Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo po­sėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su šalių santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui V. K.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „K.“, o atsakovui - jo pavardę – „K.“. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo ieškinį grindžia ir posėdžio metu nurodė, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje išryškėjo šalių skirtingos pažiūros ir įsitikinimai įvairiais šeiminio gyvenimo klausimais. Šalys jau vienuolika metų gyvena atskirai, ieškovė išvykusi ir gyvena Airijoje, atsakovas likęs gyventi Lietuvoje, neveda bendro šeimos ūkio, gyvena skyriumi, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nesirūpina vienas kitu, bendro gyvenimo kartu nebemato. Dabartiniu metu bendri šeimyniniai interesai šalių nesieja, nei viena iš šalių bendro gyvenimo ateityje taip pat nemato, todėl santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, manydama, kad atsakovo kaltė santuokos nutraukimo požiūriu pasireiškė tuo, kad atsakovas per daug vartojo alkoholio ir ji neapsikentusi to nutarė palikti sutuoktinį ir išvyko gyventi svetur, todėl vertina, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir pasibaigusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai turi bendrą norą nutraukti santuoką ir tarp sutuoktinių faktiškai nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė nurodė, kad būdami santuokoje susilaukė vaikų, šiuo metu jie jau pilnamečiai, turi savo atskirus gyvenimus, taip pat neprisiėmė bendrų finansinių įsipareigojimų, kurie būtų dalintini santuokos nutraukimo metu, dalintino turto taip pat nėra. Prašo palikti jai pavardę K., atsakovui K. Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, ji sumokėjo bylinėjimosi išlaidas ir neprašo jų atlyginti.

Atsakovas sutinka su ieškiniu, atsakovas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl santuokos iširimo priežasčių, t. y., kad jo kaltė pasireiškė pernelyg dideliu alkoholio vartojimu, sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, jog šalys santuokos metu turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso (toliau CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalių nurodytos santuokos sudarymo ir faktinio iširimo aplinkybės patvirtina, kad šalys gyventi skyrium pradėjo dėl abiejų kaltės, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų santykiams atkurti, susitaikyti ir išsaugoti šeimą, atsakovas per daug vartojo alkoholį, todėl teismas pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra vienodai kalti dėl santuokos iširimo ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Nesant ginčo dėl ieškovės pavardės, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė.

Nutraukiant santuoką, tarp šalių dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė (sutuoktinių) nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis) nėra, todėl jis nedalintinas. Visą kilnojamąjį turtą šalys yra pasidalinę.

Šalys bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, todėl šis klausimas teismo nesprendžiamas.

Byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 13,28 Eur, jos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo lieka pavardė – K., o atsakovui K.

Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,28 (trylika eurų 28 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.