Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. M., V. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. palaikė savo prašymą bei nurodė, kad šiuo metu jis naudoja motinai B. M. grąžintus žemės sklypus, kuriuos tėvas paveldėjo po jos mirties. Žemės sklypas, į kurį buvo atkurta nuosavybės teisė, yra 1,49 ha ploto, jis padalintas į dvi atskiras dalis, pareiškėjas valdo tas dalis. Motinos palikimą priėmė tik tėvas, tačiau jis nespėjo sutvarkyti dokumentų dėl sveikatos pablogėjimo. Paveldėjimo byla buvo pradėta, palikimas priimtas, bet dokumentai iki galo nesutvarkyti, nuosavybė neįregistruota. Tėvas mirė 2010 m. liepos 7 d. Pareiškėjas nesikreipė į notarą iš karto po tėvo mirties, nes buvo sudėtinga kontaktuoti su broliais, kurie gyvena užsienyje. Po tėvo mirties liko tik žemė, nes jis pardavė namus dar prieš mirtį, o vėliau gyveno pas pareiškėją, kuris po tėvo mirties perėmė jo asmeninius daiktus ir kitą turtą.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad jis yra pareiškėjo pusbrolis. Jam yra žinoma, kad R. M. ir jo broliai tvarkosi dokumentus, susijusius su žemės paveldėjimu po tėvų mirties. Minėti žemės sklypai yra Kaišiadorių rajone. Šią žemę faktiškai valdė ir tvarkė pareiškėjas R. M.. Liudytojui yra žinomos šios aplinkybės, kadangi jie ne vieną kartą buvo atvykęs pas pareiškėją ir matė bei girdėjo, kad būtent pareiškėjas rūpinasi minėta žemė.

Suinteresuoti asmenys P. M. ir V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra P. M., mirusio (duomenys neskelbtini)., sūnus (b. l. 10-12). Be pareiškėjo P. M. turėjo dar du sūnus – pareiškėjo brolius P. M. ir V. M. (b. l. 41). Paveldėjimo byla po P. M., mirties (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 8). Pareiškėjo motina B. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), jos paliktą turtą paveldėjo sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas P. M. (b. l. 8). 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu pareiškėjo motinai B. M. po mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - 2,99 ha ploto žemės sklypą Kauno apskrityje Kaišiadorių rajone Gudienos kaime, kurio dalis – 1,49 ha ploto žemės sklypas perduotinas neatlygintinai asmeniniam ūkiui (b. l. 19). Šį žemės sklypą padalinus į dvi dalis (0,79 ha ploto žemės sklypą, ir 0,70 ha ploto žemės sklypą) jie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodyta B. M. (b. l. 13-14). Už likusią 1,50 ha ploto žemės sklypo dalį 2008 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu buvo nuspręsta atlyginti išmokant valstybės kompensaciją grynais pinigais - 1947 Lt (563,89 Eur) (b. l. 16-17). Iš pareiškėjo, liudytojo paaiškinimo nustatyta, kad pareiškėjas, mirus jo ir suinteresuotų asmenų tėvui, perėmė tėvo asmeninius daiktus bei likusius žemės sklypus (rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė juos) per 3 mėnesių nuo palikėjo mirties laikotarpį.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjo bei liudytojo paaiškinimų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties per 3 mėnesių laikotarpį perėmė tėvo asmeninius daiktus bei faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo tėvui priklausiusius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas po tėvo mirties elgėsi su tėvo turtu kaip minėto turto savininkas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. M. po savo tėvo P. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po P. M. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti R. M. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo (tėvo) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.