- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2-668-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02072-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“, akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria leista skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-6173-345/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“, akcinei bendrovei „Krekenavos agrofirma“ ir SIA „Sanitex“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Pontem“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus vykdant atvirą konkursą, suskirstytą į penkias dalis, kuriuo siekiama įsigyti maisto produktus Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms (toliau – pirkimas); pripažinti, kad jos (ieškovės) pasiūlymo kaina pirkimo objekto daliai Nr. V nėra per didelė.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos pirkimo procedūros. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2077-302/2015 paminėtas procesinis sprendimas paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės UAB „Pontem“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atmetė,. Taip pat nusprendė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
2016 m. sausio 11 d. atsakovė pateikė teismui prašymą leisti skubiai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, nes teismas pripažino ieškinį nepagrįstą ir būtina tęsti pirkimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino.
Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, o klausimo dėl leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį nagrinėjimo metu apeliacinių skundų nepateikta. Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, jis įrodo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, dėl ko nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgęs į tai ir į viešąjį interesą bei ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, teismas leido sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Pontem“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai nei nurodė teismas, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo buvo pateiktas ir teismo priimtas dar 2016 m. sausio 6 d.
2. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė esminius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo principus. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės, remiantis CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu imperatyvu, turėjo būti paliktos galioti, t. y. teismas negalėjo leisti skubiai vykdyti atitinkamos sprendimo dalies.
3. Lietuvos teismai laikosi praktikos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi prasmės tik įsiteisėjus sprendimui (Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-605-221/2013).
4. Skundžiamą nutartį teismas argumentavo tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, ignoruodamas jos (ieškovės) poziciją byloje, taip suteikęs atsakovei procesinį pranašumą, sudaręs nelygiavertes rungimosi galimybes ir sąlygas, dėl ko skundžiamas procesinis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, galbūt, šališko teismo.
5. Atsakovės prašymas dėl leidimo skubiai vykdyti minėtą sprendimo dalį turėjo būti kartu su apeliaciniu skundu perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį procesą pagal ieškovės atskirąjį skundą nutraukti, netenkinus prašymo – ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė neatsižvelgia į CPK 152 straipsnio 2 dalį, kuria remdamasis teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teisė spręsti dėl sprendimo ar nutarties skubaus vykdymo pagal CPK 283 straipsnio 3 dalį yra suteikta sprendimą ar nutartį priėmusiam teismui.
2. Aplinkybė, kad teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui spręsti skubaus sprendimo vykdymo klausimą.
3. Teisės aktai neįpareigojo teismo klausimą dėl sprendimo skubaus vykdymo spręsti tik gavus visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones dėl šio klausimo. Pažymėtina, kad skundžiamu procesinius sprendimu buvo išspręstas ne laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, o sprendžiama, ar yra pagrindas leisit skubiai vykdyti jau priimto teismo sprendimo dalį.
4. Tolimesnis nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas būtų pažeidęs viešąjį interesą. Be to, teismui leidus skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2016 m. sausio 19 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kuri įsigaliojo nuo jos sudarymo momento ir kurios pagrindu ji (atsakovė) ir pirkimą laimėjusi ūkio subjektų grupė sudarinėja pagrindines maisto prekių ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimo – pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ginčo pirkimas laikytinas pasibaigusiu, todėl išnyko teisinis pagrindas taikyti ieškovės prašytą laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų stabdymą.
5. Ieškovės skundžiama nutartis nėra apeliacijos objektas ir negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-530/2007; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1974/2012).
Atsiliepime į atskirąjį skundą tretieji asmenys UAB „Sanitex“, SIA „Sanitex“, AB „Krekenavos agrofirma“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CPK 283 straipsniu, leido skubiai vykdyti dar neįsiteisėjusio sprendimo dalį.
2. Ieškinys ir jame keliami reikalavimai yra prima facie nepagrįsti, o jų nepagrįstumą konstatavo/pripažino civilinę bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo palikti galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leista vykdyti skubiai, siekiant užtikrinti ne atsakovės interesų, o viešojo intereso apsaugą. Ginčo pirkimo objektas yra svarbus visuomenei, nes juo siekiama užtikrinti tinkamą, kokybišką ir ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos poreikius atitinkantį maitinimą bei racionalų lėšų panaudojimą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių palikimas turėtų nepateisinamų neigiamų pasekmių ne tik atsakovei, bet ir visai visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 334 straipsnyje apibrėžti atvejai, kada gali būti apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis atskirai nuo teismo sprendimo. Tokie atvejai turi būti numatyti CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kvestionuoja procesinį sprendimą, kuriuo leista skubiai vykdyti neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Teismo teisė leisti skubiai vykdyti teismo nutartį, kuria panaikinamos laikinosios pasaugos priemonės, nustatyta CPK 150 straipsnio 2 dalyje. Atskirasis skundas gali būti paduotas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo arba pakeitimo (CPK 147 str., 152 str. 4 d.). Teisė skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją priemone kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones CPK nenumatyta. Ginčijama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo nei keičiamos, nei naikinamos, todėl pagal paminėtas CPK nuostatas, neskundžiama. Skundžiama teismo nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai – byla, apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, gali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taigi ir dėl šios priežasties ginčijama teismo nutartis negali būti skundžiama.
CPK 283 straipsnyje taip pat numatyti atvejai, kada teismui suteikta teisė leisti skubiai vykdyti visą sprendimą, jo dalį arba nutartį. Tokio teismo leidimo (nutarties skubiai vykdyti sprendimą, nutartį ar jų dalis) apskundimas apeliacine tvarka CPK taip pat nenumatytas ir toks leidimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.1 d. 1-2 p.).
Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis dėl leidimo skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nėra apeliacinio apskundimo objektas ir neskundžiama apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti atskirojo skundo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-530/2007; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1974/2012; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2702/2013). Tai paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovės UAB „Pontem“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria leista skubiai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutraukti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“ (j. a. k. 221412030) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. sausio 14 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 17681.