Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019 m. gegužės 9 d. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) pasinaudodamas savo kompiuteriu „Acer“ ir interneto ryšiu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1,0317 g miltelių, kuriuose yra nedidelis kiekis 3F- fenmetrazino, susitarė su šiuo asmeniu, kad šias psichotropines medžiagas atsiųstų paštu, siuntos pristatymui suteikė savo gyvenamosios vietos adresą – „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu inicijavo šių psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiunčiant nurodytu adresu, bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Lietuvos pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. gegužės 31 d. apie 16 val. 00 min. ją patikrinę (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado, tokiu būdu jis šias psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai siuntė.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. B., tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) pašto logistikos centrą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., apie 16 val. 00 min., gabeno psichotropinę medžiagą - 1,0317 g miltelių, kuriuose yra nedidelis kiekis 3F- fenmetrazino.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjos teisiamojo posėdžio metu pateiktas Europos Komisijos pranešimas patvirtina, kad 3F-fenmetrazinas yra panašus į amfetaminą, jo poveikis mažiau stimuliuojantis, ši medžiaga gali padidinti nerimą ir seksualinį potraukį paspartindamas asociacijas (b. l. 166–170).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas konstatuoja, jog bylos aplinkybės dėl psichotropinės medžiagos – 3F- fenmetrazino įgijimo ir siuntimosi atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Šiame kontekste pažymima, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatyti gryno šios medžiagos kiekio, todėl remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ bei in dubio pro reo principu, nesant galimybės nustatyti konkretaus šių medžiagų kiekio, šios abejonės vertinamos A. B. naudai ir jam inkriminuojamas nedidelio minėtų psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtas siuntimasis. Kadangi tikslas platinti šią psichotropinę medžiagą nėra nustatytas, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės rodo, jog A. B. veika atitinka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymius – A. B. užsisakydamas siuntą matė, jog siunta buvo užsienio valstybėje ir vėliau buvo išsiųsta iš šios valstybės, o pats nurodydamas kaip siuntos gavėjo adresą savo gyvenamąją vietą suprato, jog siuntoje esančios medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą, t. y. per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymima ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos psichotropinės medžiagos kiekio jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju psichotropinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Pažymima tai, kad asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Šios praktikos kontekste pastebima tai, kad kaltinamasis, gyvendamas Lietuvoje, kur visuotinai žinoma, jog disponavimas psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis yra draudžiamas teisės aktais, prieš įsigydamas įtarimų keliančią medžiagą, kuri be kita ko, buvo siūloma prekių „amfetaminai“ grupėje (b. l. 87–91), iš užsienio interneto svetainių turėjo ir privalėjo pasidomėti, ar tai nėra draudžiama Lietuvoje, tačiau to nepadarė ir draudžiamas medžiagas siuntėsi ir gabeno per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, t. y. kaltinime jam inkriminuotu atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia teigti, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje sudėtį, šios nusikalstamas veikos padarytos tapačiais veiksmais, jas siejo vieningas sumanymas, todėl jos tarpusavyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Pagal BK 37 straipsnį, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Be to, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007; Nr. 2K-284-696/2017).

A. B. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl remiantis teismų praktika, akivaizdu, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas. Nors kaltinamojo gynėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018, kurioje buvo taikytos BK 37 straipsnio nuostatos dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo remtis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu kaip precedentu dėl visiškai skirtingų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir dalyko. Šiame sprendime nusikaltimas buvo pripažintas mažareikšmiu dėl to, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabentas naktinio matymo taikiklis, kurio naudojimas be optinio keitiklio buvo neįmanomas. Gynėja rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-518/2020, tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo byloje taikyto BK 37 straipsnio visiškai nepasisakė, todėl remtis šia nurodyta nutartimi nėra jokio pagrindo. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per valstybės sieną tyčia buvo siunčiama psichotropinė medžiaga, todėl akivaizdžiai nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, gali būti vertinama kaip mažareikšmė. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-396/2019). Nors kaltinamasis ir jo gynėja nurodė, kad kaltinamasis siuntėsi psichotropinę medžiagą dėl lytinės potencijos problemų, norėdamas išsaugoti santykius su mergina, pateikė duomenis, kad iš tiesų kaltinime nurodyta medžiaga gali padidinti seksualinį potraukį (b. l. 166–170), tačiau tai iš esmės nekeičia veikos pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo įvardintas problemas sprendžia medicina, kaltinamasis pats nurodė, kad žinojo, kad yra galimybė Lietuvoje įsigyti lytinę potenciją skatinančių vaistų, tačiau tai ignoravo, be to jis užsisakė tokių vaistų internetu, tačiau kartu užsisakė ir psichotropinę medžiagą.

BK 37 straipsnis leidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik nusikaltimą padariusį asmenį. A. B. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 259 straipsnio 2 dalį yra baudžiamasis nusižengimas, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo padarius baudžiamąjį nusižengimą teismas nesvarsto.

Taigi, netaikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatų, spręstinas bausmės skyrimo kaltinamajam klausimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. B. neteistas (b. l. 112), administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, tačiau pažeidimas nėra šiurkštus ar susijęs su jam inkriminuotomis veikomis (b. l. 110–111), dirba, darbdavio charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 124). Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis nėra asmenybė, linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas ir nusikalsti.

Iš kaltinamojo parodymų visumos akivaizdu, jog jo padarytos nusikalstamos veikos buvo sąlygotos lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo, dėl daromų veikų baudžiamumo. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis psichotropinę medžiagą būtų ketinęs parduoti ar kitaip platinti, o ketinimas minėtas medžiagas vartoti išimtinai savo reikmėms, rodo žymiai mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat ir žymiai mažesnį paties kaltinamojo pavojingumą.

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, dėl to sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės A. B. paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis dirba, nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam skirtina viena švelnesnė nei numatyta įstatyme bausmė – bauda. Bauda, remiantis jau išdėstytais motyvais, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Už nusikalstamas veikas paskyrus baudos bausmę nebus pažeisti ir kaltinamojo socialiniai ryšiai. Tokia bausmės rūšis atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudos dydis, už nusikalstamą veiką, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinus jau minėtas aplinkybes bei kaltinamojo gaunamas pajamas, skirtinas minimalus, numatytas BK 47 straipsnyje už atitinkamos kategorijos nusikaltimo padarymą, kadangi teismas neturi skirti tokio dydžio baudos, kurios asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti. Atitinkamai minimalus baudų dydis skirtinas ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltamą veiką.

Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtų subendrinimui taikytinas bausmių apėmimo būdas, numatytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Kadangi byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirtos subendrintos bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas, į skiriamos galutinės baudos dydį, įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, siekiant sudaryti realią galimybę baudai sumokėti, baudos sumokėjimui nustatytinas 10 (dešimties) mėnesių terminas.

2019 m. gruodžio 10 d. Muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos L. U. nutarimu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125–126), paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, bausmę pradėjus vykdyti – naikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 136 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Po tyrimo likę 0,8963 g. 3F-fenmetrazino miltelių, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotė, plastikinis buteliukas su etikete „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gruodžio 18 d. perduoti ir saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta ir kurie menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

2019 m. gruodžio 10 d. Kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu pas A. B. adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Acer“ model-VA73 (b. l. 44–50). Kaltinamasis patvirtino, kad naudodamasis šiuo kompiuteriu užsisakė parsisiųsti psichotropinę medžiagą. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė šį kompiuterį konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, pažymėtina, nepaneigiant turto konfiskavimo prevencinės paskirties, būtina kiekvienu atveju atsižvelgti ir į konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, kurie suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo pavienės, nuteistasis psichotropinių medžiagų iš užsienio sistemingai nesisiuntė, kaltę pripažino visiškai, atskleidė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pats pateikė elektroninio susirašinėjimo su pardavėju kopijas, banko sąskaitos išrašą, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, anksčiau teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad kompiuteris būtų specialiai įgytas ar pritaikytas palengvinti nusikalstamų veikų padarymą, atvirkščiai, kaip matyti iš 2020 m. sausio 13 d. MISC specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio Acer Model VA73 duomenys nebuvo kaip nors šifruoti, todėl informaciją nuskaityti galima (b. l. 77–79), taigi šios nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos atliekant analogiškus veiksmus ir su bet kuriuo kitu kompiuteriu ar išmaniuoju įrenginiu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kompiuterio Acer Model VA73 konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. B. atžvilgiu, jo padarytiems teisės pažeidimams, šiuo atveju baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o tuo pačiu užtikrinti bendrąją ir individualiąją nusikalstamų veikų prevenciją, gali būti pasiekta ir be šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgiant į tai, nešiojamas kompiuteris „Acer“ model-VA73, 2020 m. vasario 6 d. perduotas ir saugomas Muitinės Departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b. l. 83), grąžintinas savininkui A. B..

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams (...) išmokami pinigai, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju tyrimus atliko specialistai, vykdydami tarnybines pareigas ir už tai gaudami darbo užmokestį. Esant šioms aplinkybėms išlaidas, susijusias su tyrimų atlikimu (b. l. 11), priteisti iš kaltinamojo, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 MGL dydžio, t. y. 750 eurų, baudą;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL dydžio, t. y. 7500 eurų, baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. B. subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio, t. y. 7500 eurų, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. sumažintą bausmę – 100 MGL dydžio, t. y. 5000 eurų, baudą.

Išaiškinti A. B., kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

A. B. 2019 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusius 0,8963 g. 3F-fenmetrazino miltelių, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) pakuotę, plastikinį buteliuką su etikete „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gruodžio 18 d. perduotus ir saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikinti;

- nešiojamą kompiuterį Acer Model VA73, 2020 m. vasario 6 d. perduotą ir saugomą Muitinės Departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, grąžinti savininkui A. B..

Išlaidų, patirtų atliekant tyrimus, iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą