Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1880-1116/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-22
Bylos Nr.: e2-1880-1116/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01474-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Staugienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: R. V.
Advokatai: Artūras Jucevičius, Virginija Balčiūnienė

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.2Vartojimo ranga

Civilinė byla Nr. e2-1880-1116/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01474-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.18.2; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė,sekretoriaujant Eglei Valikonienei,nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui J. B.,ieškovo atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,atsakovui R. V.,atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. B., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V.: 1) 6 596,05 Eur skolą; 2) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike paaiškino, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Pastatas), remonto darbus. Darbai buvo atliekami nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d. Teigia, jog per visą keturių mėnesių laikotarpį atsakovas kiekvieną darbą, įskaitant ir kiekvieną darbų etapą, nuolat tikrindavo, aktyviai dalyvavo darbų vykdymo procese, nuolat gyrė ieškovą, kad darbai atliekami tinkamai, o nesusipratimai iš rangovo (užsakovo) pusės darbų vykdymo eigoje kilo tik tris kartus. Ieškovo teigimu, minėtame objekte visus darbus jis visiškai pabaigė, atsakovas juos žodžiu priėmė, patikino, kad viskas tinkamai atlikta ir, kad jis greitu metu su ieškovu atsiskaitys. Tačiau atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko jam skolingas 6 596,05 Eur sumą. Pasak ieškovo, remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu, rizika tenka statytojui. Pažymi, jog atsakovas nuo ieškovo atliktų darbų pabaigos gyvena minėtame name su sutuoktine ir naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatais. Ieškovas pateikė eksperto vertinimo aktą dėl atliktų darbų kokybės. Teigia, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra specialių žinių, o specialistės išvadoje nėra nustatytos trūkumų ir jų susidarymo priežastys.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. V. atsiliepime ir triplike su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad laikraštyje rado skelbimą, jog ieškovas atlieka apdailos darbus. Susitikus ir apžiūrėjus Pastatą buvo sutarta, kad ieškovas savo jėgomis atliks statybos darbus, o atsakovas jį aprūpins statybinėmis medžiagomis ir už atliktus darbus sumokės. Dalį statybinių medžiagų tiesiogiai atvežė atsakovas, o kitas nupirko ieškovas. Teigia, jog ieškovas gyvenamajame name įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus, kuriems nebuvo reikalingas projektas ar statybos leidimas. Teigia, jog pagrindiniai remonto darbai buvo šie: sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, jų paruošimas ir dažymas, grindų virtuvėje betonavimas ir plytelių klijavimas, taip pat plytelių klijavimas vonios kambaryje, medinių grindų šlifavimas ir lakavimas, durų blokų įstatymas, apvadų montavimas, slenksčio įrengimas. Dėl darbų atlikimo kainos nebuvo sutarta, ieškovas neteikė jokių paskaičiavimų ir sąmatų, o nurodė, kad pateiks jas vėliau. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog neva jis prižiūrėjo darbus ir jiems vadovavo. Atsakovo teigimu, jis objekte apsilankydavo retai. Nurodo, jog, atlikęs, jo manymu, statybos rangos darbus, ieškovas pareikalavo už juos sumokėti, tačiau atsakovas nesutiko, nes kaina buvo neprotingai didelė, o darbai atlikti nekokybiškai. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją. Joje nurodyta suma sudarė 8 142,53 Eur, pripažįstant, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1 500,00 Eur. Atsakovas su pretenzijoje nurodyta suma ir su tuo, kad darbai buvo atlikti tinkamai nesutiko, todėl kreipėsi į specialistę R. J. M., kuri 2019 m. kovo 8 d. surašė apdailos darbų defektavimo aktą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pripažįsta, kad ieškovas atliko darbus už 2 618,00 Eur sumą (sumokėjo 1 500,00 Eur, likusi mokėtina suma 1 118,00 Eur), likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti. 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad pripažįsta, jog ieškovas tinkamai atliko darbus už 2247,00 Eur sumą, kur apskaičiuota išbraukus mokesčius už individualią veiklą. Kadangi jis yra jau sumokėjęs 1500,00 Eur sumą, likusi mokėtina suma yra 747,00 Eur (2247,00 Eur-1500,00 Eur=747,00 Eur).

5. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas ieškinį prašė atmesti iš dalies atsiliepime nurodytais argumentais.

6. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti iš dalies atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

7. Šioje byloje iš naujo sprendžiamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovo atliktų darbų rezultato ir atsakovo pareigos apmokėti už atliktus darbus. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1161-343/2020 panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir grąžino bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl rangos susitarimo sąlygų

8. Įstatyme nenustatyta, kad rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą. Šalims sutarus dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

9. Rašytiniais bylos įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas J. B. ir atsakovas R. V. 2018 m. pavasarį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Pastatas), įregistruoto trečiojo asmens R. V. vardu, paprastojo remonto darbus. Susitikus ir apžiūrėjus Pastatą buvo sutarta, kad ieškovas savo jėgomis atliks statybos darbus, o atsakovas sumokės už atliktus darbus. Dėl konkrečios ar preliminarios darbų atlikimo kainos nebuvo susitarta, ieškovas neteikė jokių paskaičiavimų, įkainių, sąmatų, o nurodė, kad pateiks jas vėliau, kai darbai bus atlikti, ir jis taikys įprastus darbų įkainius. Ieškovas darbus vykdė individualios veiklos pagrindu pagal verslo liudijimą Nr. TF903241 (atsiliepimo į priešieškinį priedas). Rangos darbai Pastate buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d. Pagrindiniai rangos darbai, dėl kurių šalys susitarė žodžiu, buvo šie: sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, jų paruošimas ir dažymas, grindų virtuvėje betonavimas ir plytelių klijavimas, taip pat plytelių klijavimas vonios kambaryje, medinių grindų šlifavimas ir lakavimas, durų blokų įstatymas, apvadų montavimas, slenksčio įrengimas. Dalį statybinių medžiagų tiesiogiai atvežė pats atsakovas, o kitas nupirko ieškovas, atsakovas jam sumokėjo pagal pateiktus dokumentus. Baigęs darbus J. B. 2018 m. lapkričio mėn. buvo atvykęs į Pastatą, kur atsakovas, dalyvaujant liudytojui Z., nurodė ieškovui, kad grindų darbai atlikti netinkamai. Advokatas Vytautas Bučius pateikė atsakovui R. V. 2018 m. gruodžio 15 d. pretenziją dėl nesumokėto užmokesčio už atliktus statybos darbus, surašytą ieškovo J. B. vardu, kurioje prašė iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti. Atsakovas 2019 m. kovo 8 d. 15.00 val. objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., organizavo komisiją apdailos darbų atlikimo fakto fiksavimui. Apžiūrint objektą dalyvavo atsakovas R. V., trečiasis asmuo R. V., atsakovą konsultuojanti statybos inžinierė R. J. M., ieškovas J. B. ir jo atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė, ieškovą konsultuojantis specialistas D. K.. Asakovą konsultuojanti statybos inžinierė R. J. M. 2019 m. kovo 8 d. surašė apdailos darbų defektavimo protokolą, kurį atsisakė pasirašyti ieškovas J. B., advokatė Virginija Balčiūnienė, ieškovą konsultuojantis specialistas D. K.. Ieškovas pateikė atsakovui 2019 m. balandžio 12 d. pretenziją dėl atsiskaitymo už statybos darbus, kartu su ja pateikė D. K. parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta Pastate atliktų darbų kaina yra 7 596,05 Eur. Pretenzijoje reikalaujama iš atsakovo, kad šis sumokėtų 6 596,05 Eur dydžio įsiskolinimą už atliktus darbus Pastate. 2019 m. balandžio 17 d. atsakovas ieškovui ir jo atstovei siuntė pranešimą apie 2019 m. balandžio 24 d. organizuojamą apdailos darbų atlikimo fakto fiksavimo komisiją, kurios metu numatyta atidengti apdailos sluoksnius ir konstrukcijas. Ieškovas ir jo atstovė 2019 m. balandžio 14 d. į objektą nenuvyko. 2019 m. balandžio 24 d. antstolis R. Stanislauskas surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą objekte.

10. Įvertinus šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus dėl sudaryto žodinio susitarimo sąlygų, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartyje Nr. e2A-1161-343/2020 pateiktas išvadas, laikytina, kad 2018 metais tarp J. B. ir R. V. žodžiu sudaryta sutartis dėl remonto darbų atlikimo name, esančiame Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis.

11. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad žodinio susitarimo dėl rangos darbų metu šalys neaptarė darbų kainos, ieškovas atsakovui nurodė, kad už darbus jis ims įprastą tokių darbų kainą. Nustatyta, kad ieškovas lokalinę sąmatą su atliktų darbų kainomis pateikė jau po darbų atlikimo. Nagrinėjant šį ginčą teisme ieškovas ir jo atstovė prašo nesivadovauti 2018 m. gruodžio 15 d. pateikta sąmata, kaip pateikta advokato V. Bučiaus nuožiūra ir neišreiškiančia ieškovo valios, ir ieškinio reikalavimus grindžia specialisto D. K. sudaryta sąmata 7 596,05 Eur sumai. Kadangi advokato V. Bučiaus kaip kopija patvirtinta 2018 m. gruodžio 15 d. pretenzija ir lokalinė sąmata 9642,53 Eur sumai nėra pasirašytos nei ieškovo nei paties advokato V. Bučiaus parašu ir byloje nėra jokio V. Bučiaus įgaliojimus atstovauti ieškovo interesus patvirtinančio dokumento, be to, pačiam ieškovui prieštaraujant, teismas negali minėtais dokumentais vadovautis kaip tinkamai išreiškainčiais ieškovo valią.

12. Pagal CK 6.198 straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

13. Šioje byloje neesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, teismas vadovausis CK 6.198 straipsnio nuostatomis, nustatant darbų kainą. Rašytiniai bylos įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys nesutaria dėl darbų kainos. Kadangi rangos darbų rinkos kainų nustatymas yra reikalaujantis specialių žinių, teismas, nustatydamas rinkos kainas vadovausis dokumentais, pateiktais specialių žinių turinčių asmenų. Šioje byloje abi šalys pateikė specialistų sudarytas lokalines sąmatas, ieškovas - specialisto D. K. sudarytoje sąmatą 7596,05 Eur sumai, pateiktoje 2019 m. gegužės 28 d. vertinimo akte; atsakovas – specialistės R. J. M. sudarytas sąmatas: lokalinė sąmata 4446,00 Eur sumai, kuri teigiama, sudaryta perskaičiavus D. K. lokalinę sąmatą pagal visus joje nurodytus darbus, lokalinė sąmata 2247,00 Eur sumai, sudaryta pagal atsakovo pripažįstamus kokybiškais darbus, atėmus individualios veiklos mokesčius, bei lokalinę sąmatą 8127,09 Eur sumai, dėl defektų taisymo darbų (pastarasis dokumentas, nors yra pateiktas priešieškiniui pagrįsti, tačiau, atsakovui nepareiškus nesutikimo dėl jame nurodytų skaičiavimų, yra vertintinas kaip įrodymas taip pat ir nagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimą). Specialistų D. K. ir R. J. M. sąmatose tų pačių darbų kiekiai yra panašūs, tačiau jų įkainiai skiriasi kelis ir net keliolika kartų. Be to, skiriasi tos pačios specialistės R. J. M. sudarytose lokalinėse sąmatose nurodyti darbų įkainiai: lokalinėje sąmatoje 4446,00 Eur sumai specialistė nurodo, kad 1 tonos medžiagų (neparankių ir nereikalaujančių atsargumo) panešimas 10 metrų atstumu įkainis yra 6,81 Eur, tuo tarpu defektų taikymo darbų lokalinėje sąmatoje to paties darbo įkainis yra 12,01 Eur; lubų paviršių dažymas emulsiniais dažais vienu sluoksniu voleliu 100 kv. m. ploto lokalinėje sąmatoje 4446,00 Eur sumai specialistė nurodo 32,15 Eur įkainį, tuo tarpu defektų taikymo darbų lokalinėje sąmatoje to paties darbo įkainis yra 74,73 Eur ir t.t. Šiems nesutapimams paaiškinti specialistė R. J. M. 2021 m. vasario 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad ji skaičiavo pagal skirtingu laiku (2018 metų kovo mėn. Ir 2019 metų kovo mėn.) galiojusius įkainius. Teismas kritiškai vertina šiuos specialistės argumentus, kadangi abejotina, jog per vienerių metų laikotarpį darbų įkainiai galėjo išaugti keletą kartų. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atstovo paaiškinimus, kad minėti įkainiai gali skirtis dėl skirtingų mokesčių, ryšium su tuo, kad J. B. dirba pagal verslo liudijimą, kadangi tai nepaaiškina pačių darbo įkainių skirtumų bei aplinkybės, kodėl minėtose sąmatose net trimis procentiniais pnktais skiriasi statybvietės išlaidos. Kitų įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl pernelyg aukštų ieškovo darbų kainų atsakovas nepateikė. Kadangi tos pačios specialistės sudarytose lokalinėse sąmatose skiriasi rangos darbų įkainiai ir šių aplinkybių atsakovas negalėjo pagrįsti, teismas laiko, kad į bylą pateiktoje specialisto D. K. lokalinėje sąmatoje nurodyti rangos darbų įkainiai šioje byloje vertintini kaip įprasta darbų kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis (CK 6.198 straipsnio 1 dalis).

Dėl rangos darbų kiekio ir kokybės

14. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Rangos sutarties sąlygos, panaikinančios rangovo atsakomybę už tam tikrus trūkumus, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jeigu užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl rangovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.665 straipsnio 4 dalis).

15. Nors ieškovas teigė, kad niekada neatsisakė ištaisyti savo atliktus darbus, tačiau remiantis jo paties teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jis gavęs 2019 m. kovo 8 d. defektavimo aktą, neprisimena ar su juo susipažino, pakvietas į 2019 m. balandžio 24 d. Namo kontstrukcijų atidengimą jame nedalyvavo. Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas nurodžius jam trūkumus, visada sakydavo, kad trūkumų ištaisyti neįmanoma. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laiko, kad ieškovas nebuvo aktyvus domėdamsis, kokie darbai netiko atsakovui, kaip vartotojui. Be deklaratyvių teiginių ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siūlęs atsakovui ištaisyti darbų trūkumus. Atsakovas, kaip vartotojas, šioje byloje savo teises gina atsisakydamas sumokėti už darbus, kurie jo nuomone, yra atlikti nekokybiškai arba jų kaina yra per didelė. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs ir už tuos darbus, kuriuos jis procesiniuose dokumentuose pripažįsta atliktus tinkamai.

16. Ieškovo teigimu, minėtame objekte visus darbus jis visiškai pabaigė, atsakovas juos žodžiu priėmė, patikino, kad viskas tinkamai atlikta ir, kad jis greitu metu su ieškovu atsiskaitys. Tačiau atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko jam skolingas 6 596,05 Eur sumą. Atsakovo teigimu, ieškovas, atlikęs remonto darbus, pareikalavo už juos sumokėti, tačiau atsakovas nesutiko, nes kaina buvo neprotingai didelė, o darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas tinkamai atliko šiuos darbus už 2 618,00 Eur sumą: paruošiamieji darbai: ardymas, šiukšlių valymas – 311 Eur; grindų betonavimas – 116 Eur; sienų aliejinis dažymas – 33 Eur; gipsinės lubos ir pertvaros ant metalinio karkaso – 1788 Eur; vagų užtaisymas, įrengus apšvietimo laidus – 51Eur; jungiklių montavimas – 15 Eur; durų montavimas, spynų, apvadų montavimas – 184Eur; kiti darbai: medžiagų pirkimas, atvežimas, nešimas – 120 Eur. Remiantis atsakovo 2020 m. gruodžio 10 d. rašytiniais paaiškinimais iš 2 618,00 Eur sumos atėmus mokesčius už individualią veiklą, gaunasi suma 2 247,00 Eur suma, kurią atsakovas pripažįsta, kaip priklausančią mokėti sumą už ieškovo tinkamai atliktus darbus.

17. Šioje byloje atsakovas neginčija, kad ieškovas jo žodžiu išvardintus kai kuriuos darbus faktiškai atliko, tačiau ne visus, be to, atsakovas nesutinka su atliktų rangos darbų kokybe ir kaina. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad rangovas nebuvo surašęs rangos darbų pridavimo aktų nei etapais, nei priduodant galutinį rezultatą. Remiantis ieškovo paaiškinimais, atsakovas beveik kiekvieną dieną būdavo rangos objekte, šį procesą kontroliavo, jam vadovavo ir rangos darbus priimdavo etapais, kadangi žodžiu atsakovas arba jo sutuoktinė pasakydavo, kad atskiras darbas padarytas ir tik jį padarius nurodydavo kokius rangos darbus toliau daryti. Remiantis atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, atsakovas su sutuoktine Pastate būdavo ne dažniau nei kartą per savaitę, jie nepriiminėjo darbų rezultato, nekontroliavo, kadangi tam neturi nei žinių, nei patirties, be to tuo laikotarpiu buvo užsiėmę ūkio darbais.

18. Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas praktiką vartojimo rangos bylose, yra išaiškinęs, jog faktai, kad darbų priėmimas-perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009).

19. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal žodinę rangos sutartį darbai buvo atliekami, tačiau nei rangovas, nei užsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2018 m. lapkričio mėn. ieškovui baigus darbus, jam žodžiu nurodė pretenzijas, kurie darbai jam atrodė netinkamai atlikti. Rašytiniai bylos įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad po 2019 m. kovo 8 d. aktavimo ir 2019 m. balandžio 24 d. apdailos sluoksnių atidengimo ir užfiksavimo, atsakovas pateikė ieškovui išsamius dokumentus apie jo nustatytus darbų trūkumus.

20. Teismas, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų visumą, laiko, kad šioje byloje nenustatyta, kad rangos darbų priėmimas vyko etapais. Kaip minėta, šioje byloje taikytinos vartotojų teises saugančios teisės aktų nuostatos, todėl ieškovo netinkamai įvykdytos pareigos priduoti darbus raštu ir dėl to kylančių įrodinėjimo sunkumų ir dėl to kylančių neigiamų paskemių negalima perkelti atsakovui kaip vartotojui. Esant šioje byloje prieštaringiems šalių paaiškinimams ir ieškovui nepateikus kitų įrodymų, laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas ar jo sutuoktinė darbus priėmė etapais. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai ieškovo atliktus rangos darbus faktiškai naudojo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimai, D. K. vertinimo aktai, taip pat aplinkybė, kad atsakovai užsakytus baldus ne tik sandėliavo Pastate, tačiau juos integravo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, šioje byloje atsakovui kyla pareiga už tuos darbo rezultatus, kurie pripažįstami tinkamais, sumokėti įprastą toje verslo srityje kainą.

21. Atsakovas atsliepime teigia, kad ieškovas nei sienų, nei lubų glaistymo darbų neatliko, buvo dažoma nenuglaisčius (atsiliepimo 15 punto c papunktis). Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kokybės nesiremia liudytojų parodymais, kadangi atsakovas neįrodė jų kompetencijos vertinti tokio pobūdžio rangos darbus. Specialistės R. J. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. vertinimo akte, kuriuo remiasi atsakovas, vienas iš atliktų darbų trūkumų yra nurodyta netinkamai atlikta sienų apdaila (5.3.1. punktas). Specialistė teigia, kad sienos yra kreivos ir neglaistytos, o tik nudažytos. Specialisto N. B. 2020 m. lapkričio 24 d. išvadoje teigiama, kad namo apžiūros metu anksčiau imtų bandymų vietose matomas tik plonas, iki vieno milimetro storio glaisto sluoksnis (vienas glaistymas) ir dažų sluoksnis. Iš atsakovo pateiktų papildomų įrodymų KTU atlikto tyrimo išvados nustatyta, kad tinkuotos sienos buvo glaistytos, tačiau sienų glaistas nesiekia 1 mm, lubos buvo glaistytos 1 mm storio glaistu, gipskartonio sienos nebuvo glaistytos. Pateikęs šią išvadą atsakovas laikosi pozicijos, kad toks glaisto sluoksnis nėra pakankamas. Šį atsakovo teiginį paneigia specialisto D. K. 2020 m. gruodžio 10 d. vertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad minimalus glaisto storis nėra reglamentuotas, dažniausiai glaisto storis būna nuo 0 iki 1 mm; storesni nei 1 mm glaistai jau priskiriami plonasluoksniam tinkui. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad glaisto sluoksnis yra reglamentuotas statybos techninėse taisyklėse “Fasado apšiltinimo sistemos” ir privalo būti nuo 2 iki 3 mm storio. Teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi statybos taisyklės, kuriomis remiasi atsakovo atstovas, yra Lietuvos statybininkų asociacijos parengtas dokumentas, statybos taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybininkų asociacijos narių bei elektroninės Statybos taisyklių sistemos „STATAI“ Vartotojų sąraše esančių įmonių darbuotojams. Taigi statybos techninės taisyklės nėra norminis teisės aktas, kurio reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tame tarpe ieškovui. Ieškovas veiklą vykdo pagal verslo liudijimą, ir nėra jokių duomenų apie jo priklausymą statybininkų asociacijai. Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis tik išvardino ieškovui darbus, kurie turi būti atlikti Pastate, tačiau nedavė jokių konkrečių nurodymų, kaip juos atlikti. Remiantis trečiojo asmens R. V. paaiškinimais Pastate sienų apdailos darbai buvo atlikti ir anksčiau ir tų darbų rezultatas ją tenkino. Tai patvirtina ir rašytinė atsakovo atstovo baigiamoji kalba (žr. 12 punktą), kurioje nurodyta, kad remontas atsakovų namuose buvo atliktas prieš 10 metų, todėl jie norėjo atnaujinti namą. Todėl teismas sutinka su ieškovo atstovės argumentu, kad po sienų apdailos darbų, kurie atsakovus tenkino, atlikimo Pastato sienos dėl ieškovo atliktų darbų negalėjo pasidaryti nelygesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pozicija dėl to, kokio darbų rezultato iš jo tikėjosi atsakovai teismo proceso metu nesikeitė, kadangi jis visa laiką teigė, jog atsakovai nuolat pabrėždavo, jog namas senas ir prašydavo tik šiek tiek atnaujinti sienas. Tuo tarpu atsakovų pozicija dėl to, kam atsakovai ketina naudoti namą keistėsi: iš pradžių jie teigė, kad Pastatas bus naudojamas kaip atsakovo ofisas ūkio veiklai vykdyti, vėliau jie teigė, kad planuoja name gyventi.

22. Atsakovas teigia, kad ieškovas netinkamai atliko rangos darbus, kadangi po darbų atlikimo atsirado trūkių sienose, tarpuose ir šią aplinkybę grindžia specialisto N. B. ir specialistės R. J. M. pateiktais vertinimais. Šie specialistai savo išvadose teigia, kad trūkiai sienose, lūbose galėjo atsirasti dėl netinkamai atliktų apdailos darbų. Tam, kad įrodyti aplinkybę, jog trūkiai atsirado dėl netinkamai atliktų darbų, visų pirma, būtina įrodyti kad tam tikri darbai buvo atlikti netinkamai. Tačiau specialistai N. B. ir R. J. M. teikdami išvadas nenurodė, dėl kokių konkrečių apdailos darbų galėjo atsirasti trūkiai, kokios aplinkybės patvirtina, kad apdailos darbai galėjo būti atlikti netinkamai, koks trūkių susiformavimo mechanizmas. Tuo tarpu specialisto D. K. 2020 m. spalio 7 d. vertinimo akte ir 2020 m. gruodžio 10 d. vertinimo akte pateiktą išvadą, kad plyšiai kampinėje sandūroje, sutrūkusi jungtis tarp lubų ir sienų plytelių (jeigu tokie būtų nustatyti) ir trūkiai sienose galėjo atsirasti dėl namo konstrukcijų suvaikščiojimo, kadangi darbai atlikti remontuojant seną pastatą, patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t. y. nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis Pastato amžių (Pastatas yra 1969 metų statybos, rąstinis). Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą iš naujo atsakovui buvo suteikta galimybė teikti įrodymus, paneigiančius namo konstrukcijų vaikščiojimą, tačiau jis šia savo teise nepasinaudojo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad vien argumentas, jog pastatas stovi ne vieną dešimtmetį, todėl statinio konstrukcijos yra susistovėjusios ir atsiradusiems defektams įtakos neturėjo, šiuo atveju nelaikytinas pakankamu nuginčyti specialisto D. K. išvadą. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybę, kad trūkiai sienose ir tarpuose atsirado dėl Pastato konstrukcijų suvaikščiojimo, o ne dėl ieškovo netinkamo rangos darbų atlikimo.

23. Antstolio R. Stanislausko 2019 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo aktas šiuo atveju negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybių, susijusių su sienų ir lubų apdaila, kadangi nenustatyta, kad antstolis turėtų specialių žinių ir komeptenciją jas vertinti. Atsakovas teigia, kad negalima remtis D. K. teikiamomis išdavimos šioje byloje, kadangi dokumentus jis surašė praėjus 1,5 metų, papildomai neapžiūrėjęs objekto, nenurodęs jokių teisės aktų, jo akte fotonuotraukos darytos iš toli (atsakovo 2020 m. gruodžio 10 d. rašytinių paaiškinimų 7 punktas). Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos atsakovo argumentus, kadangi šioje byloje nustatyta, kad D. K. turi specialių žinių ir kompetenciją atlikti vertinimą rangos darbų klausimais ir teikti išvadas, todėl jis pats, kaip specialistas, sprendžia, ar gali teikti išvadas vienu ar kitu klausimu, pats įvertindamas praėjusį laiką nuo apžiūros, papildomos apžiūros būtinumą. Šioje byloje nustatyta, kad jis asmeniškai buvo nuvykęs į objektą 2019 m. kovo 8 d., jį asmeniškai apžiūrėjo ir išvadas teikė ne savo darytų nuotraukų pagrindu, bet objekto apžiūros pagrindu, todėl tai, kokiu atstumu yra padarytos jo nuotraukos, neturi reikšmės. Esant šioms aplinkybėms teismas vadovaujasi specialisto D. K. byloje pateiktais vertinimo aktais, ir jų pagrindu bei įvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodyta aplinkybę, kad sienų ir lubų apdailos darbai Pastate buvo atlikti tinkamai.

24. Atsakovas atsliepime teigia, kad sanmazgo plytelių klijavimas dušo apačioje ir ant sienelės netinkamas, kadangi nėra hidroizoliacijos (atsiliepimo 15 punto b papunktis). Specialistės R. J. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. vertinimo išvadoje, kuria remiasi atsakovas nurodyta, kad kad po dušo padu nėra įrengtos hidroizoliacijos, būtina perklijuoti plyteles, įrengiant hidroizoliacinį sluoksnį. Ieškovas J. B. ginčo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad dušo patalpoje buvo atlikta teptinė hidroizoliaciją, ką patvirtina ieškovo tiek teismui, tiek specialistui D. K. duoti paaiškinimai (žr. D. K. 2020 m. spalio 7 d. vertinimo aktą). Specialisto D. K. 2020 m. spalio 7 d. vertinimo akte teigiama, kad dušo patalpos remonto darbai atlikti nepažeidžiant higienos, sveikatos apsaugos reikalavimų; apžiūros dieną nei dušo sienutė, nei dušo padas, nei kitos dušo patalpos vietos nepraleido drėgmės, sienos nesudrėkusios; plytelių suklijavimo defektų nenustatyta. Specialistas D. K. 2020 m. spalio 7 d. vertinimo akte nurodė, jog tam, kad konstatuoti teptinės hidroizoliacijos neįrengimą, būtina atlikti paimtų mėginių tyrimus laboratorijoje. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio 24 d. atidengiant apdailos sluoksnius ir konstrukcijas, mėginiai, siekiant nustatyti ar paneigti hidroizoliacijos darbus, nebuvo paimti. Specialistės R. J. M.2019 m. rugsėjo 27 d. vertinimo išvadoje nenurodyta, kuo remiantis specialistė teigia apie hidroizoliacijos nebuvimą, neturėdama laboratorijos tyrimų rezultatų. Teismas įvertinęs specialistų paaiškinimus kartu su proceso dalyvių paaiškinimais, byloje esančiomis fotonuotraukomis, daro išvadą, kad ieškovo nuoseklūs paaiškinimai, D. K. 2020 m. spalio 7 d. vertinimo akte konstatuota dušo patalpos būklė patvirtina ieškovo teiginį, kad dušo patalpoje buvo tinkamai įrengta teptinė hidroizoliacija. Šią aplinkybę paneigti pareiga tenka atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad hidroizoliacija dušo patalpoje neįrengta arba įrengta netinkamai, kadangi nepateikė teismui įrodymų, kad atlikus mėginių tyrimus laboratorijoje, būtų nustatyta, jog teptinė hidroizloacija neįrengta.

25. Atsakovas atsliepime teigia, kad ieškovas netinkamai klijavo virtuvės plyteles, kadangi buvo naudoti netinkami klijai (atsiliepimo 15 punto a papunktis). Ieškovas aplinkybę, kad Pastate buvo tinkamai suklijuotos plytelės, įrodinėja D. K. 2019 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. spalio 7 d. vertinimo aktuose pateiktomis išvadomis, kad plytelių suklijavimo defektų nenustatyta, plyšiai kampinėje sandūroje ir sutrūkusi jungtis tarp lubų ir plytelių galėjo atsirasti dėl namo konstrukcijų suvaikščiojimo, sienų plytelės suklijuotos tinkamai, plytelių siūlių nuokrypis atitinka leistinus reikalavimus, nenustatyta, kad plytelių klijai būtų nesukibę su nugarėlėmis. Atsakovas šioms išvadoms paneigti pateikė specialistų N. B. ir R. J. M.vertinimus. Tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų nėra aišku, kuo remiasi specialistės R. J. M.išvada, kad plyteles reikia perklijuoti. Specialistas N. B. 2020 m. lapkričio 24 d. išvadoje teigia, kad plytelių siūlių nesutapimai, nuokrypiai viršija leistinus nuokrypius statybos taisyklėse ST 121895674.210.01:2014. Tačiau kaip jau minėta, statybos taisyklės nėra privalomas norminis teisės aktas, už kurio reikalavimų nesilaikymą ieškovui galėtų kilti civilinė atsakomybė. Įvertinęs nurodytus dokumentus, proceso dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė aplinkybę, kad Pastate buvo tinkamai suklijuotos plytelės.

26. Atsakovas atsliepime teigia, kad ieškovas netinkamai atliko grindų lakavimo darbus (atsiliepimo 15 punto d papunktis). Ieškovas prašo jam priteisti įsiskolinimą už atliktus grindų darbus. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, įrodinėjimo, kad grindų darbai buvo atlikti kokybiškai, našta tenka rangovui (šiuo atveju ieškovui). Teismo vertinimu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (specialisto D. K. išvados, kuriose nurodyta, kad atliktų darbų kokybė neprieštarauja galiojantiems statybos techniniams reglamentams), neįrodo aplinkybės, kad ieškovas grindų darbus atliko tinkamai, kadangi D. K. Pastatą apžiūrėjo ir išvadas teikė jau po to, kai atsakovo užsakymu šie darbai buvo perdaryti kito asmens (grindų darbai buvo perdaryti 2019 m. sausio mėn., Pastato apžiūra 2019 m. kovo mėn., vertinimo aktas parengtas 2019 m. gegužės 28 d.). Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad darbų perdarymas neįspėjus ieškovo apsunkina jo galimybę įrodinėti, tačiau vien ši aplinkybė šioje byloje nepašalina ieškovo, kaip rangovo vartojimo teisiniuose santykiuose, pareigos įrodyti, kad darbai, už kuriuos yra prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo atlikti tinkamai. Teismo vertinimu, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo Z. parodymai ir paties ieškovo paaiškinimai, kad jis po pastabų apie grindis padarė atsakovui 500 Eur nuolaidą, bei atsakovo pateikti įrodymai (2019 m. sausio 3 d. sąskaita – faktūra ARV Nr. 0000028, 2019 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitas ARV Nr. 1), patvirtinantys, kad atsakovo užsakymu darbai buvo perdaryti iš naujo, sudaro prielaidą laikyti, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog grindų darbus atliko kokybiškai, todėl teismas šioje dalyje (dėl 159,23 Eur sumos už parketinių grindų šlifavimą, 170,90 Eur už grindų lakavimą, iš viso 330,13 Eur sumai pagal D. K. 2019 m. gegužės 28 d. sąmatą) ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą.

27. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovas tinkamai atliko durų montavimą, spynų, apvadų montavimą (atsiliepimo 14 punkto g papunktis), tačiau teismo posedžiuose kėlė klausimą dėl neužsidarančių durų kaip netinkamo ieškovo rangos darbų pasekmės. Šią aplinkybę grindžia specialisto N. B. ir specialistės R. J. M.pateiktais vertinimais. Tiek specialisto D. K. 2019 m. gegužės 28 d. vertinimo aktas, tiek specialistų N. B. ir R. J. M.dokumentai patvirtina, kad tam tikros durys pastate po ieškovo atliktų rangos darbų neužsidaro, tik specialistai pateikia skirtingus vertinimus, kaip šie defektai gali būti ištaisomi. D. K. manymu, šis defektas gali būti ištaisomas tinkamai sureguliavus duris, specialistė R. J. M. teigia, kad durys yra neužsidarančios, todėl būtina permontuoti duris, be to būtina užsandarinti durų varčią. Tačiau ši specialistė 2019 m. rugsėjo 27 d. išvadoje nenurodė, kokios konkrečios durys neužsidaro, kas leidžia daryti išvadą apie būtinumą permontuoti duris. Specialistas N. B. 2020 m. lapkričio 24 d. išvadoje teigia, kad dvejos durys yra neužsidarančios, ir nurodo, kad duris reikia permontuoti arba pakeisti vyrius. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad yra nustatytas ieškovo atliktų rangos darbų defektas – sumontuotos durys neužsidaro. Kadangi ieškovas neįrodė aplinkybės, jog visas duris sumontavo kokybiškai, todėl teismas šioje dalyje (dėl dvejų durų bloko įstatymo į mūro sienų angas 28,34 Eur sumai pagal D. K. 2019 m. gegužės 28 d. sąmatą) ieškinį atmeta, kaip nepagrįstą.

28. Atsakovas atsiliepime kaip ieškovo atliktų darbų trūkumą nurodo tai, kad papildomai teko perdaryti šildymo sistemos vamzdžius, nes jie buvo pradurti (atsiliepimo 15 punkto e papunktis). Tačiau ši aplinkybė, jeigu ji būtų įrodyta, galėtų sudaryti pagrindą reikšti ieškinį ieškovui dėl rangos darbų metu padarytos žalos atlyginimo, tačiau nevertintina ieškovo atliktų rangos darbų kokybės aspektu.

29. Kadangi atsakovas atsiliepime pateikė baigtinį sąrašą ieškovo atliktų darbų trūkumų (atsiliepimo 15 punktas), teismas visus sąraše nurodytus trūkumus išanalizavo.

Dėl atsiskaitymo už darbus

30. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teigia, kad atsakovas iki ieškinio padavimo teismui yra sumokėjęs tam tikrą sumą pagal žodinę rangos sutartį, tik nesutaria dėl sumos dydžio. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose teigė, kad atsakovas yra sumokėjęs 500,00 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu atsakovas ir trečiasis asmuo teismo posėdyje teigė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 1 500,00 Eur. Šiai aplinkybei nustatyti, teismas visų pirma vertina ieškinio turinį ir tekstą. Ieškinyje teigiama, kad po mėnesio nuo darbų pradžios atsakovas pats savo iniciatyva sumokėjo 500,00 Eur už atliktus darbus (ieškinio 2 psl.); darbams vykstant į pabaigą atsakovas atvykęs į objektą sumokėjo 500,00 Eur (ieškinio 4 psl.). Ieškovas teigia, kad atsakovas jam liko skolingas 6 596,05 Eur, kuri susidarė jau po atsakovo sumokėtų sumų atskaitymo. Atsakovas teigia, kad jis ieškovui yra sumokėjęs iš viso 1 500,00 Eur (atsiliepimo 3 psl.). Atsakovo teigimu, šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2018 m. gruodžio 15 d. pretenzijos tekstas.

31. Kaip minėta, teismas advokato V. Bučiaus pateiktų nepasirašytų dokumentų, neįrodžius atstovavimo fakto, nevertina kaip įrodymų šioje byloje. Teismas taip pat sutinka su ieškovo atstovės teiginiais, kad advokato V. Bučiaus kaip liudytojo parodymai apie aplinkybes, kurias, jo teigimu, jis sužinojo iš V. B., negali būti vertinami kaip įrodymai, remiantis CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Vis dėl to teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas įrodė aplinkybę, kad jis ieškovui yra sumokėjęs 1 500 Eur sumą už darbus, kadangi atsakovo paaiškinimai dėl sumokėtos 1 500 Eur sumos dydžio yra nuoseklūs, nesikeitė viso proceso metu. Tuo tarpu ieškovo paaiškinimai dėl šios aplinkybės nelaikytini nuosekliais. Kaip minėta, ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 1000 Eur sumą, prie ieškinio yra pateikta D. K. lokalinė sąmata yra lygiai 1000,00 Eur didesnė už ieškinio sumą. Teismo posėdyje ieškovas teigė, kad yra gavęs tik 500 Eur sumą, be to, yra padaręs 500 Eur nuolaidą atsakovui, šiam pareiškus pretenzijas dėl darbų kokybės. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo teiginius dėl sumokėtos 1 500 Eur sumos patvirtina jo ir trečiojo asmens R. V. nuoseklūs, išsamūs paaiškinimai, procesinių dokumentų (ieškinio) turinys, tekstas ir priedai. Ieškovas aplinkybę dėl gautos sumos įrodinėja remdamasis išimtinai savo, kaip bylos šalies, paaiškinimais, tačiau ieškovo paaiškinimai dėl gautos pinigų sumos negali būti laikomi nuosekliais, išsamiais, neprieštaringas, t.y. tokiais kurie galėtų patvirtinti jo teiginius dėl gautos 500 Eur sumos. Todėl šioje byloje teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad atsakovas iki ieškinio padavimo teismui yra iš viso sumokėjęs 1 500,00 Eur sumą už darbus.

32. Įvertinęs sumą, kurią atsakovas yra sumokėjęs už rangos darbus, remdamasis byloje surinktų rašytinių įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų, liudytojų parodymų, fotonuotraukų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5737,58 Eur įsiskolinimą už atliktus rangos darbus (7 596,05 Eur – 1500,00 Eur – 330,13 Eur - 28,34 Eur=5737,58 Eur).

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 4746,50 Eur, sudaro: 148,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 1996,50 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį parengimo, atstovavimą teismo posėdžiuose bei 1050,00 Eur už specialisto paslaugas (ieškovo 2020 m. vasario 25 d. prašymas), 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2020 m. kovo 13 d. prašymas); 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir 100,00 Eur už specialisto aktą (2020 m. gruodžio 21 d. prašymas ir jo priedai), 1089,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą (2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymas ir jo priedai).

36. Atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 4575,00 Eur sumai, sudaro: 1720,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko surašymą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (atsakovo 2020 m. vasario 1 d. prašymas ir kartu su juo pateikti dokumentai); 605,00 Eur už KTU atliktą tyrimą ir 900,00 Eur už specialisto N. B. išvadą (2020 m. gruodžio 21 d. prašymas ir jo priedai), 750,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (2021 m. vasario 2 d. prašymas ir jo priedas), 600,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą (2020 m. birželio 2 d. atsiliepimas į apeliaicnį skundą ir jo priedai). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria yra atmestas atsakovo priešieškinys yra įsiteisėjusi, todėl atsakovui neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos, susiję su priešieškinio procesu. Todėl laikytina, kad visi įrodymai (pvz., dėl išlaidų už komisijos darbą, anstolių faktinių aplinkybių konstatavimą ir kt.), kurie buvo pateikti kartu su priešieškiniu, pagrindžia išlaidas susijusias su priešieškinio procesu ir priešieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

37. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Šiuo atveju laikytina, kad yra patrenkinta 87 procentai ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama atitinkama dalis (87 procentai) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 4 129,46 Eur (4 746,50 Eur x 87 proc.=4 129,46 Eur), atsakovui iš ieškovo priteistina atitinkama dalis (13 procentų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų 594,75 Eur (4 575,00 Eur x 13 proc.=594,75 Eur) (CPK 93 straipsnis).

38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 737,58 Eur sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 737,58 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 129,46 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 594,75 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Dalia Staugienė