Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-341-903/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-07-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
1-341-903/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02695-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-341-903/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02695-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

r. b., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje savanoriu, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis 2020 m. sausio 18 d., apie 01.46 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. B. teismo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, labai gailėjosi ir parodė, kad po tarnybos savaitgalį grįžo namo, susitiko su L. B., su juo vartojo alkoholį. Paskui nuvyko į (duomenys neskelbtini) „Charlie“ piceriją, ten dar išgėrė alkoholio. Būnant picerijoje, jam paskambino tėvai, kurie tuo metu buvo pas tetą, ir paprašė parvežti namo, o jis sutiko. Jis su draugu įsėdo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris registruotas draugo patėvio N. S. vardu, ir tiesiog pradėjus važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) aikštelės, (duomenys neskelbtini) sankryžoje padarė autoįvykį, susidurdamas su (duomenys neskelbtini). Kaip tą įvykį padarė, negali pasakyti, nes gal buvo prisnūdęs. Apskritai pirmą kartą sėdo už vairo girtas. Norėtų, kad tą mašiną „(duomenys neskelbtini)“ iš jo konfiskuotų, nes visą 1 943 eurų sumą, jis neturi kaip susimokėti. Tarnybos dar liko šeši mėnesiai, jis gauna per mėnesį po 160 eurų. Jis per 12 mėnesių turi susimokėti bendrą baudą valstybės naudai. Tai jam išėjus iš tarnybos, lieka kokie 4 mėnesiai ir pagal minimalų atlyginimą jis neturės kaip susimokėti.

Iš liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 01.46 val., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su drauge B. L. važiavo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kryptimi. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, sustojo prieš šviesoforą, nes degė draudžiamas, raudonas šviesoforo signalas. Sustojęs stovėjo trečioje eismo juostoje, buvo pasiruošęs kairio posūkio signalui. Pirma juosta link šviesoforo (ta pačia važiavimo kryptimi kaip ir jo) link sankryžos artėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės taksi automobilis, kuris priešais sankryžą taip pat sustojo. Jam stovint priešais šviesoforą maždaug po minutės laiko po sustojimo, laukiant leidžiamo žalio šviesoforo signalo, iš už jo vairuojamo automobilio galo išgirdo kažkokio kito automobilio stabdymo garsą, o po kelių akimirkų pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio galą. Po smūgio iš automobilio, kurį vairavo, išlipo jis pats ir jo draugė, nei vienas sužalojimų nepatyrė. Lauke pastebėjo, kad į jo vairuojamo automobilio galą yra atsitrenkęs sidabrinės spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio priekyje, prie automobilio vairo ir priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo du jaunuoliai, kurie maždaug po 5 minučių atsidarė dureles ir patys išlipo iš automobilio. Iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo vietos išlipo jaunuolis apie 20 m., apsirengęs sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos striuke, jo veidą įsidėmėjo. Keleivis buvo panašaus amžiaus į vairuotojo, jis jį taip pat įsidėmėjo. Jaunuoliai po įvykio norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis jiems pasakė likti ir laukti policijos ir telefonu iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, policininkams nurodė, kuris asmuo vairavo. Abu jaunuoliai tiek keleivis, tiek vairuotojas buvo girti. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojui policija nustatė girtumą - pirmu pūtimu 1,66 promilės, antru pūtimu 1,78 promilės (1 t., 43-44 b. 1.).

Iš liudytojo L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. sausio 17 d. vakare, lankėsi pas savo draugą R.B. K., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitikimo su juo metu linksminosi bei vartojo alkoholį. Vakaro metu dviese išgėrė vieną 0,7 litro talpos viskio butelį. 2020 m. sausio 18 d. po vidurnakčio, būdamas apgirtęs, kartu su R. B. nusprendė nueiti iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančios „Čarlio picos“ ir ten pratęsti laisvalaikį. Pakeliui iki picerijos galvojo ten išgerti po vieną bokalą alaus, tačiau jis nebepamena, ar buvo užėjęs į piceriją ar ne, dėl girtumo sunkiai atsimena po to sekusius įvykius. Vėliau atsimena momentą, kad jis sėdėjo jam priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje, įvyko smūgis, išsiskleidė priekinės automobilio saugos pagalvės, automobilis sustojo. Įvykio metu matė, kad prie automobilio vairo sėdėjo R. B., kitų asmenų automobilyje nebuvo. Smūgio metu nei jis, nei R. B. nesusižalojo. Išlipęs iš automobilio, lauke pamatė apgadintą kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o po kelių minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Įvykio metu jis automobilio nevairavo, nes jam pusei metų atimtos vairuotojo teisės. Automobilį vairavo jo draugas R. B., kuris įvykio metu buvo neblaivus, nes prieš įvykį kartu su juo abu gėrė viskį. Be to įvykio vietoje matė, kad policija tikrino R. B. girtumą alkotesteriu ir sakė, kad jis neblaivus, nors alkotesterio parodymų jis nematė. Automobilis ,kurį vairavo R. B., pagal dokumentus priklauso jo patėviui N. S., tačiau realiai priklauso jam, nes jis už jį mokėjo pinigus, tik nesutvarkė dokumentų (1 t., 50-51 b. 1.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos vyriausiosios patrulės I. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 18 d., apie 01.46 val., dirbant kartu su vyr. patruliu M. U. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykus į vietą, pastebėjo du eismo įvykyje dalyvavusius automobilius. „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje buvęs R. B. nurodė, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. R. B. iš pažiūros atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. R. B. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 01.55 val. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, 02.11 val. nustatytas 1,78 promilės neblaivumas. R. B. minėjo, kad alkoholį gėrė prieš dvi valandas ir sutiko, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, paaiškino, kad eismo įvykis įvyko, nes jis nespėjo sustabdyti transporto priemonės. Automobilis buvo nufotografuotas, vilkiko pagalba nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, R. B. surašytas neblaivumo nustatymo aktas. R. B. pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., 26 b. 1.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 12-14 b. 1.).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso N. S. (1 t., 24 b.1.).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę matyti, kad 2020 m. šio automobilio rinkos vertė 1 943 Eur (be PVM) (1 t., 25 b. 1.).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir išrašo iš alkotesterio matavimo rezultatų žurnalo matyti, kad 2020 m. sausio 18 d. 01.55 val. R. B. nustatytas 1,66 promilės girtumas, 02.11 val. R. B. nustatytas 1,78 promilės girtumas (1 t., 27 b. 1.).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiam prietaisui atlikta meteorologinė patikra, kuri galioja iki 2020 m. birželio 19 d. (1 t., 29 b. 1.).

Iš 2020 m. sausio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kuriam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas (1 t., 30 b. 1.).

Iš 2020 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. A. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris 2020 m. sausio 18 d. po eismo įvykio išlipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietos (1 t., 45-48 b. 1.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog R. B. 2020 m. sausio 18 d., apie 01.46 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamojo R. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, vairavo automobilį mieste šeštadienio naktį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, anksčiau neteistas, tarnauja kariuomenėje. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama pati švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant sankcijos minimumą atitinkantį jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino minimumą atitinkantį dydį.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta R. B. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo mažiausia 1,66 promilių etilo alkoholio), mieste šeštadienio naktį, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. S. (1 t., 24 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad N. S. būtų žinoma, jog R. B., naudodamasis automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darys nusikaltimą. Taigi konfiskuoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) natūra nėra galimybės, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. B. išieškoma šio automobilio vertė, kuri nustatoma, atsižvelgiant į VšĮ "Emprekis“ nurodytą analogiško automobilio vidutinę vertę be PVM, t. y. 1 943 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę 34 MGL (1 700 eurų) baudą.

Nustatyti, kad 34 MGL (1 700 eurų) baudą nuteistasis R. B. per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš R. B. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 943 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus