- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-121-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22821-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Monte Pacis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monte Pacis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1377-214/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skadora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monte Pacis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monte Pacis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skadora“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalys 2013 m. kovo 1 d. sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (toliau ir Sutartį), pagal kurią ieškovė UAB „Skandora“ (vykdytoja) įsipareigojo teikti atsakovei UAB „Monte Pacis“ (užsakovei) virtuvės meistro D. D. (ieškovės darbuotojo) konsultacines ir su tuo susijusias projektų įgyvendinimo paslaugas, nurodytas atskirai pasirašomuose sutarties prieduose, o atsakovė – atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 36 757,77 Lt skolą bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį bendrovė komandiravo savo darbuotoją D. D. dirbti pas atsakovę, kur jis išdirbo 18 mėnesių. Atsakovė už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga pagal sąskaitas – faktūras tokias pinigų sumas: pagal 2014-09-19 sąskaitą – 7947,50 Lt; pagal 2014-08-29 sąskaitą – 7947,50 Lt; pagal 2014-07-31 sąskaitą – 18 170, 41 Lt; pagal 2014-06-05 sąskaitą – 2 692,36Lt.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 8 688,60 Eur (30 000 Lt) kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (lėšas) ir 1 121,41 Eur (3 872 Lt) skolą už įrangos nuomą, taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinį grindė tuo, kad atsakovė nuo 2014 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo teisme sumokėjo ieškovei 130 875,74 Lt (37 904,23 Eur), iš kurių 89 936,55 Lt (26 047,42 Eur) skirtus apmokėti už paslaugas, teiktas iki 2014 m. kovo 1 d., o likusį pinigų skirtumą – 40 939,19 Lt (11 856,80 Eur), sumokėti už ieškovės neidentifikuotas paslaugas. Atsakovės permokėta suma sudaro 30 000 Lt (8 688,6 Eur), įskaitant į ją ir 17 908 Lt (5 186,51 Eur), kurie buvo sumokėti už tariamai ieškovės atliktą darbų apžvalgą, sistemų analizę bei korekcijas, įmonės atstovavimą tarptautiniuose kulinariniuose čempionatuose, spaudoje ar kituose projektuose. Atsakovės nuomone, 30 000 Lt ji sumokėjo ieškovui be pagrindo. Be to, ieškovė liko skolinga atsakovei už suteiktos įrangos nuomą 3 872 Lt (1 121,41 Eur). Šiai sumai ieškovei buvo pateikta apmokėti PVM sąskaita– faktūra Nr. MP 2014475, kurią ieškovė priėmė, pasirašė, tačiau neapmokėjo. Pasak atsakovės, įranga ieškovei buvo nuomojama žodiniu šalių susitarimu, ieškovės reikmėms (įgyvendinant jai kitus projektus).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės UAB „Skadora“ atsakovei UAB „Monte Pacis“ 1 121,41 Eur (3 872 Lt) skolą už įrangos nuomą, 1 131,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,06 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs byloje šalių atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojo D. D. paaiškinimus, nustatė, kad šalys, vykdydamos Sutartį, pasirašė tik vieną sutarties priedą Nr.1, apibrėžiantį 12 mėnesių paslaugų teikimo ir darbų laikotarpį. Šalys pripažino, kad atsakovės deleguotas atlikti Sutartyje numatytas paslaugas asmuo D. D. teikė ieškovei paslaugas ir nuo 2014 m. kovo 1 d., t. y. nesant tarp šalių rašytinio susitarimo, tačiau ieškovė nenurodė, kokias konkrečias paslaugas ir darbus šis asmuo atliko. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų paskyrusi atsakingą darbuotoją ieškovės teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimčiai ir eigai kontroliuoti. Paminėtų aplinkybių kontekste teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko ir kilo ginčas dėl Sutarties įvykdymo ir jos pasekmių. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl darbų ir paslaugų, teiktų atsakovei nuo 2014 m. kovo 1 d. iki sutarties nutraukimo, apimties ir jų kainos, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl 36 757,77 Lt skolos priteisimo, todėl jos ieškinį atmetė.
Pasisakydamas dėl atsakovės priešieškinio, teismas pažymėjo, kad prašydama priteisti iš ieškovės 30 000 Lt už nesuteiktas paslaugas, atsakovė nenurodė nei konkrečiai paslaugų, nei tų paslaugų įkainių, kurių nesuteikė ieškovė, nors pagal sutarties 3.2 puntą atsakovė pati turėjo kontroliuoti teikiamų paslaugų eigą. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė, priimdama iš ieškovės (jos darbuotojo) darbų rezultatą ir apmokėdama ieškovės pateiktas, būtų pareiškusi ieškovei kokias nors pastabas, nurodžiusi trūkumus, kurie prieštarautų teisės normų ir Sutarties reikalavimams, kad ieškovė nesilaikė profesinės veiklos standartų ir pan. Teismas sprendė, kad į bylą pateikta ir ištirta informacija iš internetinių svetainių su atsiliepimais apie restorano UAB „Monte pacis” teikiamas paslaugas negali būti pagrindu, patvirtinančiu netinkamą paslaugų ir darbų atlikimą, dėl ko konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl permokėtos ieškovei 8 688,60 Eur sumos, todėl atsakovės priešieškinį šioje reikalavimų dalyje atmetė kaip neįrodytą.
Spręsdamas dėl atsakovės prašomos priteisti 1 121,41 Eur (3 872 Lt) skolos už įrangos nuomą, teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir nenurodė, kokią konkrečiai įrangą, kokiam laikotarpiui ir už kokią sumą ieškovė nuomojo, tačiau atsižvelgęs į tai, kad minėtas atsakovės reikalavimas grindžiamas 2014 m. birželio 17 d. PVM sąskaitos – faktūros duomenimis, teismas sprendė, kad šią sąskaitą priėmus ir pasirašius ieškovės vadovui D. D. ir nesant byloje duomenų, kad šis dokumentas būtų nuginčytas, o taip pat, kad daugelį klausimų šalys sprendė žodiniu susitarimu, dėl ko daugiau tikėtina, kad tarp šalių galėjo būti susitarimas dėl įrangos nuomos, nei priešingai, kad tokio susitarimo nebuvo. Todėl šią atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį teismas tenkino pilnai.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad atsakovės patenkinti reikalavimai ieškinio ir priešieškinio dalyje sudaro 57,52 proc., todėl atitinkamai priteisė atsakovei iš ieškovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 1 131,70 Eur. Be to, proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisė iš ieškovės 3,06 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Monte Pacis“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio dalis, priešieškinį tenkinti visoje apimtyje ir priteisti iš ieškovės UAB „Skadora“ atsakovės naudai 8 688,60 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo; likusią dalį – 1 131,70 Eur, bylinėjimosi išlaidų ir visas atsakovo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės vertinimu, nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos įrodymams pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų paskyrusi atsakingą darbuotoją ieškovės teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimties ir eigos kontrolei, kad dėl to apeliantė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Byloje esantys 12 mėnesių darbo planai, komentarai, derinimai, pamąstymai dėl šio dokumento, taip pat byloje pateikti susirašinėjimai dėl darbo, personalo, įrangos ir planų įgyvendinimo patvirtina faktą, kad apeliantė buvo paskyrusi atsakingą darbuotoją ieškovės teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimties ir eigos kontrolei, kadangi visi klausimai dėl sutarties sąlygų sekantiems 12 mėnesių buvo elektroniniu paštu derinami su komercijos direktoriumi A. R., kuris ir teikė pretenzijas dėl ieškovės neatliktų darbų, ką teismui patvirtino pats ieškovės atstovas – jos direktorius D. D., nurodęs, kad derybos dėl po 2014 m. kovo 1 d. einančių sekančių 12 mėnesių darbo planų derinimo vyko su komercijos direktoriumi A. R. ir kad tokio dokumento pasirašyti nepavyko. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas virtuvės šefas – D. D..
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovė, priimdama ieškovės suteiktų paslaugų ir darbų rezultatą, apmokėdama ieškovei pateiktas sąskaitas būtų pareiškusi ieškovei kokias nors pastabas, nurodžiusi trūkumus, kad jos (ieškovės) suteiktos paslaugos neatitiko kliento interesų prioriteto principo, teisės normų ir šalių sutarties reikalavimų, kad nebuvo laikytasi profesijos standartų, ar veikta nepatyrusio, negeranoriško, savo darbo neišmanančio asmens. Apeliantė pažymi, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl pagal sutartį neatliktų arba netinkamai atliktų paslaugų, ką patvirtina pačios ieškovės į bylą kartu su atsiliepimu į atsakovo 2014 m. gruodžio 18 d. atsiliepimą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, pvz. 2014 m. rugsėjo 27 d. UAB „Monte Pacis“ komercijos direktorius A. R. elektroninis laiškas UAB „Skadora“ direktoriui D. D., kuriame nurodyta, kad nebuvo įvykdyti 2 sutartyje numatyti punktai: kasmėnesinė integracija (sutarties kaina 10 800 Lt plius PVM, viso 13 068 Lt) ir įmonės atstovavimas čempionatuose ar projektuose (sutarties kaina 4 000 Lt plius PVM, viso 4 840 Lt). Minėtos aplinkybės įrodo, kad apeliantė reiškė pastabas dėl ieškovės paslaugų, teiktų per pirmuosius sutarties galiojimo metus, kurių vertė 17 908 Lt. Apeliantės nuomone, šie darbai nebuvo atlikti iš viso. Be to, pats teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė 17 908 Lt vertės paslaugų atlikimo apimties ir jų kainos, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei už jos paslaugas. Apeliantė pažymi, kad iš pateikto virtuvės šefo D. D. buvimo restorane „Monte Paeis“ kalendoriaus matyti, jog per 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuotiną nuo 2014 m. kovo 1 d., ieškovės atstovas restorane dirbo iš viso 58 dienas. Todėl už minėtą laikotarpį ieškovė suteikė apeliantei paslaugų už 32 914,42 Lt, įskaitant PVM (58 x 389 Lt + 58 x 80 Lt = 27 202 plius PVM). Tuo tarpu apeliantė nuo 2014 m. kovo 1 d. iki bylos iškėlimo sumokėjo ieškovei (neskaitant PVM sąskaitos - faktūros SKA2014/00659 apmokėjimui skirto 125 154,54 Lt sumos) net 130 875,74 Lt, iš kurių 89 936,55 Lt buvo skirta apmokėti už paslaugas, teiktas iki 2014 m. kovo 1 d. Taigi skirtumas sudaro 40 939,19 Lt (130 875,74 Lt - 89 936,55 Lt). Įvertinus faktiškai ieškovės atstovo suteiktų paslaugų apimtis, kurios vertine išraiška sudaro 32 914,42 Lt, apeliantės nuomone, 8 024,77 Lt sumą ieškovė gavo nepagrįstai, nes už tokią sumą nebuvo suteiktos jokios paslaugos. Pridėjus 17 908 Lt, kuriuos ieškovė nepagrįstai gavo už pirmuosius sutarties galiojimo 12 mėnesių bei nesuteiktas paslaugas, minimali apeliantės permoka sudaro 25 932,77 Lt (8 024,77 + 17 908), tačiau teismas jos nepriteisė. Teismas nepagrįstai nepriteisė ir likusios 4 067,23 Lt permokos dalies, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai ir nepilnai, dėl ko apeliantė sulaukė daugybės kritikos ir nusiskundimų.
3. Nors apeliantė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė ir atmetimo motyvų nenurodė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Skadora“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad ji būtų paskyrusi atsakingą darbuotoją ieškovės teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimties ir eigos kontrolei. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės komercijos direktorius A. R. elektroniniu paštu derino klausimus dėl sutarties sąlygų sekantiems 12 mėnesių dar nepatvirtina fakto, jog jis buvo paskirtas ieškovo teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimties ir eigos kontrolei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad komercijos direktorius A. R. būtų pateikęs pretenzijas dėl ieškovės neatliktų darbų. Teismui to nepatvirtino nei ieškovės atstovas direktorius D. D., nei liudytoju byloje apklaustas virtuvės šefas D. D..
2. Nepagrįstas jokiais įrodymais apeliantės teiginys, kad ieškovės suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir suteiktos nepilnai, dėl ko buvo reiškiamos pretenzijos, ką neva patvirtina ieškovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Ieškovė pažymi, kad atsakovės tariama pretenzija buvo pateikta ieškovei po to, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl skolos prisiteisimo.
3. Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo argumentai, kad virtuvės šefas D. D. per 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuotiną nuo 2014 m. kovo 1 d., restorane „Monte Paeis“ dirbo viso 58 dienas. Ieškovė teismui pateikė D. D. darbo apskaitos žiniaraščius, kurie patvirtina, kad jis apeliantės minimą 6 mėnesių laikotarpį atsakovės restorane išdirbo visus 6 mėnesius, po 5 dienas per savaitę.
4. Nors apeliantė tvirtina, kad permoka už neva nesuteiktas paslaugas sudaro 25 932,77 Lt, kurios teismas nepagristai nepriteisė, ieškovės nuomone, būtent atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas, tokiu būdu pažeidė prievolę, dėl ko ieškovė ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė yra įsitikinusi, kad jos reikalavimas susimokėti atsakovei už tinkamai suteiktas virtuvės šefo D. D. paslaugas yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – Sutarties sąlygų, reglamentuojančių jos vykdymą (įvykdymą), aiškinimas. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir sutarties aiškinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013 m. kovo 1 d. pasirašė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei virtuvės meistro (ieškovės darbuotojo) D. D. konsultacines ir su tuo susijusias paslaugas, nurodytas atskirai pasirašomuose sutarties prieduose, o atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti už suteiktas paslaugas, kurių apimtis ir kaina numatyta atskirai šalių pasirašomuose sutarties prieduose ir kurie yra neatskiriama Sutarties dalis, pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas–faktūras (per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos) (Sutarties 1.1, 1.2, 3.3, 4.1, 4.4, 4.5 punktai).Šalių pasirašytas Sutarties priedas Nr. 1 patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė numatė darbų (paslaugų) planą vieneriems metams, įvertindamos minėtus darbus (paslaugas) 168 616 Lt suma (be PVM). Sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovė, atlikdama atsakovei paslaugas, privalo atsižvelgti į atsakovės pastabas ir neatlikti jokių veiksmų, kuriems prieštarauja atsakovė (2.3 punktas), o atsakovė įsipareigojo paskirti atsakingą darbuotoją, kuris atstovautų atsakovę, pateikinėtų atsakovės užsakymus, dalyvautų susitikimuose su ieškove ir atliktų kitas užduotis, susijusias su Sutartyje numatytų darbų atlikimu (3.2 punktas) (t. 1, b. l. 6-8, 9).
Taigi šalys sudarė sandorį, kuriuo siekė sukurti atitinkamas civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Aiškinant sutarties, iš kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę, yra svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant ir ją vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
Ieškovė byloje teigė, kad atsakovė už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 37 257,77 Lt (t. 1, b. l. 10), atsakovė įrodinėjo priešingai ir nurodė, kad ieškovė neatliko paslaugų už ne mažesnę nei 30 000 Lt sumą. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos šalių reikalavimus kaip nepagrįstus, nes jos neįrodė patirtų nuostolių atsiradimo fakto. Teismo išvadas kvestionuoja atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neįvykdė 2-jų Sutarties priede Nr. 1 numatytų punktų: kasmėnesinės integracijos (sutarties kaina 10 800 Lt plius PVM, viso 13 068 Lt) ir neatstovavimo įmonės (atsakovės) tarptautiniuose kulinariniuose čempionatuose, spaudoje ar kituose projektuose (sutarties kaina 4 000 Lt plius PVM, viso 4 840 Lt) pateikiami tik apeliantei palankia aiškinimo forma, neatsižvelgiant į ieškovės argumentus ir jos teiktus įrodymus, kitas byloje nustatytas aplinkybes.
Visų pirma, Sutarties priede vartojama „kasmėnesinės integracijos“ sąvoka yra neaiški, o jos komentaras (kiekvieną mėnesį atliktų darbų apžvalga, sistemų analizės, korekcijos), nepateikus atsakovei objektyvių įrodymų, kad tokie darbai nebuvo atlikti, kad atsakovė reikalavo juos priduoti, kad buvo paskyrusi tam atsakingą asmenį, kaip tai numato Sutarties 1.2, 3.2 punktai, ir tokiu būdu pažeidė Sutartį, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė už šiuos darbus permokėjo. Antra, ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad jos atstovas (darbuotojas) D. D. S. galiojimo metu dalyvavo profesiniuose renginiuose (t. 1, b. l. 97-101), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks dalyvavimas buvo netinkamas ir/ar neatspindėjo ar nepatenkino jos interesų ir lūkesčių. Trečia, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, kad pati atsakovė, atlikdama mokėjimus už suteiktas paslaugas, nenurodydavo, už kokias konkrečiai suteiktas ieškovės paslaugas (darbus) ji atsiskaito, be to, didžiosios pinigų sumos (nuo 30 000 Lt iki 33 375,74 Lt), priešingai nei įprasta bankiniais pavedimais, ieškovei (jos vadovui) buvo išmokamos grynaisiais iš atsakovės kasos, nenurodant nei mokėjimo paskirties, nei sutektų paslaugų rūšies (t. 2, b. l. 93, 94, 95). Be to, didžioje dalyje atsakovės sąskaitų yra įrašai apie dalinį apmokėjimą, dėl ko galima daryti išvadą, kad atsakovė už neva jos permokėtas be pagrindo sumas mokėjo mažiau arba iš viso neatsiskaitė (CK. 6.193 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Netgi kalbant apie netiesioginius įrodymus, kurie reiškiami prielaidos forma, svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei tiesioginiais, nei netiesioginiais įrodymais atsakovė jai padarytų nuostolių nepagrindė ir nesąžiningo ieškovės praturtėjimo fakto atsakovės sąskaitą neįrodė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė (CPK 6.237 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Todėl panaikinti šią teismo sprendimo dalį atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.261 straipsnio nustatą, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti procesines palūkanas (reikalavimo 4 punktas, t. 1, b. l. 106-111), tačiau teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimą iš dalies (priteisdamas 1 121,41 Eur (3 872 Lt) skolą už įrangos nuomą) dėl procesinių palūkanų priteisimo (atsisakymo priteisti) sprendime nepasisakė. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą pašalina, papildydama teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl apelianto nurodytų palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Atsakovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį žodžiais: už priteistą 1 121,41 Eur (3 872 Lt) skolą už įrangos nuomą priteisti ieškovei UAB „Skadora“ iš atsakovės UAB „Monte Pacis“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.