Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš gimimo liudijimo įrašo Nr. 257 ir 2020 m. gegužės 7 d. Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad ieškovas E. J. yra V. J. ir N. J. sūnus. Iš Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimo Nr. 227529, įrašo Nr. 506, nustatyta, kad ieškovo motina N. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo Nr. 20-16956525 nustatyta, kad ieškovo tėvas V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš brandos atestato Nr. 428577 priedo VP Nr. 457223 nustatyta, kad ieškovas E. J. 2014 metais (duomenys neskelbtini) gimnazijoje baigė vidurinio ugdymo programą. Jo mokymosi rezultatai, be kita ko: lietuvių kalba ir literatūra (A kursas) - 4; lietuvių kalba ir literatūra (įskaita) - 7; užsienio kalba (anglų) (B2 kursas) - 7; užsienio kalba (anglų, įskaita) - 9. Išlaikyti egzaminai, be kita ko: lietuvių kalba ir literatūra (mokyklinis) - 5; užsienio kalba (anglų) (valstybinis) - 41.

Iš pareiškimo apie palikimo priėmimą nustatyta, kad ieškovas E. J. 2020 m. gegužės 11 d. pareiškė, kad priima palikimą, atsiradusį 2020 m. balandžio 30 d. mirus jo tėvui V. J.. Palikimo atsiradimo vieta: (duomenys neskelbtini). Palikimą sudaro: 1) žemės sklypas 0.1059 ha ploto, su jame esančiais statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 2) lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) E. J. pareiškė, kad palikimą priimą pagal turtą apyrašą. Pareiškimą apie palikimo priėmimą patvirtino (duomenys neskelbtini) notarė N. B.. Dokumentas pasirašytas E. J. vardu (du parašai) ir notarės N. B. vardu (vienas parašas). Iš 2020 m. gegužės 12 d. pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre Nr. T2-20/0028691 ir VĮ „Registrų centro“ testamento registro išrašo nustatyta, kad palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data ir laikas – 2020 m. gegužės 12 d., 09:20 val. Palikėjas V. J., palikimą priėmęs asmuo E. J..

Iš 2020 m. gegužės 11 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro Vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo nustatyta, kad Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. B., atsižvelgdama į įpėdinio E. J. pareiškimą, pavedė įpėdinio pasirinktam antstoliui sudaryti, likusio po jo tėvo V. J. mirties, paveldimo turto apyrašą. Antstolė V. D. 2020 m. birželio 4 d. sudarė turto apyrašą Nr. S-200000512, iš kurio nustatyta, jog mirusiojo V. J. turto pasyvą ir aktyvą sudaro: V. J. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų likutis 2020-05-20 dienai buvo 370,56 Eur; Tarp (duomenys neskelbtini) ir V. J. 2007-11-05 sudaryta kredito sutartis Nr. 0450718034985-23. Pagal šią sutartį V. J. neįvykdyti įsipareigojimai 2020-05-20 sudaro 138 258,30 Eur negrąžinto kredito ir 22,13 Eur apskaičiuotų palūkanų; V. J. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis 2020-05-25 dienai buvo 31,80 Eur; Tarp (duomenys neskelbtini) ir V. J. 2019-07-25 sudaryta lizingo sutartis Nr. LT188983 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas WAUW2BFC1HN025647 išpirkimo. Pagal šią sutartį V. J., neįvykdyti įsipareigojimai 2020-06-03 sudaro 12 215,43 Eur; V. J. nuosavybės teise priklausantis turtas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Juridiniai faktai: 2007-12-11 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr., 03120070017571, įrašas galioja nuo 2007-12-11; V. J. nuosavybės teise priklausantis turtas, pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Juridiniai faktai: 2007-12-11 hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. 03120070017571, įrašas galioja nuo 2007-12-11; V. J. priklauso turtinė teisė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas WAUW2BFC1HNQ25647.

2020 m. birželio 16 d. tarp E. J. ir advokato V. A. sudaryta atstovavimo sutartis. Advokatas V. A. 2020 m. birželio 17 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę N. B., prašydamas gauti mirusiojo V. J. paveldėjimo bylos kopiją. Iš elektroninio laiško mobiliajame telefone nustatyta, kad advokatas V. A. birželio 17 d. E. J. adresuotame laiške nurodė prašymo dėl paveldėjimo bylos kopijos padarymo tekstą. Ieškovas kreipėsi į notarę prašydamas padaryti visos paveldėjimo bylos, pradėtos po jo tėvo V. J. mirties, kopiją, taip pat atsakyti į jo advokato V. A. prašymą. Prašymas pasirašytas E. J. vardu, nurodant, kad bylos dokumentų kopijas gavo. Prašymas surašytas ranka lietuvių kalba. Pažymėta, kad gauta (duomenys neskelbtini) notaro biure 2020 m. birželio 18 d., pasirašė T. K.. Iš eNotaras sistemos išrašo nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. E. J. pateikus asmens tapatybės kortelę notarų biure jam buvo padaryta dvylika dokumento nuorašų (kopijų).

Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2020 m. gegužės 12 d. įgaliojimo nustatyta, jog ieškovas šiuo įgaliojimu įgalioja A. F., vesti paveldėjimo bylą 2020 m. balandžio 30 d. mirus J. V. gauti ir pristatyti visus reikalingus paveldėjimo bylai vesti dokumentus, taip pat gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus.

Teismas nurodo, jog sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Taigi asmuo turi išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, t. y. palikimą gali nustatyta tvarka ir terminais priimti (CK 5.50 straipsnis), ar atsisakyti priimti, t. y. aktyviais veiksmais CK 5.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, arba pasyviai elgdamasis, t. y. nesikreipti dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą.

Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvioji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimo būdus, t. y. pagal turto apyrašą ir be apyrašo, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, mirus jo tėvui, siekdamas išsiaiškinti apie tėvo turimų skolinių įsipareigojimų dydį, nes apie mirusiojo vardu registruotiną turtą žinojo, kreipėsi į banką, kuris buvo išdavęs ieškovo tėvui kreditą namo įsigijimui, šiame name ieškovas su tėvu gyveno, banko darbuotojas nurodė ieškovui kreiptis į notarą. Ieškovas 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodė notarės darbuotojui, jog mirusysis turėjo turto (namą bei transporto priemonę) bei skolų, darbuotoja patikrino gyventojų registro duomenis bei nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, jog palikėjo turimas turtas įkeistas, paaiškino ieškovui paveldėjimo procedūrą, ir žinant, jog palikėjo turtas įkeistas bankui ir palikėjas turi skolų, pasiūlė ieškovui pagalvoti dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, o nusprendus palikimą priimti išaiškino apie palikimo priėmimą pagal turto apyrašą ar be apyrašo. Ieškovas 2020 m. gegužės 11 d. atvyko pas notarą ir pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuriuo priėmė palikimą pagal turto apyrašą.

Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Aptariant suklydimą apibūdinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). <...> Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų <...> ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Pabrėžtina kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis visų pirma turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Tai nėra asmeninis sandoris, todėl pareiškimą dėl palikimo priėmimo gali paduoti įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu siekiama priimti palikimą, tai įpėdinis kartu turėtų pateikti palikėjo mirties liudijimą, giminystės ryšius su palikėju patvirtinančius dokumentus (atitinkamų asmenų gimimo ir santuokos liudijimus) ir duomenis apie paskutinę nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą <...>. Palikimo priėmimo, kaip ir bet kurio kito notarinio veiksmo atlikimo atveju, turėtų būti taikomas Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimas išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012).

Civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo valia priimti jo tėvo palikimą buvo aiškiai išreikšta: ieškovas, mirus jo tėvui, kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, notaro biuro darbuotojai pateikė palikėjo medicininį mirties liudijimą, motinos mirties liudijimą, savo gimimo liudijimą, taip pat nurodė, jog mirusysis turėjo turto (namą bei transporto priemonę) bei skolų, darbuotoja patikrino gyventojų registro duomenis bei nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, jog palikėjo turimas turtas įkeistas, paaiškino ieškovui paveldėjimo procedūrą, žinant, jog palikėjo turtas įkeistas bankui ir palikėjas turi skolų, pasiūlė ieškovui pagalvoti dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, o nusprendus palikimą priimti išaiškintino apie palikimo priėmimą pagal turto apyrašą. Teismo vertinimu tokie ieškovo veiksmai rodo, jog ieškovas, žinodamas apie tėvo turimą turtą ir siekdamas jį paveldėti, kreipėsi į notarą tikslu išsiaiškinti palikimo priėmimo procedūrą bei kokius jam veiksmus reikia atlikti, kad galėtų priimti tėvo turtą. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo pasirašytą tą pačią dieną, kai ieškovas pirmą kartą buvo atvykęs pas notarę, ieškovas turėjo pakankamai laiko apsispręsti dėl palikimo priėmimo, nepriėmimo ar jo atsisakymo, taip pat įvertinti galimus padarinius, o neturėdamas pakankamai žinių kreiptis į teisininkus. Tačiau ieškovas į teisininkus nesikreipė, o tai rodo, jog ieškovui buvo tinkamai paaiškinta paveldėjimo procedūra, padariniai, ieškovas paveldėjimo procedūrą suprato ir tai apsvarstęs savo laisva valia antrą kartą atvyko pas notarą tikslu priimti palikimą pagal turto apyrašą.

Atmestini ieškovo argumentai, jog ieškovas nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, nes prastai moka lietuvių kalbą. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas mokėsi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje lietuvių kalba, studijavo Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje tiek lietuvių, tiek ir rusų kalbomis; šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas atvykęs į notarų biurą bendravo būtent lietuvių kalba, skaitė lietuvių kalba surašytus dokumentus; ieškovas notaro darbuotojams nenurodė, kad jam nėra suprantamas dokumento turinys ir jam būtina vertėjas, ieškovas pareiškimą dėl palikimo priėmimo perskaitė ir patvirtino savo parašais, ko neginčija ir pats ieškovas. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog lietuvių kalbą moka ir ją supranta. Nors į bylą pateikta elektroninio laiško mobiliajame telefone kopija patvirtina, kad ieškovui telefone buvo pateiktas tekstas, t. y. prašymo notarei turinys, tačiau tai nepatvirtina, jog ieškovas nemoka bei nesupranta lietuvių kalbos ir neįrodo ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis išreikšdamas savo valią dėl palikimo priėmimo būtent dėl lietuvių kalbos nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo turinio.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog pareiškimo priėmimo turinys buvo neaiškiai suformuluotas. Kaip matyti ginčijamo pareiškimo dėl palikimo priėmimo tekstas bei formuluotės nėra ilgos bei sudėtingos, visos teisės bei pasekmės aiškiai ir detaliai išrašytos, pareiškimas yra surašytas viename lape, ten nėra sudėtingų teisinių sąvokų ar konstrukcijų, nurodoma, kas sudaro palikimą, apie šį turtą ieškovui buvo žinoma, taip pat žinoma, jog šis turtas įgytas už kreditą, bei tai, jog palikimas priimamas pagal turto apyrašą, taip pat nurodomos teisės normos, jog palikimą priėmus pagal apyrašą, kaip šiuo atveju, palikėjas už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, taip pat paaiškinta teisės norma, jog neleidžiama atsisakyti palikimo, jei įpėdinis padavė notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą. Ieškovas patvirtino, jog šį tekstą perskaitė, taip pat pasirašė, patvirtindamas savo valią priimti palikimą priima, taip pat, jog teisės ir pareigos jam aiškios ir suprastos. Pažymėtina, jog šias pasekmės išaiškino notarė pareiškimo dėl palikimo priėmimo pasirašymo metu, be to apie šias teisines pasekmes buvo išaiškinusi ir notarės darbuotoja, su kuria ieškovas kalbėjo pirmą kartą apsilankęs pas notarę. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovas suprato, jog priėmė palikimą po tėvo mirties, patvirtina ir tai, jog ieškovas kitą dieną savo draugei išdavė įgaliojimą, kad ji galėtų tvarkyti toliau visus klausimus susijusius su paveldėjimu. Taip pat ieškovas vyko ir pas antstolį dėl turto apyrašo sudarymo. Nors ieškovas teigia, jog apie tėvo finansinius įsipareigojimus nežinojo, tačiau jo teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat atsakovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovas apie tėvo turimą turtą bei turimus finansinius įsipareigojimus žinojo, o nežino tik skolų dydžio. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovo veiksmai negali būti vertinami tik kaip siekis sužinoti apie palikėjo turėtas skolas, o ne įgyti turtą nuosavybės teise.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teismas nurodo, jog prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Ieškovas teigia, jog jis nesuprato paveldėjimo teisinių santykių ir pasirašydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo manė, jog pasirašo turto apyrašą. Teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. 2020 m. gegužės 11 d. ieškovas perskaitė ir pasirašė tik vieną dokumentą, t. y. pareiškimą apie palikimo priėmimą, kiti dokumentai ieškovo nebuvo pasirašomi, vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo buvo pasirašytas tik notarės. Ieškovas, gavęs vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, jį pateikė antstoliams, o tai rodo, jog ieškovas suprato, jog pareiškimas apie palikimo priėmimą bei pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo yra du skirtingi dokumentai.

Teismas nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog įpėdinis pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas pirmą kartą atvykęs pas notarą, išsiaiškino visas paveldėjimo procedūras ir po savaitės atvyko pas notarą, tikslu priimti palikimą. Be abejonės, kad nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, ieškovas turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galės vėliau atsisakyti palikimo jai skolos viršys palikėjo turtą. Ir nors ieškovas teigia, jog apie tai, jam nebuvo paaiškinta, tačiau notarės darbuotojai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino, jog notarės darbuotoja ieškovui išaiškino palikimo priėmimo būdus bei pasekmes, tai nurodė ir notarė, bei siūlė jam gerai pagalvoti, prieš priimant palikimą. Teismo vertinimu ieškovas pagal savo amžių, turimą išsilavinimą, turėjo ir galėjo suprasti 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo esmę. Nors ieškovas teigia, jog po tėvo mirties buvo sutrikęs, pasimetęs, tačiau šiame kontekste svarbu pabrėžti tai, jog ieškovas sandorį sudarė ne tą pačią dieną, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, o po savaitės, taigi turėjo pakankamai laiko apsispręsti ar priimti palikimą ar nepriimti.

Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog pareiškimas buvo pasirašomas pas specialių subjektą, t. y. notarę, kuri materialinio suinteresuotumo dėl ginčo neturi, ji atlieka tik profesinę pareigą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato 30 straipsnio 1 dalimi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir, kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo.

Ieškovas teigia, jog notarė šios pareigos neatliko, tai taip pat nurodė ir ieškovo draugė, tačiau teismo posėdyje apklausta notarė bei liudytojai B. G.-G. ir T. K., nurodė, jog ieškovas buvo pakviestas į notarės kabinetą, kuriame notarė išaiškino sandorio turinį, jo pasekmes priėmus palikimą, tai, jog palikimo vėliau atsisakyti nebegalės. Teismas neturi pagrindo abejoti notarės, kaip specialaus subjekto, teiktais paaiškinimais, kuriuos patvirtina liudytojų B. G.-G. ir T. K. parodymai. Pažymėtina, jog ieškovo draugė, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, lietuvių kalbos gerai nesupranta, be to sandorio pasirašymo metu nebuvo notarės kabinete, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Kitų duomenų, jog notarė ieškovui neaiškino sandorio sudarymo pasekmių teismui nėra pateikta.

Ieškovo argumentas, kad jis nežinojo palikimo sudėties (apie mirusiojo tėvo skolos dydžius, apie nekilnojamojo turto įkeitimą) nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas, nes kaip minėta anksčiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo tokiu pagrindu negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus. Tai, jog po ginčijamo sandorio sudarymo pasikeitė ieškovo valia, nes paaiškėjo, jog mirusiojo skolos viršija turto vertę, tai neturi įtakos 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimo galiojimui, ir nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus.

Kaip minėta įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Įvertinus pareiškimo dėl palikimo priėmimo pasirašymo aplinkybes, taip pat tolimesnius ieškovo veiksmus – tai, kad gavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, grįžęs namo išsamiai susipažino su juo, jo neginčijo, o kreipėsi į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo, pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgalioja savo draugę vesti paveldėjimo bylą, rašyti pareiškimus, prašymus, sutikimus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus ir pan., galima teigti, jog ieškovo valia priimti jo tėvo palikimą buvo aiškiai išreikšta, nes vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus nesiekdamas priimti palikimo, nenorėdamas faktiškai tapti paveldimo turto savininku, jokių veiksmų neatliktų.

Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo valia priimti tėvo palikimą buvo aiškiai išreikšta: ieškovas kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, pateikė palikimui priimti reikalingus dokumentus, sutarė su notaro darbuotoju, jog būtų ruošiami dokumentai palikimo priėmimui, byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovui buvo išaiškinti palikimo priėmimo padariniai, byloje nėra duomenų, jog ieškovas nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, patvirtino jį savo parašais.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovas pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pas notarą laisva valia ir būdamas apsisprendęs priimti palikimą pagal turo apyrašą, todėl pripažinti 2020 m. gegužės 11 d. E. J. pareiškimą apie palikimo priėmimą po V. J. mirties (2020 m. balandžio 30 d.), paduotą Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarei N. B., negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus, nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė į bylą neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.