- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1-589-917/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- L. R.
- Nukentėjusysis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. 2016 m. gegužės 10 d. apie 07.50 val. Kaune, vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą tuo, kad važiuodamas keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kelio 101,450 kilometre, kryptimi link Vilniaus, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo kito, ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir stabdžiusio automobilio Škoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo L. S., ir į jį atsitrenkė, dėl ko eismo įvykio metu sužalojo automobilio Škoda Superb keleivę R. J., kuriai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir parodė, kad įvykis įvyko anksti ryte. Jis važiavo į darbą ir iš „Via baltica“ kelio kilo į A1 kelią. Persirikiuodamas iš „Via baltica“ kelio pamatė, kad priešais važiuoja krovininis automobilis, per kurį negalėjo matyti susidariusio priekyje automobilių „kamščio“. Tada persirikiavo į antrą greitėjančią juostą ir tuomet nespėjo sustabdyti automobilio, smūgis į kitą automobilį buvo nestiprus. Visi išlipo iš automobilių, jis paklausė - vairuotojo kaip dukra, o nukentėjusiąją išvežė kolega. Dukrą išvežė į ligoninę ir išsiskyrė po avarijos. Laurynas sakė, kad po auto įvykio buvo viskas tvarkoj iš jo pusės ir pretenzijų neturi, kad viskas gerai, problemų nebuvo, tas su juos taip ir išsiskyrė. Praėjus pusei metų tyrime paaiškėjo, kad buvo ir dar viena nukentėjusioji - R. J.. R. J. važiavo „Škoda“ automobiliu, į kurį atsitrenkė kaltinamasis. Tai buvo auto spūstis, kadangi persirikiavo iš „Via balticos“ kelio ir prieš jį stovėjo krovininis automobilis, per kurį nieko priekyje nematė. Kaltinamojo automobilio greitis galėjo būti apie 50 km/h, nedaugiau. Įvykio metu vairavo Volkswagen Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kai sužinojo, kad yra dar viena nukentėjusioji, tai buvo tartasi su ja, buvo bandyta susitarti dėl žalos atlyginimo, bet tą, ką jis su advokatu siūlė, nukentėjusiajai R. J. netiko, jos noras buvo nenormalus. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pasimokė iš šio įvykio tai, kad atsargiau vairuoja, pažada daugiau nebenusikalsti. Administracine tvarka už KET pažeidimas nebaustas, tai pirmas toks eismo įvykis. Jis yra direktorius statybos įmonėje, dabar jo darbas Vilniuje. O kitoje santechnikos įmonėje dar dirba, yra vadybininkas, tai darbas susiję su važinėjimu. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas kaip darbo priemonė, darbinėms funkcijoms vykdyti. Su civiliniu ieškiniu sutinka, nori, kad civilinį ieškinį atlygintų draudimas.
Teisiamojo posėdžio metu tik teisingam civilinio ieškinio išsprendimui buvo apklausta ekspertė M. K., kuri patvirtino baudžiamojoje byloje duotą savo specialisto išvadą dėl sveikatos masto sutrikdymo (1 t., b.l. 84-85) ir paaiškino, kad negali atsakyti į klausimą, ar šis eismo įvykis nukentėjusiajai R. J. galėjo sukelti epilepsiją, kadangi nukentėjusios ligos istorijoje rado duomenų, kad dar 1988 m. R. J. buvo medicinos įrašas apie tai, jog nuketėjusioji nuo 9 mėn. iki 3 metų sirgo epilepsija. Po to rado duomenų, kad nuo 14 m. priepuoliai žymiai sumažėjo, ir paskutinis priepuolis buvo 1997 m. Rado ligos istorijoje įrašą, kad 1988 m. gydytojų konsultacinės komisijos R. J. buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų dėl šios diagnozės - epilepsijos. O po to tų priepuolių nebuvo rasta iš esmės. 2016-03-17 prieš traumą buvo atlikta elektroencofalograma ir buvo rasti specifiniai pakitimai, kurių ekspertė negali paaiškinti, nes tam neturi kompetencijos, tai turėtų paaiškini epileptologas. Bet tie pakitimai yra be epileptologinės deformacijos - taip rašoma medicininiuose dokumentuose. Po traumos praėjus daugiau kaip pusei metų 2017-01-04 vėl daryta elektroencofalograma ir buvo rasti židiniai pasikartojantys - vadinamieji paroksizmai be epileptologinėmis konfigūracijomis, bet tai nereiškia, kad tai yra epilepsija. Gulėjus nukentėjusiajai po traumos po pusės metų, diagnozė suformuluota būtų taip, nuo smegenų pažeidimų lokalizacijos priklausantys simptominė epilepsija ir epilepsinis sindromas - sudėtingas darinys su priepuoliais. Apie priepuolius objektyvių duomenų jokių nepateikta. Skundėsi, kad buvo silpnumas, veržimo jausmas galvoje, bet apie patį priepuolį, kad būtų ištikęs, tai tik vienoj vietoj rado, kad prieš dvi savaites nukentėjusioji buvo nukritusi, bet nepaaiškinta dėl ko. Diagnozėje taip pat figūruoja epilepsija, bet įvertinus medžiagą po traumos, plius atliktas 2016-09-02 galvos smegenų magnetinis rezonansas, kuris labai tikslus - galvos smegenyse išskyrus vidutiniškai išreikšto komunikuojančia hidrocefalija, ką reiškia smegenų vandenė, kuri su trauma nesusijusi, daugiau nieko nerasta. Nebuvo rasta hemosederinui būdingu hipointensinių MR signalų židinių, kas reiškia, kad galvos smegenyse nebuvo pakenkimų susijusių su kraujo išsiliejimu, kas galėjo būti traumos metu. Nėra sąmonės praradimo fakto traumos metu. Abejotų, kad epilepsiją būtų galima sieti su eismo įvykio trauma, nes tai gali būti sutapimas, dėl bendro pergyvenimo, tai gali būti miego sutrikimas, nerimo, įtampos. Buvo nustatytas potrauminis sindormas. Tai būtų neurogeniškai dėl įtampos, pergyvenimo, išsigandimo reiškiniai, bet ne dėl pačios traumos, nes tam kad atsinaujintų epilepsija, tai bent su sąmonės praradimu turėtų eiti, o to dabar nėra medicininiuose įrašuose. Negali patvirtininti, kad nukentėjusioji patyrė potrauminę būseną, nes nėra psichologė, šiuo metu tik skaito medicininius įrašus, nes mato, kad įklijuotas psichologinis ištyrimas, diagnozė – taip, ji gali tokia būti, nes tai yra kaip tu reaguoji į stresą, tai priklauso nuo tavęs, tai perdėta reakcija. Tai gali būti ir nuo posėdžio stresinė būsena. Iki tol nebuvo smegenų traumos. Negali pasakyti, ar kas nors keistųsi išvadose paskyrus komisijinį tyrimą, nes ji lieka prie savo nuomonės dėl sveikatos masto, kurią davė išvadoje.
Niekas iš proceso dalyvių nepageidavo pasinaudoti BPK 286 straipsnio nuostatomis, neginčijo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nukentėjusios sveikatos masto sutrikdymo nei kaltinamasis ir jo gynėjas, nei nukentėjusioji ir jos atstovė.
Kaltinamajam L. R. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo L. R. pilno prisipažinimo dėl kaltės, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
tarnybiniu pranešimu, schema, fotonuotraukomis nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-05-10 Kaune, A1 kelio 101,450 km, kryptimi link Vilniaus (1 t.,b.l. 5-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2035/2016(02) nustatyta, kad R. J. dėl kaklo raiščių patempimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 84-85).
Nukentėjusios R. J. parodymais nustatyta, kad 2016-05-10 apie 07.40 val. Kaune, važiavo automobilyje Škoda Superb, kurį vairavo L. S., sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje. Važiavo A1 keliu, kryptimi link Vilniaus, ties PLC "Mega", važiavo antra eismo juosta, kai netikėtai pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio automobilis buvo pastumtas į priekį. Po eismo įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau medikų pagalbos atsisakė, nes tuo metu jautėsi gerai. Vėliau po avarijos, pasijuto blogai, ėmė skaudėti ir svaigti galva, todėl pati kreipėsi į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę, kur nustatė galvos smegenų sukrėtimą. Vėliau atsirado nugaros skausmai. Ilgą laiką gydėsi dėl galvos bei kaklo traumos ambulatoriškai InMedica šeimos poliklinikoje. Buvo atliekami įvairūs tyrimai bei taikytas gydymas. Iki šiol jaučia stiprius padarinius, atsiradusius eismo įvykio metu. Eismo įvykio metu patyrė turtinę bei neturtinė žalą. Gydymą tęsė iki 2016 metų rugsėjo. Draudimo bendrovė Gjensidige dalį žalos atlygino, tačiau žalą paskaičiavo tik už gydymą, taikytą iki 2016 birželio mėn. Šiuo metu, žala patirta eismo įvykio metu jai nėra pilnai atlyginta, todėl civilinį ieškinį pareikš teisme (1 t.,b.l. 27).
Liudytojo L. S. parodymais nustatyta, kad 2016-05-10 apie 07.45 val. Kaune vairavo automobilį Škoda Superb ,v/n (duomenys neskelbtini) važiavo A1 keliu, kryptimi link Vilniaus ties PLC "Mega", Automobilyje važiavo jo mažametės dukros A. S. ir M. S., kurios sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, taip pat kartu važiavo ir kaimynė R. J., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo automobilių spūstis. Važiuojant keliu automobilių srautas stabdė, dėl to stabdė ir L. S.. Iš paskos važiavęs automobilis VW Passat nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio galą. Smūgis buvo stiprus. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis ir Agota buvo medikų nuvežti į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, draudimo bendrovė žala patirtą eismo įvykio metu pilnai atlygino. Pretenzijų įvykio kaltininkui neturi (1 t., b.l. 30).
Civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE” rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad dėl eismo įvykio 2016-05-10 išmokėjo L. S. 600 eurų neturinei žalai atlyginti, A. S. 600 eurų neurtinei žalai atlyginti, Valstybiniam socialiniam draudimo fondui 980,97 eur už R. J. išmokėtą ligos pašalpą, R. J. – 1568,51 eurą, iš kurio sudaro 66,28 eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti, 202,23 eur gydymo išlaidoms atlyginti, 1300 eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 151-173).
Kauno lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė informaciją apie tai, kad R. J. 2016-05-10 patekus į eismo įvykį, įstaigoje buvo fiksuotas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 2016-05-12. (1 t., b.l. 183-186).
Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius teismui pateikė informaciją apie sprendimą dėl R. J. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą bei išmokėtas išmokas bendroje sumoje 833,83 eur (1 t., b.l. 188-192).
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.
Iš BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis su atsiradusiais padariniais neįvyktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, Nr. 2K-245/2014, Nr. 2K-228-303/2015). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai L. R. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) L. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimą tuo, kad važiuodamas keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kelio 101,450 kilometre, kryptimi link Vilniaus, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo kito, ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir stabdžiusio automobilio Škoda Superb, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo L. S., ir į jį atsitrenkė, dėl ko eismo įvykio metu sužalojo automobilio Škoda Superb keleivę R. J., kuriai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje kosntatuojama, kad R. J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 84-85). Taigi, L. R. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, todėl tarp L. R. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. teisme pareiškė 3500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė jį priteisti iš civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE” bei kaltinamojo (1 t., b. l. 120-139). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad ji dėl eismo įvykio patiria lig šiol nuolatinius galvos skausmus ir priepuolius, didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą ir nerimą dėl ateities. Dėl nuolatinių skausmų ir dažnai ištinkančių priepuolių, ji blogai miega, yra nuolatinėje įtampoje. Dėl pablogėjusios sveikatos bijo prarasti darbą, nes tai atsilieptų jos ir nepilnamečio sūnaus ateičiai. Dėl patirtos traumos negali dirbti žemės, todėl materialinė padėtis dar labiau pasunkėjo.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).
Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Kaip pažymėta Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje Nr. 2K-239/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytą žalą, inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriškuoju draudimu.
Kaip jau minėta, Lietuvos Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p.). Kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis tarp L. R. ir ADB „GJENSIDIGE” sudaryta 2015-06-02 (1 t., b.l. 17), vadovaujamasi būtent šiais žalos atlyginimo dydžiais. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. ADB „GJENSIDIGE” turi ribotą civilinę atsakomybę, kuri apibrėžiama draudimo sutartimi ir TPVCAPDĮ. Taigi iš draudimo bendrovės negalima reikalauti atlyginti absoliučiai visos nukentėjusiųjų pareikštos žalos, kadangi privaloma vadovautis TPVCAPDĮ nuostatomis.
Kaip matyti iš draudimo bendrovės ADB „GJENSIDIGE” teismui pateiktų duomenų, draudimas dėl eismo įvykio 2016-05-10 išmokėjo L. S. 600 eurų neturinei žalai atlyginti, A. S. 600 eurų neurtinei žalai atlyginti, Valstybiniam socialiniam draudimo fondui 980,97 eur už R. J. išmokėtą ligos pašalpą, R. J. – 1568,51 eurą, iš kurio sudaro 66,28 eur kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti, 202,23 eur gydymo išlaidoms atlyginti, 1300 eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 151-173). Be to, kaip matyti iš kitų duomenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius R. J. dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą išmokėjo išmokas bendroje sumoje 833,83 eur (1 t., b.l. 188-192).
Pažymėtina, kad R. J. išlaidos, susijusios su jos gydymu, kurios nurodomos civiliniame ieškinyje kaip neturtinė žala, TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. prasme yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (negautos pajamos, gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) ir sudaro nukentėjusiojo asmens patirtą tiesioginę žalą. Ir šią žalą, pateikus ją pagrindžiančius dokumentus, atlygina būtent draudimo bendrovė, dėl ko nukentėjusiajai reikėtų kreiptis tiesiogiai į ADB „GJENSIDIGE”. Tačiau, kaip matyti iš draudimo pateiktų dokumentų, dalis gydymo išlaidų – nukentėjusiajai atliktų tyrimų ir jos pirktų vaistų - kurios tiesiogiai nebuvo susiję su eismo įvykiu, nebuvo kompensuotos, tame tarpe ir vaistai dėl epilepsijos, nes civilinio atsakovo specialistai nenustatė epilepsijos sąsajumo (tiesioginio priežastinio ryšio) su eismo įvykiu (1 t., b.l. 168, 167). Dėl nukentėjusios nurodomų pasekmių – epilepsijos priepuolių, teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė paaiškino, kad nukentėjusioji nuo kūdikystės buvo sirgusi epilepsija, mokykloje dėl šios priežasties net buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, tad epilepsiją sieti būtent su šio eismo įvykio pasekmėmis negalima. Pažymėtina ir tai, kad ekspertė net ir susipažinusi su nukentėjusios R. J. pateiktais naujais medicininiais išrašais bei nukentėjusios visa ligos istorija, pasiliko prie savo specialisto išvados, esančios byloje, o nei vienas proceso dalyvis, tame tarpe ir nukentėjusioji bei jos atstovė, iš esmės neginčijo sveikatos sutrikdymo masto, nes šių teigimu, svarbiausias yra civilinio ieškinio dydis. Tačiau, įvertinus R. J. pateiktus medicininius dokumentus, teismas negali visiškai atmesti nukentėjusios versijos dėl jos nurodomų visų liekamųjų reiškinių, tame tarpe ir psichologinio pobūdžio, susijusių su būtent šio eismo įvykio metu jos patirta trauma.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent L. R. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusios R. J. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2035/2016(02) nustatyta, kad R. J. dėl kaklo raiščių patempimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 84-85). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajai buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjusios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 2250 Lt (652 eur), ir 6000 Lt (1739 eur), ir 7000Llt (2028 eur), ir 8000 Lt (2318 eur), ir 10 000 Lt (2898 eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Bylos duomenimis, L. R. kaltę pripažino nuo pat įvykio kilimo momento, nurodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja, mėgino su ja susitarti, tačiau nepavyko susitarti dėl civilinio ieškinio dydžio. L. R. yra jauno amžiaus, pragyvena iš gaunamų darbinių pajamų, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotus civilinį ieškinį, Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyrius išmokėtas išmokas, draudimo teiktus paaiškinimus bei išmokėtas išmokas nukentėjusiajai dėl žalos atlyginimo, faktines įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas mažina nukentėjusios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos iki 700 eurų, jį priteisdamas vien tik iš civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE”.
Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.
Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad L. R. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta draudimo bendrovės, yra gautas laiduotojo R. R., kuris yra kaltinamojo tėvas, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis L. R. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą R. R. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. R. galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, yra kaltinamojo tėvas. Teismas sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis L. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126 punkte nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios patirtais sveikatos sutrikdymais.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis L. R. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai (1 t., b.l. 88-90). Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.
L. R. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendė:
L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojo R. R. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti L. R., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. R., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ADB „GJENSIDIGE” priteisti 700 eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.