimaliai kompensuoti jam komunalinius mokesčius, kad nebūtų našta. Pareiškėjos dukra A. B. studijuoja, nedirba, gyvena bendrabutyje, už kurį kas mėnesį tenka mokėti apie 79 Eur. Dukros tėvas prie jos išlaikymo neprisideda. Todėl pagal savo turimas galimybės dukrą finansiškai stengiasi palaikyti pareiškėja. Dėl labai didelio skolos dydžio bei piniginių lėšų trūkumo, pareiškėja neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko galima konstatuoti jos nemokumą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bankas neturi duomenų, jog egzistuoja FABĮ numatyti pagrindai, kuriems esant pareiškėjai negalėtų būti iškelta bankroto byla ir prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“, UAB „Intrum Lietuva“ ir antstolė Elena Miliauskienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pranešus apie pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimą, suinteresuotų asmenų prašymų teisme nebuvo gauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos skola susidarė dėl būsto kredito sutarties nevykdymo. 2005 m. pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo suteikta paskola būsto įsigijimui. Prasidėjus pareiškėjos ir sutuoktinio nesutarimams, pastarasis paliko šeimą. Pareiškėja viena pati turėjo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus ir grąžinti būsto paskolą. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų iš varžytinių buvo parduotas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausęs būstas, tačiau gauta suma nepadengė viso įsiskolinimo. Pareiškėja stengėsi grąžinti skolas, įgijo specialybę, pradėjo dirbti. Kadangi skolų išieškojimą vykdo antstolė, iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio yra atskaitomos lėšos palūkanų ir vykdymo išlaidų padengimui, todėl pagal dabartinę jos turtinę padėtį pareiškėja nėra pajėgi grąžinti visas skolas. Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikalinga 470 Eur suma. I šią sumą įtrauktas ir pareiškėjos pilnametės dukros, kuri šiuo metu studijuoja, išlaikymas. Pareiškėjai padeda ir jos tėvai. Mano, kad yra visos FABĮ numatytos sąlygos, kad pareiškėjui būtų galima iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Trečiojo asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėja J. B., trečiųjų asmenų UAB „GelvoraSergel“, UAB „Intrum Lietuva“ atstovai ir antstolė Elena Miliauskienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Tam, kad nustatytume, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarta tęsti priverstinį skolos išieškojimo procesą, išieškant iš skolininko ir įkeisto turto savininko V. B. ir įkeisto turto savininkės J. B. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ (dabartinė išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“) naudai pagal 2055 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutartį, 2006 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. vasario 4 d. susitarimus, 167693,10 Lt skolą; parduoti iš varžytinių V. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas 2017 m. gruodžio 27 d. parduotas iš varžytinių. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 6509,99 Eur negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių, 6,75 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo solidariai išieškojimo iš skolininkų J. B. ir V. B. bei po 337 Lt žyminio mokesčio ir po 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų iš kiekvieno skolininko išieškojimo išieškotojos AB banko DnB NORD (dabartinis pavadinimas Luminor Bank AS) naudai. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 2446,86 Eur negrąžinto kredito, 1397,53 Eur palūkanų, 200 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 4406,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,50 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės 2446,83 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132,65 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkų J. B. ir V. B. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai.

Vadovaujantis bylos medžiaga, skolų išieškojimus nurodytiems kreditoriams iš pareiškėjos J. B. vykdo antstolė Elena Miliauskienė. Pagal antstolės E. Miliauskienės į bylą pateiktus 2023 m. kovo 14 d. duomenis antstolės kontoroje pareiškėjos atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 4 vykdomosios bylos, bendra likusi išieškotina skolos suma – 25051,04 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 1012,72 Eur. Apibendrinus išdėstytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjos kreditoriams bendra mokėtina suma yra 26063,76 Eur.

Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos, valstybės įmonės Regitros pažymos matyti, kad pareiškėja J. B. nuosavybės teise nekilnojamųjų ar registruotų kilnojamųjų daiktų neturi. J. B. turi banko sąskaitas AB banke „SEB“ ir AB banke „Swedbank“, kuriose lėšų likutis yra 65,80 Eur. J. B. dirba, pagal darbo sutartį jos gaunamas darbo užmokestis per pastaruosius 12 mėnesių yra vidutiniškai apie 900 Eur, nuo kurių kiekvieną mėnesį pagal vykdomuosius raštus yra atskaitoma vidutiniškai apie 400 Eur. Pareiškėja turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių šiuo metu studijuojančiai nepilnametei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį skiria 100 Eur.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjos J. B. kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 26063,76 Eur. Dėl savo turtinės padėties ji negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti, nes, kaip minėta, jokio turto neturi, viena pati išlaiko universitete studijuojančią pilnametę dukrą, gaunamos pajamos, įvertinus kreditorinius įsipareigojimus, kurie dėl priteistų palūkanų ir susidarančių vykdymo išlaidų iš esmės nemažėja, nėra didelės. Nustačius nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA, taigi ji yra nemoki.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjos nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jos tapimą nemokia dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, ir preziumuoti pareiškėjos nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Šiuo atveju, teismas jokio nesąžiningo pareiškėjos J. B. elgesio nenustatė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja nevengė pagal esamas finansines galimybes vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, abejonių keliančių sandorių neatliko, dirbo ir stengėsi stabilizuoti savo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjai J. B. iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore prašė skirti Eglę Gabrėnienę, kitų kandidatūrų nepasiūlė. Viešai paskelbus apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros nėra gauta. Prie pareiškimo pridėtas E. Gabrėnienės sutikimas atlikti bankroto procedūras, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje. Teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 1 dalį pateiktas bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti E. Gabrėnienės bankroto administratore, nenustatyta, todėl pareiškėjos J. B. bankroto administratore skirtina E. Gabrėnienė.

Įvertinus teismui bankroto administratorės Eglės Gabrėnienės pateiktą lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, laikytina, kad nurodyta suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 300 Eur (be PVM) lėšų suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėja nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 470 Eur suma. Ji detalizavo, kad kas mėnesį reikia: maistui ir gėrimams – 120 Eur, rūbams ir avalynei – 30 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, būsto išlaidoms – 80 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, telefonui, televizijai, internetui – 20 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, dukters išlaikymui – 100 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad likusi suma, t. y. 60 Eur, skirta taip pat dukros išlaikymui ir kitiems būtiniesiems poreikiams.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas spręsdamas dėl būtinųjų išlaidų turi atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos 2017 m. rugsėjo 22 d. apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1).

Įvertinus pareiškėjos gaunamas mėnesines pajamas, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį ir tai, jog lėšų apskaičiavime nenurodyta lėšų suma, kurios numatomai reikės mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktame būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų apskaičiavime nurodytos kasmėnesinės išlaidos yra realios ir nėra pernelyg didelės, būtinos tam, kad pareiškėja galėtų užsitikrinti pakankamas gyvenimo sąlygas, skirti lėšas dukros išlaikymui, todėl nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjai kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 470 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas) ir 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti J. B. bankroto administratore Eglę Gabrėnienę, veikiančią Klaipėdoje, Malūnininkų g. 3, asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašo Nr. N-FA0152.

Patvirtinti 300 Eur (trijų šimtų Eur) (be PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 470 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt Eur) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti J. B., jos atstovei, paskirtai bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją: kredito įstaigoms AB bankui „SEB“, AB bankui „Swedbank“, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Regitrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, Luminor Bank AS ir antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.