- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 2YT-7560-1028/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03133-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, suinteresuotas asmuo R. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2018-04-10 patvarkymą. Nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
Antstolis 2018-05-02 motyvuotu patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir vadovaudamasis CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolis 2018-05-02 patvarkymu nusprendė užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0136/09/00099, todėl teismas dėl skundo argumentų, susijusių su nurodyta byla, nebepasisakinės.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0136/12/00135 dėl neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko A. K.. Pareiškėjas skundžia antstolio 2018-04-10 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis įpareigojo laisvės atėmimo įstaigą atlikti išskaitas iš pareiškėjo gaunamų pajamų CPK 733-743 str. nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).
Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).
Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant (duomenys neskelbtini) straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas).
Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).
Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant (duomenys neskelbtini) straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).
Kaip matyti iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 str. numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko – 2018-04-10 patvarkymu nėra areštuojamos visos pareiškėjo įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 str. 1 d). Kaip jau minėta, šis apribojimas yra vienkartinis, be to, negali būti taikomas periodiškai (kas mėnesį) kartu su CPK 733-743 str. nuostatomis, kai išieškoma iš periodinių skolininko pajamų, nes toks teisės normų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią galimybę išieškoti skolas iš absoliučios daugumos skolininkų, kadangi Lietuvos Respublikoje didžiojoje dalyje įmonių-darbdavių yra įprasta tendencija nustatyti minimalų oficialų mėnesinį darbo užmokestį. Tuo tarpu didesnes ir reguliarias pajamas gaunantys asmenys skolininkais beveik niekada ir netampa.
Taigi, pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir tai yra vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą ir nustačius skolininko turto bendrą masę. Skolininko turto nenustačius, būsimoms skolininko pajamoms taikytinos CPK 733-743 str. nuostatos, pagal kurias iš būsimų gaunamų pajamų nagrinėjamu atveju išieškotina iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, dvidešimt procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1-2 d.).
Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai pradėti dar 2012-01-13. Iš vykdomosios bylos nenustatyta, kad tuo metu pareiškėjas būtų turėjęs pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ar kokio kito turto. Taigi, antstolis turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nenustatė, periodiškai atliko vykdymo veiksmus, o 2018-04-10 išieškojimą nukreipė į pareiškėjo gaunamas ir būsimas pajamas įkalinimo įstaigoje. Kaip minėta, toks išieškojimo nukreipimas nereiškia, jog pareiškėjas negalės naudotis jokiomis savo pajamomis įkalinimo įstaigoje, iš jo bus atskaitoma tik tam tikra pajamų dalis, nustatyta civilinio proceso kodekse.
Skundžiamas patvarkymas yra aiškus bei standartinis. Vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kodėl vykdymo išlaidos, jo manymu, yra per didelės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. K. skundo dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.