Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Š. S., T. S. atstovui advokatui Vaidui Rakauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Š. S. ir T. S. atstovo advokato Prano Makausko apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laiką dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyta A. N. baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemonę 3 (trejiems) metams.

Priteista iš A. N.: E. D. 8 374,42 Eur (aštuoni tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt keturi eurai 42 centai) neturtinės žalos atlyginimo, Š. S., 185,82 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai 82 centai) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš AAS ,,Gjensidige Baltic“: E. D., 2019,23 Eur (du tūkstančiai devyniolika eurų 23 centai) neturtinės žalos atlyginimo ir 22,52 Eur (dvidešimt du eurai 52 centai) turtinės žalos atlyginimo; Š. S., 1438,14 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai 14 centų) neturtinės žalos atlyginimo ir 182,46 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt du eurai 46 centai) turtinės žalos atlyginimo ir E. S., 465,25 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai 25 centai) neturtinės žalos atlyginimo ir 27,89 Eur (dvidešimt septyni eurai 89 centai) turtinės žalos atlyginimo.

T. S. civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš A. N. T. S. 1 530,65 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt eurų 65 centai) advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad padarė kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. birželio 22 d. apie 19.00 val., Varėnos r. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 80 km 795 m, vairuodamas automobilį BMW-X5, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 133 p., t. y. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, greičio nesulėtino ir prireikus nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ir savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. S., dėl to automobilis „VW PASSAT“ nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir atsitrenkė į medį, eismo įvykio metu sužalojo automobiliu „VW PASSAT“ važiavusį keleivį Š. S., padarydamas jam kairio klubo sąnario išnirimą, tuo sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio klubo sąnario išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, sužalojo automobiliu „VW PASSAT“ važiavusią keleivę E. D., padarydamas jai kairės ausies kaušelio muštą žaizdą, veido odos nubrozdinimą, galvos smegenų sumušimą, kaukolės pamato kaulų lūžimą vidurinės daubos kairės pusės srityje, kairio smilkinkaulio lūžimą, kraujo išsiliejimą į kairės ausies būgninę ertmę, ūmų trauminį sraigės nervo uždegimą, kairės pusės veidinio nervo parazę, tuo dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Š. S. ir T. S. atstovo advokato Prano Makausko apeliacinis skundas atmestinas.

T. S. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 530,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt euro 65 euro centus) advokato atstovavimo išlaidų“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai patvirtino kad šie duomenys jiems išsiųstose nuosprendžio kopijose yra. Dėl šios aplinkybės kilusių abejonių pašalinimui teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas. Patikrinus bylos kortelę Liteko sistemoje, išklausius teismo posėdžio įrašo, matyti, kad paskelbtas pilnas nuosprendžio tekstas, bet be dalies paskelbto nuosprendžio teksto pridėtas PDF formato nuosprendžio variantas (su teisėjo parašu). Paskelbtojo nuosprendžio tekstą atitinka sistemoje pridėtas Word formato nuosprendžio (kopijos) variantas. Kolegija laiko, kad dėl techninės klaidos į bylą buvo įsiūtas nuosprendis, neatitinkantis paskelbtojo, todėl kolegija analizuoja ir vertina pilnai paskelbtą ir skundžiamą nuosprendį, Liteko sistemoje įsegtą Word formatu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių bei proceso išlaidų už advokato dalyvavimą, pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo šiam nukentėjusiajam neturtinė žala priteista tinkamai, atsižvelgus į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų turėję esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas – nustatyta kairio klubo sąnario išnirimas.

Kolegija pripažįsta, jog visiško žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl A. N. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam Š. S. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė didelį stresą, negatyvius išgyvenimus, teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, bei pažymėjo, kad prašoma priteisti žala yra per didelė. Nors neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis po eismo įvykio gydėsi, taikyta reabilitacija, tačiau nukentėjusysis yra gana jauno amžiaus, duomenų jog būtų nedarbingas ir negalėtų gyventi socialiai aktyvaus gyvenimo nėra. Jokių objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje nepateikta.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo. Priteista neturinė žala atitinka Lietuvos Respublikos teismų praktikoje maksimalų priteistinų sumų dydį panašaus pobūdžio bylose.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajam iš viso su draudimo bendrovės atlygintu žalos dydžiu, nustatytas atlygintinas 2 896,20 Eur neturtinės žalos dydis, ir laiko, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, atitinkanti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, todėl priteista vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.

Dėl T. S. civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šio nukentėjusiojo ieškinį teisingai laikė nepagrįstu, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad užsakymai buvo atšaukti būtent dėl to, kad T. S. neturėjo automobilio, kas lėmė ieškinyje nurodytas negautas pajamas. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, civilinis ieškovas T. S. ieškinį dėl negautų pajamų grindė tuo, kad jam priklausančio automobilio praradimas tiesiogiai įtakojo jo verslo pajamas. Teigia, kad automobiliu ,,VW PASSAT“ buvo teikiamos pervežimo paslaugos, automobilis buvo naudojamas ir vykdant tiesioginę apgyvendinimo veiklą, jo netekus, T. S. svečių namų ,,(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo užtikrinti turistų parvežimo - nuvežimo paslaugos, taip pat teko atšaukti teikiamą maitinimą svečių namų klientams, kadangi nebuvo galimybės parsivežti būtinų maisto produktų ir tai vyko liepos ir rugpjūčio mėnesiais, per kuriuos visos apgyvendinimo įstaigos gauna didžiausią pelną.

Aukštesnysis teismas laiko, kad tokie argumentai negali būti laikomi negautų pajamų įrodymais, leidžiančiais daryti neginčijamą išvadą, jog T. S. vykdomoje veikloje pajamos sumažėjo būtent dėl autoįvykyje sugadinto jo automobilio.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis, T. S. turėjo verslo liudijimą apgyvendinimo paslaugų teikimui, jo veiklos vykdymo teritorija ir vykdymo vieta – Druskininkų miestas, todėl argumentai dėl negautų pajamų, susijusių su jo automobilio sugadinimu, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Tačiau net ir tikint T. S. teiginiais, kad vykdant veiklą pagal patentą, jis savo veikloje tiesiogiai naudojo ir automobilį, nepatvirtintas faktas, kad automobilio praradimas tiesiogiai įtakojo iš vykdomo verslo gaunamų pajamų sumažėjimą. Apeliaciniame skunde nurodyti ir byloje pateikti duomenys apie užsakymų laikotarpiu po 2014-06-22 eismo įvykio, atšaukimą, oficialūs Druskininkų savivaldybės Turizmo informacijos duomenys apie pageidaujančių nakvynės Druskininkų mieste asmenų, turistų skaičiaus dinamiką. Kolegijos vertinimu, šie duomenys niekaip nepatvirtina skunde nurodytų teiginių apie tai, kad 2014 metais klientų turėjo būti beveik 6 procentais daugiau nei 2013 metų vasaros sezono metu ir kad pajamų sumažėjimas buvo 40 procentų t.y. iki 3 523,52 Eur. Visų pirma, apeliantas nurodo tik galimas pajamas, kurias pagal nurodytą atvažiuojančių į Druskininkus ir ieškančių nakvynės asmenų statistiką, jis, pagal jo paties paskaičiavimus, būtų galėjęs gauti.

Pagal teismų praktiką, negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Vadinasi, atlyginamos gali būti ne tikėtinos, bet tik realiai negautos pajamos. Šioje byloje nukentėjusysis savo teisių realumo į negautas pajamas nepagrindė. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad pagal paties T. S. nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis patyrė turtinę žalą dėl tariamai negautų pajamų, t.y., kad didelė dalis užsakymų buvo atšaukta, sužinojus, kad turistai nebus paimami iš oro uosto, kad nebus teikiamas maitinimas, akivaizdu, kad tokioms paslaugoms teikti buvo reikalinga jokių specialių ypatumų neturtinti lengvoji transporto priemonė (niekuo neišskirtinis buvo ir autoįvykyje nepataisomai sugadintas T. S. automobilis), kurio nuoma ar panauda neturėtų sudaryti didelių kaštų, todėl logiškai nepaaiškinamas tampa verslą vykdančio asmens sprendimas ne ieškoti kitos transporto priemonės ir toliau teikti pilnavertes paslaugas bei išlaikyti konkurenciją atitinkančias sąlygas, o tiesiog neteikti paslaugų, kurios mažina užsakymų skaičių, kas tiesiogiai įtakoja gaunamą pelną.

Taigi, T. S. atstovo skunde nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys neduoda pagrindo traktuoti juos kaip pagrindžiančius argumentus dėl negautų pajamų praradus automobilį, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys laikytinas nepagrįstu ir todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą jį atmesti.

Įvertinus aptartą, kolegija konstatuoja, kad pirmojoje instancijoje baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keisti ar naikinti teismo nuosprendį dėl civilinių ieškinių apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Apeliantas skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl nepagrįstai sumažintų proceso išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu procese. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turėjo būti sumažintos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas , paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nors skundžiamame nuosprendyje prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma buvo sumažinta vertinant tik nuteistojo turtinę padėtį, tačiau, kolegijos vertinimu, yra ir kitų aplinkybių, leidžiančių tokį sprendimą laikyti teisingu ir pagrįstu. Vertinant bylos tyrimo procesą, jos sudėtingumą, pareikštų civilinių ieškinių skaičiavimą, jų tikslinimą, teismo posėdžių sudėtingumą ir ilgumą, matyti, kad advokato Prano Makausko 2015-08-19 prašyme dėl advokato užmokesčio išlaidų apmokėjimo nurodytas teisinių paslaugų pobūdis ir nurodytos valandos, kiek jis buvo užimtas šios bylos procese, negali būti laikomas visiškai teisingu. Prašyme advokatas nurodo, kad jis ne kartą, prieš teismo posėdžius, yra susipažinęs su bylos medžiaga, ją analizavęs, tačiau kaip matyti iš proceso eigos teisme, susipažinęs su bylos medžiaga, pats advokatas neatvyko į 2015-04-09 teismo posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau prieš kitą teismo posėdį jis ir vėl susipažino su bylos medžiaga. Advokatas užimtumo pobūdžio dėstyme nurodo pakankamai ilgas valandas, susijusias su patikslinto ieškinio parengimu (4,5 val.), civilinio ieškinio motyvų papildymu ( 3 val.), nors iš bylos medžiagoje pateiktų ieškinių turinio ir teismo posėdžio metu paties advokato pasisakymo matyti, kad pradinio ieškinio reikalavimai išliko tie patys, tik patikslinant buvo išminusuotos visos jau atlygintos žalos. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad tinkamas nukentėjusiųjų atstovavimas galėjo būti realizuotas ir mažesniais kaštais. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas nebuvo ypatingai sudėtingas, A. N. pripažino savo kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, tarp šalių nebuvo didelių prieštaravimų ir ginčų dėl patirtos žalos priteisimo. Be to, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, A. N. finansinė padėtis nėra gera, jis neturi pastovių darbinių pajamų, turi vieną nepilnametį vaiką, jo turtui – žemės sklypui su ūkiniu pastatu, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius. Esant šioms aplinkybės, kolegija konstatuoja, jog teismo sprendimas atlyginti nukentėjusiesiems pusę jų turėtų išlaidų už advokato darbą, yra pagrįstas ir teisingas, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji turėjo papildomų išlaidų atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina pateiktas pinigų (626,17 Eur) pervedimo per banką nurodymas, patvirtinantis mokėtojo T. S. pinigų pervedimą advokato Prano Makausko kontorai (t. 4, b. l. 67). Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi skundas, paduotas nukentėjusiųjų atstovo, yra atmetamas, prašymas netenkintinas ir nukentėjusiojo T. S. turėtos advokato pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kadangi apeliacinis skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo atmetamas, nesprendžiamas klausimas dėl subjektų, iš kurių prašomi ieškiniai ir proceso išlaidos turėtų būti priteisti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. N. išlaidas sudaro 23,16 Eur. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas ne nuteistojo iniciatyva bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, LAT nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Š. S. ir T. S. atstovo advokato Prano Makausko apeliacinį skundą atmesti.