- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- 2YT-317-750/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., D. P., V. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., D. P. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu nuosavybės teisę į pastatus, juos valdė asmeninės nuosavybės teisės forma nuo jų įregistravimo dienos iki savo mirties 2015-10-31. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-10-31 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas P. B., kurio testamentinis įpėdinis yra pareiškėjas. Po tėvo mirties įstatymų nustatyta tvarka jis nepraleidęs termino, pateikė pareiškimą Šilutės rajono 3-iam notaro biurui ir notarė patvirtino palikimo priėmimą. Pareiškėjui priėmus palikimą, notarė Asta Aukštakalnienė raštu Nr. 569 informavo, kad iki kol jis nepateiks dokumentų, įrodančių, jog P. B. pastatai buvo jo asmeninė nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimo jis negaus. Notarė suformulavo abejonę, jog jei mirusiojo turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tokiu atveju reikėtų kreiptis į teismą. Notarė nesupranta, kokia nuosavybės teisės forma - asmenine ar bendrąją jungtine palikėjas valdė turtą ir teigia, kad teismas turėtų nustatyti juridinę reikšme turintį faktą. Notarė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą grindė tuo, jog nesuėjo trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.67 str. 1 d.) ir nepateikti trūkstami dokumentai. Pareiškėjas su notarės nurodytais pagrindais sutiko ir jos veiksmų neskundė. Įvykdęs CK 5.50 str. nustatytus reikalavimus pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo negavo. 2012-05-30 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo, kad pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatai) nuosavybės teise priklauso P. B.. Šio dokumento 4-oje dalyje nurodė įregistravimo pagrindus: gyvenamojo namo - 2012-05-15 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. V6-54 ir 1976-05-30 aktas, o visų kitų pastatų išskirtinai, tik 2012-05-15 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. V6-54. Šie juridiniai faktai galioja nuo 2012-05-30. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Minėti įrašai viešajame registre niekada nebuvo ginčyti, todėl notarės samprotavimas negali būti laikomas teisingu, pagrįstu ir teisėtu, neva pastatai suformuoti 2012-03-28 yra ir 2009 m. mirusios A. B.. Be to, jei taip ir būtų, tai CK 1.75 str. 3 d. nurodo, kas, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Įstatymo nuostatas būtina vykdyti, priešingu atveju įstatymo normos būtų deklaratyvaus pobūdžio, todėl pripažintina, jog pastatai nuosavybės teise priklauso P. B.. Tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.), būtinas turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 str. 3 d.). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. P. B. sutuoktinė A. B. mirė 2009-06-08. Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro žymos 10 dalyje užfiksuota, jog 2012-03-28 suformuoti nauji daiktai - pastatai, kurie 2012-05-30 įregistruoti viešajame registre (CK 4.253 str.). Kitas faktas yra tai, kad A. B. iki savo mirties jai priklausiusį turtą sutvarkė, tai įrodo ir jos nuosavybės teise disponuoto 1,62 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimas D. P.. Kadangi A. B. mirties dieną turto nebeturėjo, todėl niekas dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnas 2012-02-27 pažymėjime Nr. V6 -17 nurodė, jog pastatai (duomenys neskelbtini), priklauso P. B. nuosavybės teisei. P. B. nuosavybės teisę į pastatus įregistravo jo sūnus V. B., žinodamas tėvų valią ir veikdamas įgaliojimo Nr. 904 pagrindu, todėl nemano, kad dabar jis pakeistų tėvų buvusią valią ir pastatus perregistruotų kitaip. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-06-25 sprendimu Nr. 17S-56-(14.17.3.) atkūrė P. B. nuosavybę, perduodant namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė ar šis žemės sklypas pripažįstamas asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe. 1976-06-30 valstybiniame akte akcentuojama, jog P. B. pasistatė (duomenys neskelbtini) asmeninį gyvenamąjį namą. Pareiškėjui žinoma, kad tėvas asmeniškai gavo iš savo tėvo K. B. pinigų ir už šias asmenines lėšas pasistatė asmeninį gyvenamąjį namą. Sutaręs su savo sutuoktine A. B., P. B. įregistravo nuosavybės teisę į šį turtą tik savo vardu, išreikšdamas valią - registruoti asmeninį gyvenamąjį namą tik savo vardu (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Dėl nuosavybės režimo nusistatymo, tarp tėvų nesutarimų nebuvo kilę, todėl po jų mirties, notarės noru ir siūlymu keisti tėvų buvusią valią, būtų neteisinga. Po A. B. mirties, pareiškėjo ir V. B. sutarimu, pastarasis padėjo tėvui P. B. sutvarkyti Pastatų teisingą įregistravimą, todėl po tėčio mirties pareiškėjas žodžiu ir raštu siūlė galimiems paveldėtojams imtis iniciatyvos paveldėjimui tvarkyti, kreiptis dėl terminų atnaujinimo, ginčyti testamentą, tačiau šie tokio noro nepareiškė, todėl palikimas negali likti apleistu ir nesutvarkytu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvai A. B. ir P. B. gyvenamąjį namą ir kitus pareiškime nurodytus pastatus statėsi nuo 1975 m. gyvendami santuokoje ir statybas užbaigė apie 1976 m. A. B. iki savo mirties kartu su P. B. gyveno ir naudojosi minėtais Pastatais. P. B. tik po sutuoktinės mirties Pastatus įregistravo, todėl jie pripažintini tėvo asmenine nuosavybe. Po A. B. mirties P. B. turtą perėmė ir valdė asmeninės nuosavybės teise, į notarą dėl jos palikimo nesikreipė, nes turtas nebuvo įregistruotas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. M. su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko. Paaiškino, kad tėvai P. B. ir A. B. pareiškime nurodytus Pastatus pasistatė gyvendami santuokoje, kuri nebuvo nutraukta, ji iki pat savo mirties gyveno kartu su P. B. minėtame gyvenamajame name. Ji po motinos A. B. mirties į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes jos palikimą perėmė tėvas P. B.. Nesutinka, kad tėvas Pastatus valdė asmeninės nuosavybės teise.
Suinteresuotas asmuo D. P. su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko, nes Pastatus tėvai pasistatė gyvendami santuokoje ir juos abu valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paaiškino, kad iki mirties jos motina A. B. kartu su tėvu P. B. gyveno ir naudojosi pasistatytais Pastatais, o po jos mirties tėvas liko toliau juose gyventi iki savo mirties. Po A. B. mirties nei sutuoktinis, nei vaikai į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes pastarieji tikėjosi, kad P. B. po mirties visą tėvų palikimą paliks visiems vaikams. A. B. palikimo dalis turi būti dalinama visiems jos vaikams. Tik prieš kelis mėnesius sužinojo apie P. B. paliktą testamentą.
Suinteresuotas asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Minėtas asmuo pateikė prašymą (b.l. 54) atidėti bylos nagrinėjimą, teigdamas, kad išvyksta į užsienį darbo reikalais. Atsižvelgiant į nurodytas suinteresuotos asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis nuspręsta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Minėtas suinteresuotas asmuo raštu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Iš pareiškėjo A. B., suinteresuotų asmenų E. M., D. P. paaiškinimų ir byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. B. prašo ypatingosios teisenos tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jo tėvas P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu nuosavybės teisę į Pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), juos valdė asmeninės nuosavybės teisės forma nuo jų įregistravimo dienos iki savo mirties 2015-10-31.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu nuosavybės teisę į Pastatus, juos valdė asmeninės nuosavybės teisės forma nuo jų įregistravimo dienos iki savo mirties 2015-10-31. Pareiškėjo teigimu tėvas P. B. asmeniškai gavo iš savo tėvo K. B. pinigų ir už šias asmenines lėšas 1975 – 1976 m. pasistatė minėtus asmeninius Pastatus, ir, sutaręs su savo sutuoktine A. B., viešajame registre juos įregistravo nuosavybės teise tik savo vardu. Įgijimo metu tėvas aiškiai išreiškė valią registruoti Pastatus tik savo vardu ir su tuo sutiko jo sutuoktinė. Kiti P. B. vaikai suinteresuoti asmenys E. M., D. P. ir V. B. su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko, E. M. ir D. P. ginčija, kad tėvas minėtus Pastatus valdė asmeninės nuosavybės teise, nes juos tėvai pasistatė gyvendami santuokoje.
Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė 2015-11-16 patvirtino pareiškėjo A. B. pareiškimą apie P. B., mirusio 2015-10-31, palikimo priėmimą ir pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (notarinio registro Nr. 3521). Tvirtinant pareiškimą notarė išaiškino pareiškėjui, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas po to, kai bus nustatytos mirusiojo santuokoje įgyto turto dalys ir kai pateiks trūkstamus dokumentus, be to, turi sueiti trys mėnesiai nuo palikėjo mirties. Pareiškėjas notarei nepateikė dokumentų, įrodančių, jog P. B. vardu registruoti Pastatai buvo jo asmeninė nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre šie pastatai įregistruoti 1976-06-30 Statinio priėmimo naudoti akto ir 2012-05-15 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. V6-54 pagrindu, nenurodant nuosavybės teisės formos, todėl notaro pareiga - analizuojant dokumentuose esančią informaciją, išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma - asmenine ar bendrąja jungtine - palikėjas valdė šį turtą. Minėtuose dokumentuose konstatuojama, kad pastatai statyti 1975-1976 metais, todėl notarė padarė išvadą, kad jie buvo bendroji jungtinė P. B. ir A. B. nuosavybė, nes statyti santuokoje (CK 3.88 str. l d. l p. ir 2.d.)(b.l.12). Pareiškėjas su notarės nuomone nesutiko, tačiau jos veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka neskundė.
Tiek Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse ( toliau-SŠK), tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parodymais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad CK 3.88 str. 3 d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į Pastatus įregistruota tik 2012-05-30, o turto savininku nurodytas pareiškėjo tėvas P. B.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 str. ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 str. ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju yra susidariusios tokios aplinkybės, jog Pastatų įregistruoti abiejų pareiškėjo tėvų vardu buvo teisiškai neįmanoma, nes atliekant teisinę registraciją (2012-05-30), Pastatų bendrasavininkė – P. B. sutuoktinė A. B. jau buvo mirusi. Dėl tos priežasties, jog ginčo Pastatų teisinė registracija atlikta po sutuoktinės mirties, ir tik vieno iš buvusių sutuoktinių – pareiškėjo tėvo P. B. vardu, ginčo turto, t.y. Pastatų, teisinio statuso nekeičia, t. y. ginčo turtas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-989/2002, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Aplinkybė, kad nuosavybės teisės į Pastatus įregistruotos tik mirusiojo P. B. vardu, pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nagrinėjimui konkrečiu atveju yra aktuali visų pirma ne teisinės registracijos, o nuosavybės teisės ginčijimo aplinkybė. Nagrinėjamu atveju Pastatai buvo įgyti juos pagaminant CK 4.47 str. 4 p. prasme, t,y. pastatyti pareiškėjo tėvo P. B. ir jo sutuoktinės A. B., jų santuokos metu, o šių pastatų įregistravimas VĮ Registrų centre 2012-05-30 nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.
Nors iš esmės sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia vienam iš sutuoktinių mirus, tačiau nepaneigus šios prezumpcijos iš to kyla kitos teisinės pasekmės – mirusio sutuoktinio turto dalį paveldi jo įpėdiniai. Faktas apie palikėjo P. B. panaudotas lėšas įgyjant Pastatus gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas įstatymo aiškinimo ir taikymo faktinėms bylos aplinkybėms klausimas – ginčo Pastatai buvo asmeninė ar bendroji jungtinė pareiškėjo tėvo P. B. ir motinos A. B. nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, tokiu atveju civilinė byla nagrinėtina ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį, bet ne ypatingąja teisena, todėl ši civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., D. P. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.