Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20423-945/2016 pagal pareiškėjo P. B. skundą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui M. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/14/00566.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2016 01 06 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Nurodė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia jo, kaip nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas, remdamasis CPK 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos (MMA) (380 Eur). Išieškojimas gali būti vykdomas iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tačiau skundžiamu patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo. Antstolis M. P. 2016 07 27 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skundą tenkindamas iš dalies panaikino 2016 01 06 antstolio M. P. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir įpareigojo antstolį išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0123/14/00566 medžiagos nustatė, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 05 07 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1785-615/2014 dėl 12 399,90 Eur kolos išieškojimo iš skolininko P. B. VSDFV Kauno skyriui. 2014 05 30 patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Paaiškėjus aplinkybėms, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolis 2016 01 03 priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas nustatė, kad antstolis Vilniaus pataisos namams nusiųstame 2016 01 06 patvarkyme vadovaudamasis CPK 688 straipsniu nurodė, jog areštuoja skolininkui priklausančias lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, kad išieškoma suma 13 593,88 Eur, tačiau nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733 – 743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Nustatęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjo piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotos nesilaikant įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, todėl 2016 01 06 patvarkymą panaikino ir įpareigojo antstolį lėšas iš pareiškėjo išieškoti laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės­ – pareiškėjo skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymų tyrimu (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Teismas netyrė ir nenurodė, kuriais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą. Pareiškėjas prie skundo nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo skundo dalyką, jokių įrodymų: ar jis gauna kokių nors lėšų į įkalinimo įstaigą, kokia lėšų kilmė, lėšų suma ir pan. Todėl vien tik aplinkybė, kad areštuotos įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos, nėra pakankama skundui tenkinti.Netinkamai taikytos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta tik abstrakčiai - „įpareigoti antstolį išieškoti lėšas laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos“. Pagal teismo sprendimą galima numanyti, kad, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, antstolis, išieškant skolą, turi vadovautis CPK 733-743 straipsniais. Teismas nenurodė ir neargumentavo, kokie faktiniai duomenys patvirtina, kad skolininkas gauna darbo užmokestį ir antstolis išieškant skolą turi taikyti CPK 733-743 straipsnių nuostatas skolininko lėšoms, esančioms ar būsiančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomojoje byloje būtent toks veiksmas ir buvo atliktas. Be to, išvadą, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą analogiško pobūdžio bylose padarė ir kitų apygardų teismai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų jam 2016 01 06 patvarkymu areštavus pareiškėjo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje su nurodymu įstaigai areštuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vyk. b. l. 24), teisėtumo.Iš vykdomosios bylos 0123/14/00566 matyti, kad antstolis M. P. 2014 05 30 patvarkymu priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 05 07 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1785-615/2014 dėl 12 399,90 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko P. B.. Antstolis 2014 06 30 aktu areštavo skolininko transporto priemones. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolis 2016 01 06 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje ir įstaigai nurodė areštuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Antstolio teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas 2016 09 02 patvarkymas, priimta netinkamai teismui taikius vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su antstolio argumentais nesutinka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 10 27 įsakymu Nr. 1R-352. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Teismas nutartyje išsamiai aptarė aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, teismų praktiką, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota ir kad ją priėmus antstoliui lieka neaišku, kuo jam reikia vadovautis toliau vykdant skolos išieškojimą. Sutiktina su apeliantu, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tačiau skundžiamame patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 736 str. 2 d.), ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio atskirojo tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.