- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-639-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01021-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė (pirm.)
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- E. O., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys E. O., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. N. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei A. N. (toliau – atsakovė) prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2013 m. vasario 9 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove (motina); 3) priteisti iš ieškovo nepilnametei K. N. išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 5) nustatyti, kad įsipareigojimus kreditoriams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. O., GelvoraSergel UAB ir A. K. toliau vykdo asmeniškai ieškovas ir tai yra jo asmeninės prievolės; 6) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę, o atsakovei santuokinę pavardę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Marijampolės apylinkės teismas ieškinį priėmė ir 2022 m. spalio 3 d. išsiuntė atsakovei ir tretiesiems asmenims pranešimus dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo teismo nurodytiems trūkumams pašalinti – pagrįsti, kodėl ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko, kuris nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priklauso Marijampolės apylinkės teismo jurisdikcijai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. nutarties, kuriame prašė minėtą nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl 2023 m. sausio 13 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nustatė ieškovui terminą iki 2023 m. vasario 10 d. pašalinti teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, paliko nenagrinėtus ir iš proceso pašalino išvadą teikiančią instituciją.
7. Teismas nustatė, kad abiejų šalių, ir jų vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl byla yra su tarptautiniu elementu.
8. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą, vadovavosi aktualiu Europos Komisijos pranešimu „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ (toliau – Taisyklės) ir jame įtvirtintu išaiškinimu, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sąlyga, kad tiek ES/ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys.
9. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismingumas yra sprendžiamas pagal 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Konvencija), o reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumas pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. Konvencija).
10. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra neteismingi Lietuvos teismams, kadangi pagal 1996 m. Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintą bendrą jurisdikcijos nustatymo taisyklė – minėti reikalavimai yra nagrinėtini pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą. Nors ieškovas Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublika yra ieškovo socialinių, šeimyninių ir ekonominių ryšių centras.
11. Teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovės gyvenamoji vieta būtų Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad ir reikalavimas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo taip pat yra neteismingas Lietuvos teismams.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis, tačiau Lietuvos Respublikos pilietybę turintis ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų – kreiptis pagal šalių bendrą (kintamą dėl darbo pobūdžio) gyvenamąją vietą į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą arba pagal abiejų šalių pilietybę į Lietuvos teismą;
1.2. Reikalavimo dėl santuokos nutraukimo jurisdikcijos klausimas sprendžiamas vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nuostatomis;
1.3. Priešingai nei sprendė teismas, nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis išimtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismą pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Pagal Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas sutuoktiniai turi alternatyvią galimybę kreiptis dėl santuokos nutraukimo į teismą valstybės narės, kurios pilietybę abu turi. Kadangi ieškovas kreipėsi į Lietuvos teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo;
1.4. Reikalavimai dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra numatyta 8 straipsnio, nustatančio bendrąją vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismų jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų taisyklę, išimtis (jurisdikcijos prorogaciją);
1.5. Pagal 12 straipsnio nuostatas, teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau neturintis jurisdikcijos spręsti dėl tėvų pareigų, gali spręsti abu klausimus kartu, jeigu: a) bent vienas iš sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji nedviprasmiškai išreiškė pritarimą (t. y. sudarė susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo vaikams). Šioje byloje šalys nėra išreiškusios aiškaus prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos teisme;
1.6. Reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamento) nuostatomis. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę reikalavimai dėl išlaikymo gali būti nagrinėjami pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktai). Pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą (pagalbinė (šalutinė) jurisdikcija) jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas (pav., bylas dėl santuokos nutraukimo, separacijos, santuokos negaliojimo, tėvystės nustatymo). Abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jie turėjo teisę pasirinkti su pareiškimo reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Anglijos teismą, arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos teismą, kuriame yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria palikti nenagrinėti kaip neteismingi Lietuvos Respublikos teismams ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Pagal CPK 780 straipsnio nuostatas šio kodekso tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos taikomos tuo atveju, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
16. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016, 9 punktas). CPK 785 straipsnis nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).
18. Spręsdamas dėl bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs. Nustatęs, kad pagal taikytinas ES, tarptautinės teisės ar nacionalinės teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 782 straipsnis).
19. Byloje nėra ginčo, kad šalys (sutuoktiniai) ir jų nepilnametis vaikas K. N., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje. Ieškovo ieškinio dalykas yra šalių santuokos nutraukimas, atsakomybės pagal sutuoktinių prievolių kreditoriams nustatymas, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymas ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Dėl šalių ir jų vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje byla laikytina su tarptautiniu elementu ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste. Kiekvienam iš ieškinio reikalavimų jurisdikcija nustatoma atskirai. Klausimas ieškinio reikalavimų nutraukti santuoką ir padalinti sutuoktinių prievoles kreditoriams teismingumo nustatymo nesprendžiamas, nes nėra šios apeliacijos dalykas. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo jurisdikcijos nustatymo klausimas.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikcija nustatoma vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau ir 1996 m. Hagos konvencija), o dėl išlaikymo priteisimo – vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau ir 2007 m. Hagos konvencija).
21. Nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ir 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau atitinkamai 1996 m. Hagos Konvencija ir 2007 m. Hagos konvencija), kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.
22. Nagrinėjamu atveju ES teisės aktuose nustatytos taisyklės, t. y. ieškovo atskirajame skunde nurodytų 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4 /2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau - Išlaikymo reglamento) nuostatos netaikytinos, nes Jungtinė Karalystė, su kuria ši byla yra susijusi, pasitraukė iš ES, o bylos procesas pradėtas po pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) (Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (II skyrius Jurisdikcija), susitariančiosios valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Ši nuostata įtvirtina bendrąją taisyklę, pagal kurią jurisdikciją turi tos valstybės, kurioje nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, teismas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl vadovaujantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo, kurie priskirtini prie reikalavimų dėl tėvų pareigų, teismingi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinės Karalystės teismams.
24. Atskirajame skunde ieškovas nurodo apie prorogacijos taikymo galimybę, ir remdamasis šia aplinkybe laiko reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėtinais Lietuvos Respublikos teisme šalių santuokos nutraukimo byloje. 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje yra numatyta minėtos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtis, t. y., jurisdikcijos prorogacijos atvejai, kuomet reikalavimai dėl tėvų pareigų gali būti nagrinėjami jų santuokos nutraukimo teisme. Minėtame straipsnyje yra nurodytos tokios prorogacijos taikymo sąlygos: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš vaiko tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.
25. Nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje nustatyta išimtimi negali būti nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teisme, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apie visų būtinų prorogacijos taikymo sąlygų, nurodytų 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnyje, buvimą. Byloje nėra atsakovės sutikimo, kad minėti reikalavimai būtų nagrinėjami šalių santuokos nutraukimo byloje.
26. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad 2007 m. Hagos konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau vertinant teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma, atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms Išlaikymo reglamente, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.
27. Nagrinėjamu atveju tiek vaiko motinos (atsakovės), tiek vaiko, kuriam prašomas priteisti išlaikymas, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, o duomenų, kad atsakovė sutiktų su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog remiantis 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsniu, šalių santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
28. Apeliacinės instancijos teismu vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Minėti reikalavimai yra teismingi Jungtinės Karalystės teismams, todėl šie ieškinio reikalavimai paliekami nenagrinėti CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 782 straipsnio pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų jurisdikcijos šeimos bylose su tarptautiniu elementu nustatymą, skundžiamos teisėtos ir pagrįstos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.