- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-549-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00007-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- D. A.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-549-826/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. vasario 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-01-07 nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų: nenurodyta procesinį dokumentą padavusio asmens procesinė padėtis, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jų asmens kodai (jei yra žinomi), gyvenamosios vietos, nekonkrečiai suformuluotas reikalavimas, nes rezoliucinėje dalyje prašoma pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau kitur prašoma pripažinti galiojančiu sandorį ir sutartį pripažinti pagrindine sutartimi. Atsižvelgiant į sukonkretintus reikalavimus, tikslintinas procesinio dokumento pobūdis, nurodytinas procesinio dokumento dalykas. Taip pat neaišku, kodėl teikdamas procesinį dokumentą, pareiškėjas remiasi CPK 431 str. normomis, reglamentuojančiomis bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui nepatvirtintas priedų kopijas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui ieškinio papildymą, jame nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, įteikti atsakovei A. B. dokumentus viešo paskelbimo būdu, nurodė, kad gali sudaryti su atsakove taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-01-22 nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino 2015-01-07 nutartyje nurodytų trūkumų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. A. prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį ir perduoti jo pareiškimą nagrinėti kitam teisėjui. Nurodė, kad teismas nenurodė konkrečių pareiškimo trūkumų, taip pat mano, kad jo pareiškimas atitinka įstatymo reikalavimus, yra sumokėtas žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014).
LR CPK 135 straipsnyje reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Jeigu teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ieškovas trūkumų neištaiso, ieškinys turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė konkrečių taisytinų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su šia nuostata iš dalies sutinka. Susipažinus su apelianto 2015-01-05 pirmosios instancijos teismui pateiktu procesiniu dokumentu, darytina išvada, jog jis iš dalies neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų. Tačiau pažymėtina, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs procesinio dokumento turinį, teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėjo aiškiai ir išsamiai išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.
Aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams šalinti, buvo apeliantui neaiški, patvirtina ir faktas, jog jis visų pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų nepašalino. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį faktą, turėjo nustatyti pakartotiną terminą trūkumams šalinti, taip pat pasiūlyti ieškovui (pareiškėjui) kreiptis dėl teisinės pagalbos, iš skundžiamos nutarties neaišku, kokių konkrečiai trūkumų ieškovas neištaisė ir ar šie trūkumai yra kliūtis priimti procesinį dokumentą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2015-01-07 nutartyje nurodyti trūkumai – nenurodyta procesinį dokumentą padavusio asmens procesinė padėtis, kiti byloje dalyvaujantys asmenys, jų gyvenamosios vietos, yra formalūs, nes tai, kad apeliantas neteisingai nurodė savo procesinio dokumento pavadinimą, nenurodė savo procesinės padėties pagal CPK 115 str. 4 d. nuostatas, nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2015-01-07 nutartyje nurodė, kad procesinį dokumentą teismui pateikęs asmuo nenurodė kitų byloje dalyvaujančių asmenų, nes procesinio dokumento pirmame sakinyje yra nurodytas asmuo – atsakovė A. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Šilutės r., tai, kad 2015-01-05 pirmosios instancijos teisme gautame procesiniame dokumente reikalavimo pagrindu klaidingai yra nurodytas CPK 431 str., nelaikytina procesinio dokumento trūkumu, nes pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčą tenka teismui.
Pirmosios instancijos teismas 2015-01-07 nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti patvirtintas kopijas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo reikalavimus grindžia elektroniniu susirašinėjimu su atsakove A. B.. Dėl to abejotina, ar tokį susirašinėjimą galėtų patvirtinti CPK 114 str. 1 d. išvardyti asmenys. Šio susirašinėjimo tikrumą bei patikimumą pirmosios instancijos teismas gali tikrinti ir vertinti bylos nagrinėjimo metu kartu su kitais duomenimis.
Be to, dalį 2015-01-07 nutartyje nurodytų trūkumų procesinį dokumentą pateikęs asmuo pašalino – patikslino procesinio dokumento pavadinimą (nurodė, kad tikslina ieškinį), nurodė, kaip prašo procesinius dokumentus įteikti atsakovei, prašo priimti sprendimą už akių dėl atsakovės, nurodė savo poziciją dėl taikaus susitarimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartis naikintina ir ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.