- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- eI3-9313-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01647-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Kiaurakytės,
2024 m. liepos 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. (E. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84426 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje E. S.“;
2) panaikinti Departamento 2024 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 24S88076 „Uždrausti atvykti į LR“.
Pareiškėja nurodė, jog yra lietuvių kilmės asmuo, turintis šį faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau atsakovas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S84426 atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), o 2024 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 24S88076 pareiškėjai išdrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių.
Pareiškėja laikosi pozicijos, priimti sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, jog jie yra formalaus pobūdžio, grindžiamasi išskirtinai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadoje nurodytais duomenimis, nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Iš ginčijamų sprendimų turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek šios, tiek kitos informacijos, susijusios su pareiškėja, vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Ginčijami sprendimai neatitinka esminės individualių administracinių aktų pagrįstumo sąlygos – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.
Pareiškėja akcentuoja, kad lietuvių kilmės asmuo negali būti išdaviku, jam išduodamas jo kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens lietuvišką kilmę, ir palengvinantis Lietuvos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka arba Leidimo išdavimo procedūrą. Lietuvis negali kelti grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, o pareiškėjos tikslas yra įgyti Lietuvos pilietybę, o ne kelti jai grėsmę.
Teigia, kad atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais analogiškose bylose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, aplinkybę, jog ji dirbo inžiniere Rusijos Federacijos valstybiniame banke pripažindamas eliminuojančia jos teisę gauti Leidimą, nepaisant to, kad ji yra lietuvių kilmės ir laiko save lietuve. Departamentas neįrodė, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o tik spekuliuoja neišviešintoje VSD išvadoje pateiktais pasvarstymais, todėl skundas turi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatomis užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Departamentas gavęs užsieniečio prašymą išduoti Leidimą, privalo gauti VSD vertinimą ar nėra grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. VSD 2024 m. kovo 6 d. pateikė išvadą Nr. 18-2156, kurioje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelią grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji nuo 2021 m. iki šiol dirba Rusijos Federacijos banke „Sberbank“.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėja neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl buvo priimti ginčijami sprendimai.
Atsakovas teigia, jog skundžiami sprendimai priimti remiantis kompetentingos institucijos išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžia, jog Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Atkreipia dėmesį, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.
Nurodo, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tačiau grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę ir toks vertinimas niekaip nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Pareiškėja nuo 2021 m. dirba Rusijos Federacijos banke „Sberbank“, kas leidžia pagrįstai manyti, jog asmens darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas banke turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Teigia, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai (nenustatyti) ir ekonominiai (niekada nedirbo). Tačiau jie nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog atsakovo priimti sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, kadangi pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. Taip pat LVAT yra ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus.
Pažymėjo, jog Departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – tikėtina, baudžiamosios atsakomybės taikymo
VSD laikosi pozicijos, kad pareiškėjos teiginiai, jog lietuvių kilmės asmuo negali kelti grėsmės valstybės saugumui yra nepagrįsti, kadangi net visuomenės informacijos priemonėse galima rasti informacijos apie tai, kaip Lietuvos Respublikos piliečiai veikė prieš Lietuvos Respubliką.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 24S84426 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje E. S.“, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjai Leidimą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 24S88076 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo atsakovas uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti Leidimą Nr. 2311-LLG-1198. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad yra lietuvių kilmės asmuo, turi šią kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Taip pat prašyme išduoti Leidimą pareiškėja informavo, jog nuo 2021 m. kovo 3 d. dirba Rusijos Federacijos banke „Sberbank“, užimamos pareigos – programinės įrangos inžinierė.
VSD 2024 m. kovo 6 d. atsakovui pateikė išvadą Nr. 18-2156, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi ji nuo 2021 m. iki šiol dirba Rusijos Federacijos banke „Sberbank“. VSD vertinimu, asmens darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kurias naujausias technologijas. Tikėtina, kad asmuo, dirbdamas „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
VSD išvadoje pažymima, kad Rusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos užverbuoti kontržvalgybos tiksliais, žvalgybos informacijai rinkti. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
Atsižvelgdamas į visą pateiktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD įvertino, kad Rusijos Federacijos pilietės E. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovas įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, 2024 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 24S84426 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje E. S.“, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai Leidimą, o 2024 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S88076 „Uždrausti atvykti į LR“, kuriuo uždraudė pareiškėjai 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką.
UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-08-10 iki 2024-01-01) 64 punktas reglamentuoja, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 12 metų) prašymas išduoti leidimą, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo Įstatymo nustatytoje institucijoje dienos per MIGRIS Valstybės saugumo departamentui išsiunčia paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos, kai prašymas išduoti leidimą nagrinėjimas pagal UTPĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą skubos tvarka, Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui (Aprašo 76 punktas).
Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą (UTPĮ 42 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja kartu su prašymu išduoti Leidimą Departamentui pateikė dokumentus patvirtinančius, jog ji yra lietuvių kilmės asmuo.
Atsisakymo išduoti Leidimą užsieniečiui pagrindai yra numatyti UTPĮ 35 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad nustatyti atsisakymo išduoti Leidimą pagrindai yra imperatyvūs, UTPĮ nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi.
UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis).
Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta 38 punkte nustatyti terminai.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.
Taigi, minėtos nuostatos, taip pat UTPĮ 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr. pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
Atsakovo 2024 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 24S84426 priimtas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi Rusijos Federacijoje valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas pareiškėjai sudaro grėsmę būti išnaudotam Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 2021 m. kovo 3 d. dirba banke „Sberbank“, kurio kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos“.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
VSD pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja dirbdama „Sberbank“, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijos valdžios režimui, palaikyti jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti Pareiškėją taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose nurodė, kad darbo teisiniai santykiai Rusijos Federacijos banko įstaigose, kurios yra neatsiejamai susijusios su politine valdžia tiek dėl kapitalo valdymo, tiek dėl galutinių naudos gavėjų, taip pat ir dėl ES ekonominių sankcijų taikymo ar jų filialų veiklos laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, yra pakankamu pagrindu pripažinti, kad tokie asmenys kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr.: 2023-11-08 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023; 2024-02-21 LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024).
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė išimtinai vadovaudamasis tik VSD išvadoje pateikta informacija, kuri yra grįsta tik jos pačios nurodytomis aplinkybėmis, nevertino pareiškėjos situacijos individualaus konteksto ir padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip matyti iš Departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimo ir teismui pateiktos jo priėmimo pagrindu buvusios medžiagos, atsakovas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėja, t. y. jos šeimyninius ryšius, gyvenimo šalies teritorijoje trukmę, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas priimdamas 2024 m. kovo 21 sprendimą rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, be to, vien tik prielaidomis, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde taip pat laikosi pozicijos, jog aplinkybė, kad ji yra lietuvių kilmės asmuo, pateikė atsakovui tai patvirtinančius dokumentus, įrodo, jog ginčijamuose sprendimuose padaryta nepagrįsta išvada, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui, kadangi lietuvis negali grėsti Lietuvos valstybės saugumui.
Teisėjų kolegijos vertinimu minėti pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia atsakovo 2024 m. kovo 21 d. sprendime padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir lietuvių kilmės užsieniečiams yra taikomos UTPĮ nuostatos. Departamentas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti Leidimą atliko jos situacijos individualų vertinimą t. y. nustatė aplinkybes, susijusias su jos kilme, pilietybe, profesine veikla, apsilankymų Lietuvoje pagrindais ir laikotarpiais, ekonominiais, socialiniais ir šeiminiais ryšiais su pilietybės valstybe (Rusijos Federacija). Tai, jog pareiškėja nesutinka su Departamento atliktu duomenų vertinimu savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo 2024 m. kovo 21 d. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia pareiškėjos asmeninio intereso laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą. Byloje nustatyta, jog pareiškėja gyvena ir dirba Sankt Peterburge, jos ryšiai su Rusijos Federaciją yra stiprūs, o jos deklaruojama lietuvių kilmė savaime nelemia jos glaudžių ryšių su Lietuva, kurie, bylos duomenimis, pasireiškia tik trumpalaikiu atvykimu į Lietuvą siekiant pateikti prašymą išduoti Leidimą. Kitų duomenų, kad pareiškėja reguliariai lankytųsi Lietuvoje, nėra.
Įvertinus teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, atsižvelgęs į VSD išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėja, dirbdama „Sberbank“, privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti politinę valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo, pagrįstai teisinius santykius kvalifikavo taikydamas UTPĮ 35 str. 1 dalies 1 punktą ir priėmė 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 24S84426.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Taigi, sutiktina su Departamento ir trečiojo suinteresuotojo asmens VSD pozicija, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti išsamiai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad Pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022-02-24 pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe. Nutarime taip pat nurodyta, jog tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių – nepaprastosios padėties įvedimo. Nepaprastoji padėtis įvesta dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant minėtame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/ LT-el-_.pdf).
Kaip jau paminėta, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo vertinti, kad grėsmė dėl jos ryšių su Rusijos Federacijos finansų institucija, valdoma valstybės, yra negrįžtamai išnykusi.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 24S88076 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas atvykti draudimo laikotarpis neviršija UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu 5 metai. Be to, Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjai uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui yra neproporcingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti Leidimą bei uždraudė atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Departamento sprendimuose įvertintos pareiškėjos individualios aplinkybės, sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimus nei Pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. S. (E. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.