Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Gintautui Radzevičiui,

asmeniui, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, N. M. (N. M.) ir jo atstovui advokatui Jurijui Kovalenko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. M. (N. M.) atstovo advokato Jurijaus Kovalenko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), suėjus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 39 straipsnyje numatytiems terminams, nutraukta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23194590115, konfiskuoti du A kategorijos ginklų priedėliai – šaunamojo ginklo duslintuvai ir, nutarimui įsiteisėjus, juos nutarta sunaikinti.

2. N. M. atstovas advokatas Jurijus Kovalenko skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą.

3. Skunde nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir ANK 590, 591¹, 617 straipsnių reikalavimai. Skundžiamo nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nepagrįstai yra taikoma administracinio poveikio priemonė – turto areštas, nes konfiskuojamas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Be to, šioje byloje yra apskųstas administracinio nusižengimo protokolas, todėl nagrinėti bylą esant apskųstam protokolui – esminis ANK pažeidimas. Skunde pažymima ir tai, kad byla buvo paskirta nagrinėti švenčių dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d., o išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 17 d.

4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusižengimo fabula šiuo atveju yra pakankamai abstrakti. Konstatuojamoje Skundžiamo nutarimo dalyje laikoma nustatyta, kad kažkas nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. prekiavo A kategorijos ginklų priedėliais, neturint licencijos, ir padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau nenurodomas nei pardavėjas, nei pirkėjas. Be to, šiuo atveju nėra veikos, t. y. įsigijimo, laikymo ir naudojimo. Šioje byloje 2023 m. kovo 15 d. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta ir tai buvo teisingas sprendimas, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių.

5. Teismo posėdžio metu N. M. atstovas advokatas J. Kovalenko prašė panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti klausimą Institucijai, priėmusiais skundžiamą nutarimą, spręsti iš esmės bei paaiškino, kad šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 233 ar 127 straipsniuose, šiuo atveju nėra šių administracinių nusižengimų sudėčių požymių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja Skundžiamame nutarime nurodyti priedėliai, niekas jų nematė, niekas nepatvirtina, kad jie buvo paimti iš N. M., nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo pardavimas ar pirkimas tarp N. M. ir asmens, pavadinto Nr. 055, už kokią sumą buvo parduota. N. M. turi leidimus dirbti su ginklais, todėl nesuprantama, apie kokį leidimą yra kalbama Skundžiamame nutarime. Be to, byloje nėra prokuroro nutarimo, kurio pagrindu iš baudžiamosios bylos galėjo būti pradėta ši administracinio nusižengimo teisena. Taip pat ši byla neteisėtai buvo atnaujinta, nepanaikinus nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei paaiškino, kad šiuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, negali atlikti jokių procesinių veiksmų, nes yra pasibaigę ANK 39 straipsnyje numatyti terminai, o tokiu atveju, kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, gali būti priimtas vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kas ir buvo padaryta. Tam nėra jokių išimčių. Kadangi priedėliai yra A kategorijos ginklai, jie negali būti grąžinami į apyvartą. Byla buvo atnaujinta taip, kaip tai reglamentuoja ANK.

7. 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas N. M. atstovo J. Kovalenko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kadangi neturint prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir medžiagos perdavimo administracine tvarka, sprendimo dėl 2023 m. kovo 15 d. nutarimo panaikinimo, atsižvelgiant į neteisėtą 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą pradėti tyrimą dėl proceso atnaujinimo ir 2023 m. liepos 5 d. sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be teisėto administracinio nusižengimo protokolo be jame pateiktos motyvacijos, kaltinimo ir tikslo išnagrinėti bylą ir priimti ginčijamą nutarimą nėra galimybės. Be to, teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi buvo tenkinti, bet nepilnai realizuoti advokato prašymai.

Skundas tenkintinas.

8. Atsižvelgiant į N. M. atstovo advokato J. Kovalenko prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą turinį, svarbu pažymėti, kad, kaip pagrįstai nurodo N. M. atstovas, 2023 m. spalio 16 d. teisme iš tiesų buvo gautas jo rašytinis prašymas, susidedantis iš šešių punktų (atskirų procesinių prašymų). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. protokoline nutartimi buvo tenkintas advokato J. Kovalenko prašymas dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo, taip pat buvo tenkintas prašymas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato viršininko atsakymo išreikalavimo (šis dokumentas buvo išreikalautas), kitus prašymus teismas nutarė spręsti bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat informavo, kad dėl Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimo priėmimo teismas priims atskirą nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi, skirtingai nei nurodo atstovas, buvo tenkintas tik jo prašymas dėl atsisakymo priimti Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimą, nes jis buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, apie kitus atstovo prašymus šioje nutartyje nepasisakyta, juos teismas, kaip ir buvo nurodęs, sprendė bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje. Šios dienos protokoline nutartimi buvo atmesti kiti N. M. atstovo prašymai, t. y. apklausti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusį dalyvį Nr. 055 bei pareigūną S. Š., taip pat pristatyti ginklų priedėlius į teismą. Teismo posėdžio metu proceso dalyvių buvo kelis kartus teiraujamasi, ar jie turės dar kokių nors papildomų prašymų, tačiau tokių prašymų pareikšta nebuvo. Taigi, visi N. M. atstovo procesiniai prašymai buvo išspręsti, dalis jų buvo tenkinta, dalis – atmesta, todėl advokatas J. Kovalenko visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo prašymai buvo tenkinti, tačiau neįvykdyti.

9. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo turinio, nagrinėjamu atveju buvo tiriamas toks administracinis nusižengimas ar įvykis – nuo 2021 m. birželio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. prekiavo A kategorijos ginklų priedėliais neturint licencijos, t. y. 2021 m. birželio 13 d., apie 14.00 val., Vilniuje, Mindaugo g. 42 pardavė A kategorijos ginklų priedėlį – šaunamojo ginklo duslintuvą (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvada Nr. 140(S)-34(RN)-IS1-50(RN)) ir 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 36 pardavė A kategorijos ginklų priedėlį – šaunamojo ginklo duslintuvą (Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 7 d. specialisto išvada Nr. 140(S)-42(RN)-IS1-54(RN)). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnį, 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 13 straipsnio 1 ir 9 dalis ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena ROIK 23194590115 nutraukta, suėjus ANK 39 straipsnyje numatytiems terminams.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš Skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kam ši administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama ir kieno padaryti administraciniai nusižengimai buvo tirti – N. M. kaip administracinių nusižengimų subjektas nėra paminėtas. ANK 618 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti ne teismo tvarka priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, imperatyviai numato, kad tokiame nutarime, be kita ko, turi būti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent N. M. 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1663-2023 dėl tų pačių ANK 127 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų galimo padarymo, t. y. jam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23194590115. Taigi, nutraukiant šią administracinio nusižengimo teiseną buvo ypač svarbu nurodyti kam (ir kokiais pagrindais) ji yra nutraukiama, o tai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

11. ANK 39 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasibaigus terminui, per kurį galėjo būti paskirta administracinė nuobauda, gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per numatytą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-303/2015, Nr. 2AT-52-2014). Numatytų terminų skirti nuobaudai paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti jai keliamus tikslus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

12. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl pasibaigusio termino administracinei nuobaudai paskirti. Faktas, jog toks terminas jau suėjo, yra akivaizdus, to neginčija nei Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nei N. M. ir jo atstovas. Vis tik nagrinėjamu atveju itin svarbu pabrėžti, kad administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad N. M. buvo pagrįstai kaltinamas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju, nustačius, jog asmuo administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog buvo padarytas nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-932/2023).

13. Nagrinėjamu atveju iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, šiuos reikalavimus pažeidė – nebuvo nustatinėjama, ar N. M. buvo pagrįstai kaltintas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, nepasisakyta dėl to, ar šie nusižengimai buvo padaryti, nors, vadovaujantis ne tik aktualia teismų praktika, bet ir ANK 618 straipsnio 2 dalimi, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu išdėstytų teiginių akivaizdu, kad N. M. nepripažįsta padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, ginčija savo kaltę, skunde nurodoma, kad jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų sudėties požymių, todėl šiuo atveju, prieš nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu, turėjo būti konstatuota, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti ir nurodyti tokias išvadas pagrindžiantys argumentai, tačiau tai padaryta nebuvo. Tai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, kad pasibaigus terminui, per kurį galėjo būti paskirta administracinė nuobauda, gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas. Svarbu nurodyti tinkamą pagrindą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena yra nutraukiama – ANK 565¹ straipsnio 1 ar 7 punktas. Esant tokioms aplinkybėms, byla Institucijoje, priėmusioje skundžiamą nutarimą, nebuvo tinkamai išnagrinėta ir dėl to padarytas esminis ANK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės.

14. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Apylinkės teismui savarankiškai renkant įrodymus, nustatinėjant, ar faktinės aplinkybės atitinka N. M. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėčių požymius, būtų ne tik perimama institucijai deleguota pareiga, bet ir pažeista N. M. teisė į gynybą, nes jis prarastų vieną galimybę priimtą sprendimą skųsti instancine tvarka. Taigi, šiuo atveju padarytų pažeidimų ištaisyti teisme nėra galimybės, teismas didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo neatlieka, teisme yra tikrinamas institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

15. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017). Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 14-ANR_P-1663-2023 matyti, kad N. M. yra inkriminuota prekyba A kategorijos ginklų priedėliais, neturint licencijos, o tiksliau – du šaunamojo ginklo duslintuvų pardavimo atvejai, tačiau nėra nurodyta, kam buvo parduoti šie daiktai bei kokia buvo šių sandorių vertė, taip pat nenurodyta ir tai, kokia ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, t. y. komercine, ūkine, finansine ar profesine, jis neteisėtai vertėsi, nenurodyta ir kokį ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį jo veiksmai atitiko, t. y. ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ar naudojimą. Toks abstraktus kaltinimas negali būti pripažintas aiškiu, t. y. nesuprantama, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas konkretus administracinis nusižengimas, o tokiu būdu yra apsunkinama asmens teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, be kita ko, tikslinga perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, ir dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo.

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 1 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 14-ANR_P-1663-2023 yra nurodyta, kad nusižengimo metu nukentėjo advokato J. Kovalenko kontora. Toks sprendimas nėra motyvuotas ir teismui nėra suprantamas.

17. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Skundžiamas nutarimas neatitinka jam įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų, kaltinimas nėra aiškus, bylos medžiaga nėra išsami ir tai trukdo išnagrinėti bylą teisme. Dėl minėtų priežasčių Skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti administracinių nusižengimų padarymą, surinkimą bei įvertinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, N. M. atstovo prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą teisme netenkinamas, nes tai būtų netikslinga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Netenkinti N. M. (N. M.) atstovo advokato Jurijaus Kovalenko prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.