Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) bauda, kurią nuteistasis turi sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, R. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir iš R. B. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 943 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus).

R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2020 m. sausio 18 d., apie 1.46 val., Taikos pr. ir Jūrininkų g. sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino viso baudžiamojo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl R. B. kaltės nepasisako. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti R. B. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, nurodoma, kad šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos nuteistajam taikyti laidavimą, todėl prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

7. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nekyla abejonių, kad šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: R. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 87), savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 57–58, 131), atlygino žalą dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio (b. l. 168–171). R. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, todėl jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laiduotojo parinkimo klausimą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė laiduotoją V. G., kuri parodė, kad R. B. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su ja ir jos vyru, šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini), namo grįžta tik savaitgaliais. Nurodė, kad ji gali daryti įtaką sūnui ir kontroliuoti jo elgesį, kai jis grįžta namo savaitgaliais (b. l. 174–175). Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl V. G. tinkamumo būti laiduotoja, ji suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. G. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija mano, kad V. G. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką R. B. elgesiui. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad R. B. nuo nusikalstamos veikos padarymo tuo metu, kai gyveno būtent pas savo motiną V. G., jokio naujo teisės pažeidimo nepadarė. Kolegijos nuomone, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. B. turėtų teigiamą įtaką paskirtos BK 68 ir 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 943 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) konfiskavimas.

9. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos V. G. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. B.. Įvertinus V. G. finansinę padėtį ir atsižvelgus į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti R. B. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, dėl to skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį naikintina, R. B. dėl šios veikos atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 34 MGL (1700 eurų) bauda, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą R. B. nutraukti.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.