Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. V. atstovo advokato G. B. (toliau ir Pareiškėjo atstovas) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Institucija) 2024 m. gruodžio 4 d. priimto sprendimo nutraukti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių G. V. administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2759-2023, G. V. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 31 d. 21 val. 50 min. medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, būdamas medžiotoju, medžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį - naktinio taikiklio priedą (naktinio matymo priedėlį) „PARD“ - uždėtą ant graižtvinio šautuvo CZ 557 optinio taikiklio. Tuo G. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir medžioklės taisyklės) 58.3.9 p. reikalavimus, ir jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalimi, paskirta 600 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės: šaunamojo ginklo graižtvinio šautuvo (1 vieneto), ginklo priedėlio (1 vieneto), ginklo priedėlio (1 vieneto), šovinių (3 vienetų), ginklo priedėlio (1 vieneto), dokumento ginklo pažymėjimo Nr. 0002922-178534 (1 vieneto) konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas (teisės medžioti) 3 metams.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiškėjo G. V. atstovas advokatas R. M. pateikė skundą, kuriuo prašė teismo pakeisti 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir paskirti G. V. už padarytą administracinį nusižengimą mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, o administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo apskritai netaikyti ar bent jau nustatyti iš esmės trumpesnį už minimalų ANK 290 straipsnio 5 ir 17 dalių, sankcijoje numatyto dydžio teisės medžioti atėmimą.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartimi G. V. atstovo skundą atmestas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

2024 m. balandžio 10 d. G. V. atstovas R. M. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2024 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato R. M. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo papildymo 15¹ ir 15² straipsniais įstatymas, kuriuo jis grindžia savo prašymą, nėra įsigaliojęs, o taip pat tuo, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nėra teisinių argumentų, jog bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma ar padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai.

2024 m. birželio 6 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Be kitų duomenų susijusių su byla, skunde nurodė, kad iš skundžiamo nutarimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, bylą nagrinėjant institucijoje, įrodymai buvo vertinami selektyviai, o ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyt teisinės išimties taikymas apskritai nebuvo svarstytas. Nurodė, kad pasikeitė įstatyminis aktas, kuris panaikino draudimą medžiojant naudoti naktinio matymo taikiklius ir jų priedus. Teigė, kad ANK 290 straipsnio 5 dalis, pagal kurią G. V. pripažintas padaręs joje numatytą nusižengimą, laikytina blanketine teisės norma, todėl pasikeitus teisės aktui, jo atžvilgiu turi būti taikomas naujas teisinis reguliavimas, kuris panaikina administracinę atsakomybę už nusižengimą. Prašyme nurodė, kad dėl šios priežasties prašo atnaujinti G. V. administracinę nusižengimo bylą ir panaikinti 2023 m. rugsėjo 28 d. institucijos nutarimą ir 2024 m. sausio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos nutartį, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2024 m. birželio 12 d. institucija išnagrinėjusi pateiktą prašymą priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti G. V. administracinio nusižengimo bylą. Sprendime nurodė, kad institucijos kompetencijai nepriskirta teisinė galimybė panaikinti 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir 2024 m. sausio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjos nutartį bei nutraukti administracinę teiseną, pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai yra dėl padaryto esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nurodė, kad nusižengimo padarymo metu galiojo Medžioklės taisyklės, kuriose buvo nustatytas draudimas naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant juos turėti su savimi. G. V., nustačius šio draudimo nesilaikymą, 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Nurodė, kad šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. priimta ir įsiteisėjusia nutartimi, kurią institucija kvestionuoti neturi jokių galimybių. Sprendime nurodė, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas neturi įtakos G. V. padarytam administraciniam nusižengimui ir jokių kitų faktinių aplinkybių ar teisinio pagrindo pareiškėjas nepateikė. Institucija atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atsisakė atnaujinti tyrimą ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto pagrindais, nesant naujų paaiškėjusių aplinkybių ir kad šis klausimas, su kuriuo kreipėsi pareiškėjas, nepriskiriamas institucijos kompetencijai.

2024 m. birželio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės teismo rūmuose gautas G. V. atstovo advokato R. M. skundas dėl 2024 m. birželio 12 d. institucijos priimto sprendimo. Skunde iš esmės nurodant tuos pačius argumentus kaip ir institucijai pateiktame prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartimi skundas atmestas, sprendimas paliktas nepakeistas.

G. V. atstovas advokatas R. M., pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį, taip pat 2023 m. rugsėjo 28 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimą ir G. V. administracinio nusižengimo bylą atnaujinti arba perduoti šį klausimą spręsti iš naujo nagrinėti institucijai. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. atstovo advokato R. M. skundas tenkintas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimas, administracinio nusižengimo byla ROIK: 23219511856 atnaujinta ir grąžinta institucijai tolimesniam tyrimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 4 dalimi, tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas. Sprendime nurodoma, kad atlikus atnaujintos administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23219511856 tyrimą, įvertintos administracinio nusižengimo byloje užfiksuotos faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, pasikeitęs teisės aktų reglamentavimas, bei įrodymų vertinimas ir nustatytos sekančios reikšmingos aplinkybės: 2024 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-146 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.13 punktu pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3.9 papunktį, numatydamas, kad draudžiama medžiot asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudojant naktinius taikiklius medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, nei nustatyta 11.12 papunktyje. Medžioklės taisyklių 58.3.9 punktas galiojęs nusižengimo padarymo metu numatė draudimą medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi. Šiuo atveju G. V. medžioklės metu turėjo ir naudojo draudžiamą naktinio taikiklio priedą prie optinio taikiklio. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta medžiojimo sąvoka; medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant ar gaudant. Tai suponuoja, kad G. V., medžiodamas tykojant, galėjo panaudoti (šaudyti) visus medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kuriems tuo metu buvo nustatytas leistinas medžiojimo terminas (Medžioklės taisyklių 15.2 papunktis (briedžio patinus, tauriojo elnio patinus, stirnos patinus, šernus, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus, bebrus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras, kai kurių rūšių paukščius), bei turint nustatytą limitą medžiojamiesiems gyvūnams, kurių medžioklė limituojama (2023/2024 metų medžioklės sezonui medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“ leista sumedžioti medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė limituojama: 1 briedžio patiną, 3 tauriųjų elnių patinus). Padaryta išvada, kad G. V., pažeisdamas Medžioklės taisyklėse numatytą draudimą naudoti naktinio taikiklio priedą prie optinio taikiklio, jį medžiodamas naudojo, todėl siekė, panaudodamas draudžiamą medžioklės įrankį, sumedžioti bet kokios rūšies medžiojamąjį gyvūną, kurį tuo metu galėjo sumedžioti. Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančiame medžioklės lapo Nr. 0205 kopijoje užfiksuoti duomenys. Medžioklės lape nėra nurodyta leidžiamų medžioti žvėrių rūšys, tai reiškia, kad medžioklės lapus išduodantis atsakingas asmuo nenustatė draudimo medžioti tam tikros rūšies medžiojamuosius gyvūnus, o 2023 m. birželio 5 d. buvo ir sumedžiotas stirnos patinas, kas leidžia daryti išvadą, kad medžioklės lape įrašyti medžiotojai turėjo teisę sumedžioti bet kokį medžiojamąjį gyvūną, kuriems tuo metu buvo nustatytas leistinas medžiojimo terminas ir limitas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti. 2024 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu pakeitė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.3.9 papunktį, tik iš dalies pakeisdamas draudimą medžiojant naudoti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių panaikindamas draudimą medžiojant turėti juos su savimi. Nuo 2024 m. gegužės 2 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Medžioklės taisyklių 58.3.9 papunktyje numatyta, kad draudžiama medžioti asmeniui, turinčiam teisę medžioti, naudojant naktinius taikiklius gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius, ar naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitais būdais, nei nustatyta 11.12 papunktyje. Medžioklės įstatymo 15¹ straipsnio 5 punkte numatytas draudimas medžioklėje naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, išskyrus šio įstatymo 15² straipsnio 12 punkte numatytas išimtis, tai yra leidžiama naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Naktinių taikiklių ar jų priedų pritvirtintų prie optinių taikiklių naudojimas leistas tik su išimtimis, panaikinant draudimą turėti juos medžiojant. Naktinių taikiklių ar jų priedų pritvirtintų prie optinių taikiklių naudojimas leistas tik medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, tuo tarpu išliko draudimas juos naudoti kitų rūšių medžiojamųjų gyvūnų nei nurodyta Medžioklės įstatyme medžiojimui.

Administracinis nusižengimas objektyviai visiškai atitiko galiojusių tiek įstatymo - ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją, tiek poįstatyminio teisės akto - Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d įsakymo Nr. Dl-768 redakcija) 58.3.9 punkto reikalavimus. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis, kuria nutarimas paliktas nepakeistas, įsiteisėjus, ji nėra panaikinta ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. 2024 m. gegužės 2 d minėtų teisės aktų priėmimas jokia apimtimi 2023 m. rugpjūčio 31 d. administracinio nusižengimo padarymo faktinių aplinkybių neįtakoja.

G. V. atstovas advokatas G. B. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo administracinio nusižengimo byloje tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nutrauktas. Prašė 2024-12-04 Sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti naują nutarimą – nutraukti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23219511856, G. V. atžvilgiu. Skunde nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisingo proceso, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principus bei įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia viešojo administravimo principus. Kaip nurodyta sprendime, jis priimtas vadovaujantis ANK 661 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija savo sprendimu tyrimą nutraukia. Šioje administracinio nusižengimo byloje 2024-09-19 Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-876/2024, priėmė nutartį, kuria nusprendė: administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. atstovo advokato R. M. skundą tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 23219511856. Bylą grąžinti Institucijai tolimesniam tyrimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byla ROIK: 23219511856, jau yra (buvo) atnaujinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tolimesniam tyrimui perduota institucijai. ANK 661 str. 4 d. pagrindu sprendimas negalėjo būti priimtas. Institucija jau 2024-06-12 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, o Kauno apygardos teismas klausimą išsprendė iš esmės, t.y. atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir ją tik perdavė tolimesniam tyrimui, o ne pavedė pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ANK 661 str. 2 d. 1 p.). Sprendime nurodytas 2024-09-27 institucijos raštas yra niekinis (ir neteisėtas), nes šiuo atveju jau Kauno apygardos teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą, todėl joks tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, ANK 661 str. 1 d., 2 d. 1 p. normų prasme, negalėjo būti pradėtas (atliktas), nes administracinio nusižengimo byla jau atnaujinta. O ANK 661 str. 7 d., imperatyviai numato, jog atnaujintų administracinių nusižengimų bylų teisena vyksta bendra tvarka. Institucija privalėjo administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23219511856, teiseną vykdyti pagal ANK III skyriaus nuostatas, ir tada priimti atitinkamą nutarimą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta, pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam bei kitos teisės Be to, Sprendimo priėmimas buvo vilkinamas, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami ir vien dėl šios priežasties Sprendimas turėtų būti naikinamas.

Institucija priimdama Sprendimą nesivadovavo privalomais teismo išaiškinimais byloje. 2024-09-19 Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-244-876/2024, nutartimi (atnaujindamas procesą) konstatavo, jog šioje byloje taikytini tiek Medžioklės įstatymas, tiek Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, turi grįžtamąją galią, t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Be to, konstatuota, jog nagrinėjamu atveju Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės bei Medžioklės įstatymas buvo pakeisti 2024 m. kovo 14 d. priėmus Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedų įstatymą, kuris panaikino draudimą medžioklės plotuose turėti termovizorinius taikiklius, tokiu būdu sušvelninant teisinę padėtį, t.y. susidarė skirtinga teisinė situacija, kurioje teigti, kad nagrinėjamu atveju nurodytų teisės aktų pakeitimai nereiškia G. V. atsakomybės švelninimo, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Priešingai nei teigiama Sprendime, Kauno apygardos teismas aiškiai nurodė (išaiškino), jog pasikeitęs teisinis reguliavimas turi įtakos pareiškėjo, kaip asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltei dėl padaryto nusižengimo (ANK 290 str. 5 d.) bei jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimais. Institucija priimdama Sprendimą akivaizdžiai ignoravo Kauno apygardos teismo nutarties išaiškinimus, kuriais privalėjo vadovautis.

P. S. Institucija nurodė, kad nutraukia tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nors patį Sprendimą pavadino „Sprendimas dėl administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimo“, jo motyvacinėje dalyje nepagrįstai išplėtė pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo už kurį jis buvo nubaustas (ANK 290 str. 5 d.) aplinkybes (motyvus), tokiu būdu pablogindamas pareiškėjo, kaip asmens pateikusio skundą (prašymą) padėtį.

Sprendime kaip nepagrįstos prielaidos vertintini teiginiai, kad G. V., medžiodamas tykojant, galėjo panaudoti (šaudyti) visus medžiojamuosius gyvūnų išteklius, kuriems tuo metu nustatytas leistinas medžiojimo terminas, todėl siekė, panaudodamas draudžiamą medžioklės įrankį, sumedžioti bet kokios rūšies medžiojamąjį gyvūną, kurį tuo metu galėjo sumedžioti, tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančiame medžioklės lapo Nr. 0205 kopijoje užfiksuoti duomenys. Medžioklės lape nėra nurodyta leidžiamų medžioti žvėrių rūšys, tai reiškia, kad medžioklės lapus išduodantis atsakingas asmuo nenustatė draudimo medžioti tam tikros rūšies medžiojamuosius gyvūnus.

Institucija priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje (2023-09-28) tokių aplinkybių (motyvų) nebuvo nurodžiusi. Sprendimo teiginiai (motyvai), jog pareiškėjas „siekė, galėjo panaudoti (šaudyti) panaudodamas draudžiamą medžioklės įrankį, sumedžioti bet kokios rūšies medžiojamąjį gyvūną, kurį tuo metu galėjo sumedžioti“, rodo, jog institucija patraukusi G. V. atsakomybėn pagal ANK 290 str. 5 d., už tai, jog pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.3.9 p. reikalavimus, kuris numatė draudimą medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi, įtraukė ir pažeidimo padarymo tikslą, siekį sumedžioti, bet kokios rūšies medžiojamąjį gyvūną, kurį tuo metu galėjo sumedžioti. Institucija nubausdama pareiškėją net nesiaiškino pažeidimo padarymo tikslų ir už tai pareiškėjo nebaudė, į 2023-09-28 nutarimą tokių motyvų neįtraukė. Priešingai nei teigiama Sprendime, pareiškėjas būtent ir siekė sumedžioti šernus, kuriuos dabar (po teisės aktų pakeitimo) ir galima medžioti naudojant naktinius, termovizinius taikiklius, priedėlius. Nei Medžioklės įstatymas, nei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nenumato, jog šiuo metu medžiotojas medžiojantis naudojant naktinius, termovizinius taikiklius, priedėlius turėtų kažkaip kitaip pildyti medžioklės lapą (įrašyti tik tuos gyvūnus ir t.t.). Aplinkybė, jog medžioklės lape įrašyti visi medžiojamieji gyvūnai, ir medžiotojas medžioja turėdamas naktinį, termovizinį taikiklį, nereiškia, jog jis daro teisės pažeidimą (ketina medžioti visus (tame tarpe ir tuos kuriuos draudžiama medžioti) medžiojamuosius gyvūnus), t.y. už tai nėra numatyta atsakomybė. Pakeisti Medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, į kuriuos nukreipia blanketinė ANK 290 straipsnio 5 dalies dispozicija, lemia ir pačios ANK 290 straipsnio 5 dalies turinio pakeitimą, šių teisės aktų pakeitimai turi grįžtamąją galią, ir tiesiogiai susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo kalte, bei jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimais.

Pagal nurodytą reguliavimą, šiuo metu, kai pareiškėjas medžiojo būdamas bokštelyje, nebetaikoma administracinė atsakomybė už naktinių taikiklių, taip pat ir termovizorinių, naudojimą medžiojant tykojant. Esant tokiai situacijai šiandien, t.y. pareiškėjui medžiojant bokštelyje, medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, būnant medžiotoju, medžiojant naudojant naktinio taikiklio priedą (naktinio matymo priedėlį) „PARD“ - uždėtą ant graižtvinio šautuvo CZ 557 optinio taikiklio, jo veiksmai nebūtų vertinami kaip pažeidimas (numatytas ANK 290 str. 5 d.). Sprendime nepagrįstai teigiama, jog galioja institucijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėjas nubaustas. 2024-09-19 Kauno apygardos teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, ir atnaujino administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23219511856, tyrimą (paties administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą grąžinant institucijai). ANK 661 str. 6 dalyje numatyta, jog teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Darytina išvada, jog 2024-09-19 Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį (atnaujindamas procesą) panaikino 2023-09-28 institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23219511856, nors rezoliucinėje dalyje to ir nenurodė, nes atnaujino procesą. Neabejotina, jog pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepanaikinus nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neįmanoma (negalima). Be to, visiškai neaišku kokiu pagrindu Sprendime teigiama, jog Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-482/2024 yra res judicata, turint omenyje, jog procesas byloje yra atnaujintas.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė G. V. atstovo advokato G. B. skundo nagrinėjimą sustabdyti ar atidėti be datos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinio sprendimo paskelbimo iš dalies aktualiu šiai bylai klausimu arba sprendimą palikti galioti ir G. V. atstovo advokato G. B. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį – tęsti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pakartotinai įvertinus administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23219511856 surinktus įrodymus bei nutartyje nurodytas dėl teisinio reglamentavimo naujai paaiškėjusias aplinkybes ir šiais aspektais atlikus analizę, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos skyriaus vedėjo R. S. (toliau – ir Pareigūnas) 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas nutrauktas. Pažymi, kad Kauno apygardos teismui atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, teismas ją perdavė tolimesniam tyrimui vykdyti, t. y. iš esmės pavedė tęsti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl administracinio nusižengimo teiseną pradėjęs pareigūnas, kuriam patvarkymu buvo grąžinta byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, byloje šį tyrimą tęsė, bet tyrime nustatęs procesines kliūtis dėl Kauno apygardos teismo nutarties įgyvendinimo, sprendimą priėmė, vertindamas susiklosčiusią situaciją ir jos pobūdį, todėl klausimui išspręsti pagrįstai vadovavosi ANK 661 str. 4 d. nustatytu reglamentavimu. Departamento vertinimu, siekiant įgyvendinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje suformuluotą nurodymą tęsti tyrimą, pareigūnas pakartotinai analizavo faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, teisės aktus, galiojusius nusižengimo padarymo metu priimant nutarimą, įsiteisėjus teisminiam procesiniam dokumentui, pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei Kauno apygardos teismo nutartyje formuojamą naują teisminę praktiką, kuomet apeliacinėje instancijoje pradedamas tyrimas ir atnaujinama administracinio nusižengimo byla padarius išvadą, kad teisinio reglamentavimo pasikeitimai pripažįstami naujomis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės atžvilgiu. Pareigūnui įvertinus visus duomenis, prieita išvados, kad nagrinėjimu atveju susidarius dviprasmiškai ir prieštaringai situacijai dėl įpareigojimo tęsti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuris jau pradėtas teisme ir byla atnaujinta, o tuo pačiu ir esant procesinėms kliūtims dėl Departamento nutarimo ir teismo – Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties galiojimo, įvertinti ir taikyti visus Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, nėra teisinės galimybės. Departamentas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį, panaikinęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį bei Departamento 2024 m. birželio 12 d. sprendimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atnaujindamas administracinio nusižengimo bylą, esminių galiojančių dokumentų nepanaikino, iš dalies atliko tyrimą, aptarė pasikeitusį teisinį reglamentavimą, jį pripažino kaip tikslingą ir būtiną priežastį proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir konstatavo ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, kas šiuo atveju tiesiogiai susiję su galiojančių įsiteisėjusių institucijos ir teismo procesinių sprendimų išvada, tai yra administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. kaltės bei jam paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo, ir kurio tęsimą perdavė institucijai. Tokiu būdu Departamentui buvo perduotas tolimesnis tyrimas, kurį vykdant nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas bylos atnaujinimo klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, neatsižvelgė, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. Departamento priimtas nutarimas, kuriuo G. V. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda, objektyviai nepanaikintas, o jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d. ir taip pat yra galiojanti, ir, esant šiai aplinkybei, Departamentas neturi objektyvaus faktinio pagrindo šiuos procesinius dokumentus vertinti kaip negaliojančius, juos ignoruoti ir vertinti kaip neegzistuojančius, ar pagal nutylėjimą vertinti kaip savaime pasinaikinusius, kuomet priimtoje Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties motyvuojamoje dalyje dėl jų iš vis nebuvo pasisakyta. Tad, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, Departamento nuomone, byloje įsiteisėjęs Departamento 2023 m. rugsėjo 28 d. priimtas nutarimas ir jo patikrinimas teisme procesiniu sprendimu nepraranda galiojimo savybės ir su ja susijusių teisinių padarinių. Tokį vertinimą pagrindžia ANK 661 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis, jog administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo atveju teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tad institucija administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23219511856 teiseną vykdyti (ar tęsti, kaip nurodyta) bendra tvarka (ANK 661 str. 7 d.) neturėjo galimybės. Departamentas nesutinka su argumentais, jog byla buvo vilkinama. Departamento nuomone, teisenai išlieka aktualūs ANK 39 straipsnyje nustatyti terminai, vertinti bylos tyrimo tęsimą kaip tariamą vilkinimą ir priežastį Sprendimą naikinti, nėra jokio pagrindo, kadangi ANK nustatyti terminai nebuvo pažeisti. Dėl išdėstytų aplinkybių nesutiko ir su Pareiškėjo atstovo teigimu, jog institucija, priimdama Sprendimą nesivadovavo privalomais institucijai Kauno apygardos teismo nutartyje išaiškinimais, jog šioje byloje taikytini tiek Medžioklės įstatymas, tiek Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taip pat nesutiko su Pareiškėjo atstovo vertinimu, kad Sprendimo motyvacinėje dalyje buvo nepagrįstai išplėstos pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo, už kurį jis buvo nubaustas (ANK 290 str. 5 d.) aplinkybės, tokiu būdu pabloginant pareiškėjo, kaip asmens pateikusio skundą (prašymą) padėtį. Pareigūnas Sprendime užfiksavo byloje atliktą dėl nusižengimo kaltinimo surinktų duomenų ir jų atitikimo galiojusiems ir pasikeitusiems teisės aktams situacijos analizę, todėl analizė nėra G. V. teisinės padėties pabloginimas, o pakartotinis situacijos vertinimas tiek galiojusių teisės aktų, tiek vėliau priimtų teisės aktų atžvilgiu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Visų pirma teismas pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas šioje konkrečioje byloje, 2024-09-19 nutartimi suformulavo taisyklę, kad pakeisti Medžioklės įstatymas ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, į kuriuos nukreipia blanketinė ANK 290 straipsnio 5 dalies dispozicija, lemia ir pačios ANK 290 straipsnio 5 dalies turinio pakeitimą, turi grįžtamąją galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokiam aiškinimui iš esmės pritarė 2025-04-16 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-719/2025, nurodė, kad Medžioklės taisyklių pakeitimas konkrečiu atveju nėra aktualus, tačiau nauju reglamentavimu pakeista tiek ANK 290 straipsnio 5 dalis, tiek ir Medžioklės įstatymas. Priimant aptartus ANK 290 straipsnio 5 dalies ir Medžioklės įstatymo pakeitimus, jokių išimčių dėl šių įstatymų pakeitimų įsigaliojimo ir administracinės atsakomybės taikymo nenustatyta, todėl esant pagrindui turi būti taikoma ANK 3 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad įstatymas, panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus, turi grįžtamąją galią.

Taigi Medžioklės įstatymo ir administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalies pakeitimai turi grįžtamąją galią, tai yra taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat sprendžiant dėl paskirtų nuobaudų, kurios nėra įvykdytos, tolimesnio vykdymo.

Pažymėtina, kad 2024 m. kovo 14 d. Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15¹, 15² straipsniais ir priedu įstatyme, 15² straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad medžioklėje yra leidžiama naudoti naktinius taikiklius ir jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Taigi naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje nėra leidžiamas visais atvejais. Tokiu atveju nustatant ar yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos administracinio nusižengimo byloje nutarimu ir papildomu naujų aplinkybių tyrimu nustatytos faktinės aplinkybės. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu pasisakyta, kad G. V. 2023-08-31 medžiojo visus medžiojamuosius gyvūnus, kuriuos minėtu laiku buvo galima sumedžioti, tai yra ne tik tuos, kuriuos leidžiama medžioti naudojant naktinius taikiklius. Iš esmės tokią išvadą grindė byloje esančio medžioklės lapo įrašais, bei medžioklės sąvokos aiškinimu. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka iš esmės pritardamas Pareiškėjo atstovo skunde nurodytiems argumentams. Visų pirma tiek šiuo metu galiojančių, tiek nusižengimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 19 ir 21 punktai reglamentuojantys kokie įrašai turi būti medžioklės lape, nenumato, kad jame turi būti padaryti įrašai apie medžioklėje leidžiamus sumedžioti medžiojamuosius gyvūnus. Visų antrą Medžioklės taisyklių 24 punktas numato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), 24.6 punkte numatyta, kad medžioklės vadovas privalo pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama. Taigi šių nuostatų pagrindu galima daryti išvadą, kad kokie leistini medžioti žvėrys bus medžiojami konkrečioje medžioklėje, sprendžia medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (1t. b.l. 4-6) 2023-08-31 medžioklei vadovavo D. M., medžioklėje nieko nesumedžiota. Kadangi nusižengimo padarymo aplinkybės buvo akivaizdžios ir aiškios, medžioklės vadovas apie medžioklės aplinkybes neapklaustas, pats G. V. taip pat nepaaiškino kokie žvėrys buvo medžiojami. Pažymėtina, kad 2024-09-19 nutartimi Kauno apygardos teismui bylą perdavus tolimesniam tyrimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, medžioklės vadovas apklaustas nebuvo taip pat. Teismo vertinimu po medžioklės praėjus daugiau kaip pusantrų metų, liudytojams prisiminti ir neklystant teisingai įvardinti tikslias medžioklės aplinkybes galimybės yra ribotos. Taigi byloje nėra jokių duomenų paneigiančių G. V. atstovo paaiškinimus, kad aktualios medžioklės metu medžiota šernai (2t. b.l. 13), tai yra medžiojamieji gyvūnai, kuriuos šiuo metu leidžiama medžioti naudojant naktinius taikiklius.

Atsižvelgiant į nurodytą G. V. atžvilgiu turi būti taikomos ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi panaikintas baudžiamumas veiksmų už kuriuos nubaustas G. V., o paskirta nuobauda (administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas ) dar nebaigta vykdyti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo atstovo argumentais, jog Kauno apygardos teismo 2024-09-19 nutartimi yra panaikintas 2023-09-28 nutarimas bei atnaujinta administracinio nusižengimo byla, todėl turėjo būti tęsiamas tyrimas ir priimtas naujas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas į instituciją kreipėsi iš esmės dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Nenurodė jokių kitų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pagal įstatyminį reglamentavimą galiojusį nusižengimo padarymo ir nutarimo priėmimo metu, nebuvo padarytas nusižengimas numatytas ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų kodeksas nenumato kokie sprendimai gali būti priimami ir kokiu procesu turi būti išspręstas prašymas nutarimo vykdymo procese dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, tačiau teismų praktika bei įstatyminis reglamentavimas baudžiamajame procese (BPK 362¹ straipsnis) yra vienareikšmiškas ir aiškus, teismų galutiniai procesiniai sprendimai nėra naikinami, pagal prašymus sprendžiamas jų tolimesnio vykdymo ir teisinių pasekmių klausimai. Taigi keliamas klausimas galėjo būti sprendžiamas ir vykdymo procese ANK 673 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja, kad taikant ANK 3 straipsnio 2 dalį yra sprendžiama tik dėl tolimesnio nutarimo vykdymo bei asmeniui nėra kompensuojama jau įvykdyta nuobauda ar poveikio priemonė (turto konfiskavimas šioje byloje įvykdytas dar iki aktualių įstatymo pakeitimų priėmimo( 1t. b.l. 63)). Tuo tarpu vadovaujantis ANK 643 straipsniu reglamentuojančiu nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padarinius, asmeniui turėtų būti grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su pirmiau priimtu nutarimu, kai grąžinti daiktų negalima, atlyginama jų vertė.

Taip pat pažymėtina, kad 2024-09-19 Kauno apygardos teismo nutartyje pasisakyta, jog institucija, objektyviai ištyrusi faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pasikeitusį teisės aktų reglamentavimą, tinkamai įvertinusi įrodymus, turėtų priimti sprendimą dėl G. V. administracinės atsakomybės ir tolimesnio jam paskirtos nuobaudos vykdymo. Akivaizdu, kad panaikinus nutarimą, juo paskirtos nuobaudos vykdymo klausimas išsprendžiamas iš esmės, bei Institucijai įpareigojimas spręsti dėl tolimesnio nuobaudos vykdymo tokiu atveju nebūtų pateiktas. Be to ANK 661 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimas priimamas po to kai ANK 661 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka priimtas sprendimas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir toks tyrimas atliktas laikantis ANK taisyklių. Iki Kauno apygardos teismo 2024-09-19 nutarties priėmimo, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 2 dalimi sprendimas pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių nebuvo priimtas, todėl teismas vertina, kad panaikindamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios specialistės M. V. 2024 m. birželio 12 d. sprendimą, tačiau nenaikindamas 2023-09-28 nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, aukštesnysis teismas priėmė sprendimą numatytą ANK 661 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Atsižvelgiant į išdėstytą institucija pagrįstai tęsė procesą ne ANK XXXIII skyriaus, o ANK 661 straipsnio pagrindu, tačiau po tyrimo padariusi išvadą, jog nėra pagrindo naikinti nutarimo ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos, neteisingai išsprendė ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimą, todėl sprendimas keistinas, nutarimo vykdymas nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 661 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. V. atstovo advokato G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi nutraukti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės M. V. 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo vykdymą G. V. atžvilgiu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijai, pareiškėjui ir jo atstovui.

.