- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-101-518/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00125-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme 2017 m. liepos 13 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje E. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 184 straipsnio 2 dalį. E. B. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S“ (duomenys pakeisti) perdavus turto priėmimo-perdavimo aktu naudoti ir valdyti 34 175,58 Lt (9897,93 Eur) vertės automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „T“ (duomenys pakeisti) prisiimtų įsipareigojimų lizingo tiekėjui UAB „S“ (duomenys pakeisti) neįvykdė, perduotą naudoti ir valdyti transporto priemonę, pažeisdamas bendrųjų sutarties sąlygų 5.1.5 punktą – neparduoti, neįkeisti ar pan. turto be raštiško banko sutikimo, perleido automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims, taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) padarė 34 175,58 Lt (9897,93 Eur) turtinę žalą.
2. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, o esminiai BPK 2 straipsnio, 164 straipsnio, 287 straipsnio pažeidimai trukdo teismui priimti teisėtą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
4. Prokurorė mano, kad kaltinamasis aktas ir vėliau teisme pakeistas kaltinamas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus. Prokurorė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto pažeidimai netrukdė perduoti bylos nagrinėti į teisiamąjį posėdį bei ją išnagrinėti iš esmės. Apygardos teismas baigiamojoje proceso stadijoje, nesilaikydamas BPK reikalavimų ir grubiai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, užuot priėmęs galutinį procesinį sprendimą byloje arba atnaujinęs įrodymų tyrimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį grąžinti bylą prokurorui.
5. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės koncentravosi ne į tai, kokie yra kaltinamojo akto neatitikimai įstatymo reikalavimams, tačiau ėmėsi detaliai vertinti įrodymus ir konstatavo, jog E. B. kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį yra pareikštas nepagrįstai. Tokiu būdu teismas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl kaltinamojo E. B. kaltės, t. y. konstatavo, koks procesinis sprendimas byloje turėtų būti priimtas ateityje. Tačiau teismas jokio nuosprendžio nepriėmė, o bylą grąžino į ikiteisminio tyrimo stadiją. Taip teismas grubiai pažeidė objektyvumo, nešališkumo, proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus.
Motyvuojamoji dalis
6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.
8. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Kauno apygardos teismas savo sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindė tuo, kad teismas neturi galimybių teisminio nagrinėjimo metu imtis procesinių prievartos priemonių bei veiksmų, kuriais būtų pašalinti ikiteisminio tyrimo metu nepašalinti prieštaravimai tarp kaltinamojo E. B. ir liudytojų parodymų. Apygardos teismo nuomone, neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų – neatlikus akistatų tarp kaltinamojo E. B., liudytojo V. U. ir į teismą neatvykstančio liudytojo R. K., nesurinkus papildomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių E. B. ir V. U. parodymus apie R. K. išvykimą į Ukrainą automobiliu „Peugeot 607“, priklausančiu UAB „T“ (duomenys pakeisti), nėra galimybės konstatuoti, jog E. B. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas teisme ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad neatlikus papildomų tyrimo veiksmų ir nepašalinus aptartų prieštaravimų, negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio.
9.2. Su šiais skundžiamos nutarties argumentais aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies. Iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto ir 2018 m. vasario 1 d. prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą turinio matyti, kad E. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka BK 184 straipsnio 2 dalies dispoziciją, nes kaltinamajame akte ir prašyme pakeisti kaltinimą yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamojo veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
9.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).
9.4. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.
9.5. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad neatlikus papildomų tyrimo veiksmų ir nepašalinus byloje esančių prieštaravimų, negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, tačiau atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 16 d. protokoline nutartimi apygardos teismas pavedė prokurorei kreiptis į Lenkijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijas, siekiant nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. spalio 16 d. automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto Lenkijos-Ukrainos valstybinę sieną. Kauno apygardos prokuratūra ir Generalinė prokuratūra atsisakė kreiptis į Lenkijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijas, kadangi tai padaryti kompetentingas tik bylą nagrinėjantis teismas (t. 4, b. l. 101-105, 110-115). Gavęs prokuratūros atsakymą, apygardos teismas pats tiesiogiai į Lenkijos ir Ukrainos teisėsaugos institucijas nesikreipė ir nepasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis pašalinti byloje esančius neaiškumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, o bylą perdavė prokurorui.
10. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apygardos teisme buvo gauta 2017 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje nutartyje nurodyta, kad kliūčių, trukdančių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, nepastebėta. Apygardos teismas jokių pastabų dėl kaltinamojo akto trūkumų nesuformulavo, atliko įrodymų tyrimą, išklausė baigiamųjų kalbų, kaltinamojo paskutinio žodžio ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo bei pranešė apie jo paskelbimo laiką ir vietą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas, išėjęs priimti procesinio sprendimo, neatnaujinęs įrodymų tyrimo, neturėjo teisės vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, nes to nenumato įstatymo normos, o privalėjo priimti vieną iš nuosprendžių rūšių.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra padarytų procesinių pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą iš esmės ir šių trūkumų nebūtų galima ištaisyti teisme. Kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Visos skundžiamoje nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika. Esant nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.