- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-1523-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00007-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- D. A.
Teisėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1523-112/2015
Teisėja Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00007-2015-7
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apeliantas) D. A. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. A. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-13 nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškime suformuluoti reikalavimai nenagrinėtini CPK XXIII skyriaus tvarka išduodant teismo įsakymą ir konstatavo, kad pareiškėjas turi teikti ieškinį, kurio turinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus. Kreditorius su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad jo pareiškimas atitinka visus reikalavimus, o terminas trūkumams nustatytas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-21 nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutartį paliko nepakeistą ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2015-06-04 pašalinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nutartyje nurodytus trūkumus. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-05 (teisėjo rezoliucija) tenkino pareiškėjo 2015-06-04 prašymą ir pratęsė minėtą apygardos teismo nustatytą terminą iki 2015-07-03 (b. l. 96).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-05-07 (el. paštu) pateikė prašymą apylinkės teismui dar kartą pratęsti terminą nustatytiems trūkumams pašalinti (b. l. 99). Jokių tokio prašymo priežasčių pareiškėjas nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-07-16 nutartimi D. A. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015-04-08 pašalinti nurodytus jo procesinio dokumento trūkumus, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2015-05-21 nutartimi nustatė kitą trūkumų pašalinimo terminą – iki 2015-06-04, kuris Šilutės rajono apylinkės teismo pratęstas iki 2015-07-03, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumų nepašalino, o 2015-07-05, jau pasibaigus nurodytam terminui, pateikė pakartotinį prašymą pratęsti terminą, nenurodydamas svarbios tam priežasties, padarė išvadą, jog pareiškėjo procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-07-16 nutartį. Teigia, jog teismo 2015-03-13 nutartyje nurodyti trūkumai ištaisyti, jo paduotas teismui procesinis dokumentas atitinka CPK nustatytus ieškinio turinio ir formos reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjo procesinis dokumentas (ieškinys) laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai bei turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113 ir 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje nustatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.).
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pareiškėjo 2015-01-05 pateikto pareiškimo bei 2015-01-16 rašto pavadinto „Pareikšto ieškinio bendrųjų reikalavimų papildymas. Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu“ turinį, įvertinęs tai, jog tiek pirmosios instancijos teismas 2015-03-13, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-21 nutartyse, aiškiai įvardijo pareiškėjo pateikto teismui dokumento turinio ir formos trūkumus ir tinkamai nustatė terminą (-us) šiems trūkumams pašalinti bei informavo apie tai, jog trūkumų nepašalinus procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, daro išvadą, jog pareiškėjas teismo nurodytų procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų iki šiol nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CPK 115 str. 3 d. ir pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.
Be to, akivaizdu, jog pareiškėjas veikė aplaidžiai, nerūpestingai, nes nepašalino procesinio dokumento trūkumų ir per papildomai pirmosios instancijos teismo nustatytą (pratęstą) terminą (iki 2015-07-03), o dar kartą prašydamas šio termino pratęsimo, jokių objektyvių tokio prašymo priežasčių bei jas pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.
Apelianto atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas pažymi, jog apeliantas turi teisę naudotis profesionalaus teisininko (pvz., advokato) pagalba arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.