- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2-725-302/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00179-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Privati erdvė“, uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“
- Atsakovas
- Vilniaus
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Privati erdvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“ ieškinį atsakovams Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarui M. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“ dėl kredito sutarties atnaujinimo, sąlygų pakeitimo ir dalinio vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis D. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Privati erdvė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) iš dalies panaikinti atsakovo Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2019 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 6578 – sumažinti netesybų sumą nuo 23 820,21 Eur iki 0 Eur, priskaičiuotą už laikotarpį nuo paskolos sumos išmokėjimo 2018 m. gruodžio 20 d. iki prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo notarui 2019 m. liepos 26 d., t. y. atleisti nuo netesybų sumos sumokėjimo už nurodytą laikotarpį; sumažinti metinių palūkanų normą už naudojimąsi paskola nuo 24 procentų iki 15 procentų, skaičiuojamų nuo 350 000 Eur negrąžintos paskolos dalies už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 27 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos; sumažinti netesybų sumą nuo 116 025 Eur iki 0 Eur, t. y. atleisti nuo netesybų sumos sumokėjimo už nurodytą laikotarpį; 2) pripažinti 2018 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 su visais jos priedais, pakeitimais ir papildymais nutraukimą neteisėtu ir pakeisti sutarties nuostatas – pratęsti sutartyje nurodytą paskolos grąžinimo terminą iki 2020 m. birželio 30 d., pakeičiant 2019 m. balandžio 2 d. susitarimo Nr. PS-181220-1/1 prie paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 1 punktą; kapitalizuoti (apjungti) 350 000 Eur negrąžintą paskolos dalį, 2 500 Eur paskolos sutarties administravimo mokestį, 19 366,67 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. liepos 26 d., pagal sumažintą palūkanų normą nuo 24 procentų iki 15 procentų priskaičiuotą 21 875 Eur palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nustatant bendrą skolos sumą – 393 741,67 Eur ir pakeičiant 2019 m. balandžio 2 d. susitarimo Nr. PS-181220-1/1 prie paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 2 ir 5 punktą; nustatyti 15 procentų metinių palūkanų normą nuo ieškinio pateikimo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo dienos su palūkanų mokėjimo atidėjimu iki 2020 m. birželio 30 d., tokiu būdu pakeičiant 2019 m. balandžio 2 d. susitarimo Nr. PS-181220-1/1 prie paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 2 punktą; nustatyti 0,1 procentų delspinigių dydį už dieną pakeičiant 2018 m. gruodžio 20 d. paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 specialiosios dalies 25 punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, pagal kurią suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011).
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „SOSCREDIT“ sudaryta paskolos sutartis Nr. PS-181220-1 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovei suteikta 350 000 Eur paskola, galutinis grąžinimo terminas – 2019 m. kovo 25 d., kuris 2019 m. balandžio 2 d. susitarimu Nr. PS-181220-1/1 prie paskolos sutarties Nr. PS-181220-1 pratęstas iki 2019 m. birželio 25 d. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl Paskolos sutarties atnaujinimo ir sąlygų pakeitimo, tačiau 2019 m. rugsėjo 11 d. gautas atsakovės UAB „SOSCREDIT“ atsakymas, kuriame nurodyta, jog, ieškovei tinkamai nevykdant mokėjimo grafike numatytų įmokų, Paskolos sutartis nutraukta ir pradėta išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra.
5. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir jo priedų nėra galimybės nustatyti, ar Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu šalių atstovai iš tiesų, kaip tvirtina ieškovė, derino ilgesnį negu 2019 m. birželio 25 d. paskolos grąžinimo terminą. Jeigu tokios derybos iš tikrųjų įvyko ir buvo nutarta paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 1 metų, tai nėra duomenų, jog toks susitarimas rašytine forma būtų buvęs užfiksuotas.
6. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsniu 2 dalies 3 punktu, ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Privati erdvė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Su ieškiniu buvo pateiktas 2019 m. balandžio 18 d. prašymas pratęsti terminą bei nurodyta, kad, pasirašant su atsakove 2019 m. balandžio 2 d. susitarimą Nr. PS-181220-1/1 prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 25 d., su atsakove buvo sutarta, jog Paskolos sutarties terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų. Be to, teismui buvo pateiktas atsakovei adresuotas 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymas dėl Paskolos sutarties atnaujinimo ir sąlygų pakeitimo.
7.2. Ieškovė su analogišku ieškiniu 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau, nepašalinus ieškinio trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas (c. b. Nr. 2-39020-960/2019). Atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus, 2019 m. gruodžio 30 d. patikslintas ieškinys iš naujo buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui (c. b. Nr. 2-4380-861/2020). 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kurį Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti, nurodant, kad jis teismingas Vilniaus apygardos teismui. Nė vienoje iš minėtų nutarčių net nebuvo užsiminta, kad šiuo konkrečiu atveju yra reikalinga išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismų pareiga – stabilios ir nuoseklios teismų praktikos formavimas, kuri, pirmosios instancijos teismui reikalaujant laikytis ikiteisminės tvarkos, nėra užtikrinama, taip pažeidžiant ieškovės teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų.
12. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.
13. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6. 223 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-18/2011).
15. Apeliantės argumentas, kad, du kartus spręsdamas analogiško ieškinio priėmimo klausimą, Vilniaus apylinkės teismas net neužsiminė apie tai, jog šiuo atveju taikytina išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, situacijos vertinimo nekeičia, kadangi aukštesnės instancijos teismų nesaisto žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai ir juose nustatytos (nenustatytos) aplinkybės, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negali nustatyti, ar, kaip tvirtina ieškovė, Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu šalių atstovai derino ilgesnį negu iki 2019 m. birželio 25 d. paskolos grąžinimo terminą, o jeigu derino, tai su ieškiniu nepateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Kadangi nėra duomenų, patvirtinančių išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymąsi, teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
17. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, ir užtikrinti koncentruotą teismo procesą.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad iš su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas laikėsi ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos, teismui, visų pirma, sudarant galimybę ieškovei juos, jeigu jie egzistuoja, pateikti, tikslinga buvo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, ir tik po to spręsti, ar buvo laikomasi CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
19. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems procesiniams sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais.
20. CPK 291 straipsnio 1 dalyje yra išvardyta, kas turi būti nurodoma nutartyje. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas.
21. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškia kelis reikalavimus: iš dalies panaikinti atsakovo Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2019 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 6578; pripažinti 2018 m. gruodžio 20 d. Paskolos sutarties su visais jos priedais, pakeitimais ir papildymais nutraukimą neteisėtu; jo nurodytu būdu pakeisti Paskolos sutartį.
22. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti ieškinį dėl ikiteisminės ginčų sprendimų tvarkos nesilaikymo, kuri, kaip minėta, taikytina tik reikalavimui pakeisti Paskolos sutartį, tačiau skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvavo, kokiais teisiniais pagrindais remdamasis atsisako priimti ieškinio dalį dėl kitų pareikštų reikalavimų, nesusijusių su reikalavimu pakeisti Paskolos sutartį, o tai nesuderinama su pirmiau minėtu reikalavimu pagrįsti kiekvieną teismo priimamą procesinį sprendimą.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).
24. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvavus, kodėl buvo atsisakyta priimti ir kitus ieškinio reikalavimus, kurie nesusiję su reikalavimu pakeisti Paskolos sutartį, darytina išvada, kad egzistuoja absoliutus šios nutarties dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsisakydamas priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.