Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimo V. O. O. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apelianto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, D. P. apeliacinis skundas atmetamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai jį priimant buvo surinkti visi reikšmingi duomenys ir jie teisingai įvertinti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio specialisto 2017 m. sausio 26 d. nutarimu V.O. O. buvo nubaustas pagal ANK 538 straipsnį už tai, kad jis nuo 2016 m. spalio 30 d. buvo Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas pasibaigė.Atsakomybė pagal ANK 538 straipsnį numatyta už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui V.O. O. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinai gyventi buvo išduotas nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. spalio 29 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą). V.O. O. 2016 m. rugsėjo 19 d. Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, su vaiko motina santuoka neregistruota). Migracijos departamentas prie LR VRM 2016 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (duomenys neskelbtini) piliečiui V.O. O., kadangi jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Be to, Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 10 d. priėmė ir sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui V. O. O.“. Dėl Migracijos departamento prie LR VRM 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo V.O. O. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos. Minėto įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką (2 straipsnio 14 punktas).Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (28 straipsnio 3 dalis). Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi; 2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (39 straipsnio 1 ir 2 punktai). Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje (124 straipsnio 1 ir 2 punktai).Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ne tik teisinį reglamentavimą, tačiau ir esamas faktines aplinkybes (t.y. tai, jog pareiškėjas aktyviai siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepasibaigus leidimo terminui 2016 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi dėl naujo leidimo išdavimo, teikė dokumentus, pats domėjosi sprendimo priėmimo eiga, o Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriui 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui), padarė išvadą, jog V.O. O. nesiekė gyventi Lietuvos Respublikoje nelegaliai, todėl pareiškėjo nubaudimas, vykstat teisminiam procesui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nebūtų proporcinga priemonė, dėl šios priežasties skundžiamą 2017 m. sausio 26 d. nutarimą panaikintino. Su tokiu teismo sprendimu aukštesnysis teismas taip pat sutinka.Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Teismas tokiu atveju nėra saistomas paduoto skundo (prašymo) motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog nuo 2016 m. spalio 30 d. V.O. O. buvo Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą laikinai gyventi, kurio galiojimas pasibaigė. Tačiau šiuo gi atveju dar nepasibaigus leidimo laikinai gyventi terminui, V.O. O., įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, kas reiškia, jog teisinėmis priemonėmis jis siekė įtvirtinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Šioje vietoje būtina pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-3776-822/2017) tenkino pareiškėjo V.O. O. apeliacinį skundą: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo V.O. O. skundą tenkino - panaikino Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Migracijos departamentą prie LR VRM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V.O. O. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija išreiškė nuomonę, jog Migracijos departamento prie LR VRM atsisakymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir teismo vertinimas, kad šis sprendimas laikytinas proporcingu ir juo nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, nagrinėjamu atveju paviršutiniškas ir nepakankamas konstatuoti, kad V.O. O. galimai keliama grėsmė viešajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju leidimo laikinai gyventi neišdavimas (nepakeitimas) yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje nesuteikimu, kai jis prašo išduoti leidimą nurodytu šeimos susijungimo pagrindu. Todėl įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad konstitucinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad teisingumas negali būti formalus, o administracinė atsakomybė turi būti taikoma vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V.O. O. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 538 straipsnį nėra racionalu. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.