- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-1128-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00041-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- L. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Linos Žemaitienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui L. T. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą byloje duodanti institucija, – valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo L. T. veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 602,48 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtoje namų valdoje esantys statiniai: gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), tvartas ir viralinė. Tvora statyta 1995 m., jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Tvora pažymėta ir 1995 m. atliktuose žemės sklypo kadastriniuose, geodeziniuose matavimuose. 2017 m. gegužės19 d. ieškovės kaimynas, atsakovas L. T., nekreipdamas dėmesio į ieškovės ir jos dukrų prieštaravimus, išardė ieškovei priklausančią tvorą ir jos konstrukcijas išsivežė. Ieškovė nurodė, jog jai nėra žinoma, ar atsakovas turi kokius nors minėtos tvoros nuosavybės dokumentus, tačiau to paties daikto nuosavybė negali būti įregistruota keliems savininkams. Ieškovės nuosavybės teisė į tvorą nėra pasibaigusi ir gali būti realizuota atstatant ieškovei priklausančią tvorą toje pačioje ar kitoje sklypo vietoje. Atsakovas gera valia tvoros atstatyti neketina, todėl jis turi atlyginti jo veiksmais padarytą žalą, o tvorą ieškovė atstatys pasamdžiusi profesionalius statytojus. Ieškovė kreipėsi į tvoras įrenginėjančias organizacijas ir gavo pasiūlymą dėl tvoros atstatymo už 1 602,48 Eur. Nurodyta suma yra ieškovės nuostoliai, išlaidos, kurias ji turės siekdama atstatyti tvorą į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai priklausanti tvora buvo jos žemės sklype ir dalis – valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškinys reiškiamas tik dėl tvoros dalies, buvusios ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė jokių tvoros statybą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi nuosavybės teise ji įsigijo jau pastatytą ir teisiškai įregistruotą tvorą 1997 m. pirkimo–pardavimo sutartimi.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra kaimynai ir atsakovas neginčija, kad ieškovei priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, įskaitant ir tvorą, kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., tačiau namų valdos byloje esantis įrašas apie 1998 m. vasario 5 d. inventorizuotą 1995 m. statybos tvorelę yra išbrauktas. Kitoje eilutėje esantis įrašas yra apie 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotą tvorą, tačiau VĮ Registrų centro išrašuose duomenų apie jokią 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotą tvorą nėra. Iš ieškovės pateiktų duomenų neaišku, kokia tvora buvo inventorizuota, taip pat neaišku, dėl kokios tvoros išardymo ieškovė reiškia ieškinį. Atsakovas yra įsitikinęs, kad metalinio tinklo ir metalinių stulpelių tvora, kurią jis išardė, nuosavybės teise priklausė jam, todėl su ja elgėsi savo nuožiūra. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane aiškiai matyti, kad tarp šalims priklausančių žemės sklypų dar 1973 m. kovo 29 d. buvo pažymėta 40,00 m ilgio žemės sklypo riba, inventorizuoti namų valdos statiniai, tarp jų ir tvora, kurios ilgis – 69,50 m, plotas 97,3 kv.m, aukštis 1,40 m, taip pat ir metalinio tinklo bei metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 24,50 m, plotas 24,50 kv.m, aukštis 1,00 m. Tarp šalims priklausančių žemės sklypų esančios tvoros ilgis yra toks pats kaip ir žemės sklypo ribų ilgis, ir ji pažymėta būtent atsakovo žemės sklype. Atsakovui žinoma, kad šią tvorą statė tuo metu buvęs savininkas J. Ž. Atsakovas žemės sklypą nusipirko su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, taip pat ir kiemo statiniais – lauko tualetu, šuliniu, tvora. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 2015 m. balandžio 22 d. nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra 39,99 m, atsakovo žemės sklypo ribose iš ieškovės pusės, per visą ilgį pažymėta tvora. Šiame akte yra ieškovės parašas, kad ji su žemės sklypo ribomis sutinka, akte yra pasirašiusi, pretenzijų dėl jo nereiškė. Visi dokumentai patvirtina, kad tvora nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis šią tvorą, kuri buvo neišvaizdi, išardė dar 2016 metais, o ieškovė jam jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas nurodė, kad tvora, kurią jis išardė, nebuvo cinkuoto tinklo, metaliniai stulpeliai taip pat nebuvo cinkuoti, tvoros aukštis buvo 1,40 m, stulpų ilgis – 2 090,00 mm. Ieškovė pagal pateiktą pasiūlymą nori užsitverti naują, daug geresnę tvorą, nors teigia, kad ketina atstatyti analogišką tvorą. Išardyta tvora buvo labai sena, todėl vertinant jos nusidėvėjimą ir likutinę vertę, ji jokios vertės neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė L. T. iš N. Š. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatė, kad nei viena iš ginčo šalių nebuvo jiems nuosavybės teise priklausančios tvoros ar tvorų statytojai – namų valdas jie įsigijo jau su pastatytomis tvoromis. Nurodė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas duomenis apie jiems priklausančias tvoras grindė remdamiesi trečiųjų asmenų – buvusių namų valdų savininkų paaiškinimais dėl jų namų valdoje buvusios tvoros ar tvorų. Teismas pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, sprendžiant klausimą dėl ginčo tvoros priklausymo nuosavybės teise fakto, oficialūs ir tuo pačiu didesnę įrodomąją galią turintys nekilnojamojo turto duomenys apie šalims nuosavybės teise priklausančius statinius turi esminę reikšmę.
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas. Byloje ginčo dėl to, kad minėtas statinys – tvora, kuriai suteiktas nurodytas unikalus numeris, yra ieškovės nuosavybė, nekilo, tačiau ieškovė teigė, jog šiuo unikaliu numeriu įregistruota tvora yra ginčo tvora, skyrusi jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes apie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kurių pagrindu yra įregistruota tvora kaip ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro ieškovei ir teismui pateiktus duomenis apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą ir jos buvimo žemės sklype vietą, sprendė, jog 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora, įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenims apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą nesant nuginčytiems ar pakeistiems, laikytina, kad ieškovės vardu įregistruota tvora atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje esančius duomenis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
6. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog ginčo tvora jai priklausė nuosavybės teise ir kad būtent ginčo tvora yra įregistruota kaip jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, teismas pažymėjo, kad ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros inventorizacija buvo atlikta ir tvoros kadastriniai duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., t. y. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininke jau esant ieškovei. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė neigė namų valdos techninės apskaitos byloje inventorizuotos tvorelės (tvoros) buvimo jos namų valdoje faktą, teigdama, kad jokių tvorų ar tvorelių kitur, nei kaip aplink žemės sklypą, nebuvo, tačiau teismas šiuos ieškovės paaiškinimus vertino kritiškai. Nurodė, kad pirma, minėta tvorelė (tvora) buvo inventorizuota ieškovei esant namų valdos savininke, todėl inventorizaciją atlikusiam asmeniui apie jai nuosavybės teise priklausiusius statinius turėjo nurodyti pati ieškovė arba jos įgaliotas asmuo. Antra, ieškovei, kaip namų valdos savininkei buvo (turėjo būti) žinomi namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys, tačiau net, jei ieškovės teigimu, šie duomenys neatitiko tikrovės, ji jokių veiksmų dėl to, kad šie duomenys būtų ištaisyti, nesiėmė nuo pat inventorizacijos atlikimo momento - 1998 m. vasario 5 d., t. y. daugiau nei 20 metų, kas taip pat leidžia manyti apie šių duomenų atitikimą faktinėms aplinkybėms.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, grįsdama savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat teigė, kad jai nuosavybės teise priklausiusia tvora buvo aptvertas ne tik jai nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, bet ir valstybinė žemė. Ieškovės teigimu, sprendimą aptverti ir valstybinę žemę lėmė noras išvengti miestelio gyventojų vaikščiojimo per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į šalia esančią fermą, tačiau teismas šiuos argumentus vertino kritiškai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ginčo tvora iš esmės buvo aptverta pagal atsakovui priklausančio žemės sklypo vakarinę ir šiaurinę ribą, o ne ištisai per visą ieškovei priklausančio žemės sklypo rytinę ribą. Teismo vertinimu, siekiu neva išvengti miestelio žmonių vaikščiojimo per žemės sklypo ribas, negali būti logiškai paaiškinamas sprendimas tvorą tverti pagal kaimyninio žemės sklypo ribą. Iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo brėžinių bei žemės sklypo išsidėstymo plano matyti, kad praėjimas į šalia esančią fermą būtų užtvertas ir tuo atveju, jei tvora, einanti ties rytine ieškovės žemės sklypo dalimi, būtų pastatyta iki pat šiaurinės sklypo ribos, t. y. ištisine linija, o ne darant posūkį ties atsakovui priklausančio žemės sklypo posūkio tašku. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės logiškai nepaaiškina poreikio tverti tvorą aplink kaimyninį žemės sklypą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė aplinkybę, jog ginčo tvora nuosavybės teise priklauso jai, be kita ko grindė ir tuo, kad ši tvora yra pažymėta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planuose. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo ribų pasikeitimas pats savaime nėra pagrindas pasibaigti ar atsirasti nuosavybės teisei į tame žemės sklype esančius statinius, o žemės sklype esantys duomenys apie tam tikrus statinius, patys savaime nepatvirtina žemės sklypo savininko nuosavybės teisės į juos. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, o šios aplinkybės ieškovė neginčijo, atliekant ginčo šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, juose esančių statinių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl žemės sklypų kadastriniai matavimai patys savaime nepakeičia statinių kadastrinių duomenų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo išsidėstymą ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane. Daiktinės teisės į statinį fiksuojamos statinių kadastrinėje byloje, o ne žemės sklypo plane.
9. Teismas, pasisakydamas dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. rašto Nr. (3.22.-V11)-3-714, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimus, teigdama, kad jame nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog ginčo tvora buvo jai nuosavybės teise priklausančiame sklype ir yra jos gyvenamojo namo priklausinys, pažymėjo, kad jis laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuriame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus – namų valdos techninės apskaitos archyvinių bylų duomenis, 2018 m. balandžio 19 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas rašte Nr. (3.4.5.)KAS-488 nurodytus duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovei ir atsakovui priklausančius kiemo statinius – sprendė, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie paneigtų minėtame rašte esančią išvadą, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinio – tvoros savininkas yra atsakovas, o tokie duomenys, jei minėta išvada būtų teisinga, turėtų būti nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Teismo vertinimu, šioje išvadoje pateiktų duomenų neatitikimą patvirtina ir tai, kad kitame pastraipos sakinyje yra pasisakoma būtent apie ieškovės kadastro duomenų byloje buvusią tvorą. Teismas sprendė, jog pirmiau nurodytų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys paneigia pirmiau aptartą išvadą.
10. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendė, jog minėtas Kaišiadorių rajono savivaldybės raštas nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo tvoros priklausymo jai nuosavybės teise. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog minėtoje išvadoje buvo pasisakyta ir dėl ieškovės kadastro duomenų byloje aprašytos tvoros, kuri jau neišlikusi, buvimo vietos ir jos išsidėstymo žemės sklype. Minėtame rašte nurodyta, kad ši tvora buvo ieškovės sklype, bet ne prie sklypo ribos. Teismo vertinimu, minėta išvada tik patvirtina teismo argumentus, kad ieškovės namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje nesant daugiau jokių duomenų apie kitą tvorą, būtent ši, neišlikusi ir ne prie sklypo ribos buvusi tvora kaip ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys yra įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre.
11. Visų bylos aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovui namų valdoje esanti tvora buvo inventorizuota (vėliausiais duomenimis) dar 1989 m. vasario 3 d., nors archyvinėje namų valdos byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1979 m. gegužės 20 d. atlikus inventorizaciją fiksuoti duomenys apie tvorą, esančią atsakovui priklausančiame sklype. Taigi atsakovo vardu įregistruota tvora buvo pastatyta ir įregistruota daug anksčiau, nei kad ieškovės vardu įregistruota tvora. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje duomenys apie statinius – tvoras ir vartus bei vartelius, nuosekliai fiksuojami iki pat 2015 m., kai spalio 21 d. buvo atliktas šių statinių perkainojimas. Duomenų apie tai, kad šie statiniai būtų nugriauti ar jų nebūtų išlikę, nėra. Ieškovės namų valdos techninės apskaitos byloje jokių duomenų apie tvorą, kuri priklausytų jai nuosavybės teise ir kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu, nėra. Priešingai, esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės vardu yra įregistruota visai kita tvora.
12. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus dėl ieškovės teiginių bei jos pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė savo ieškinio reikalavimus, vertinimo, nustatęs duomenis apie ieškovei ir atsakovui priklausančias tvoras, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paaiškėjus, kad ieškovės vardu įregistruota tvora nesiriboja su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esant neatitikimams dėl šios tvoros ir žemės sklypo ribų ilgio, tvoros aukščio ir kitų ją identifikuojančių duomenų, nustatęs, kad atsakovo vardu įregistruota tvora ribojosi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu rytinėje jo pusėje, minėtos tvoros techninėms specifikacijoms atitinkant ginčo tvorą – metalinio tinklo ir metalinių stulpų tvora, Nekilnojamojo turto registro duomenims nesant nuginčytiems, VĮ Registrų centrui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sudarytai komisijai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakius dėl ieškovei ir atsakovui įregistruotų tvorų buvimo vietos, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovo vardu įregistruota tvora, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu ar valstybine žeme, būtų neišlikusi, ieškovei patvirtinus, kad ties sklypų riba buvo tik viena tvora ir nepateikus jokių įrodymų apie tvoros, kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu ir valstybine žeme, statybas, kitiems įrodymams nepatvirtinant ieškovės nurodytų aplinkybių, sprendė, jog 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora (įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priklausiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Teismas sprendė, jog ginčo tvora buvo įregistruota atsakovo vardu ir priklausė jam nuosavybės teise, todėl su šia tvora atsakovas galėjo elgtis savo nuožiūra.
13. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė būtent jai, todėl ir atsakovo veiksmai išardant ginčo tvorą negali būti laikomi pažeidžiančiais jos teises, o kartu ir neteisėtais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas.
14. Teismas pažymėjo, kad nenustačius atsakovo veiksmų išardant ginčo tvorą neteisėtumo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes atsakovo veiksmai negalėjo lemti ieškovės žalos atsiradimo. Nekonstatavęs atsakovo veiksmų neteisėtumo, t. y. teismui sprendžiant, kad ieškovei išardyta ginčo tvora nepriklausė nuosavybės teise, jai negalėjo būti padaryta žala, teismas nenustatinėjo ir priežastinio ryšio. Netenkinęs reikalavimo dėl žalos priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
15. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatė, kad atsakovas už suteiktas teisines paslaugas bei atstovavimą teisme savo atstovei advokatei J. Ž. iš viso sumokėjo 1 500,00 Eur. Teismas, įvertinęs šių išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, jų sudėtį, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgai (daugiau nei vienus metus), byla du kartus nagrinėta pirmosios instancijos teisme, vieną kartą – apeliacinės instancijos teisme, į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą – nors byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje buvo svarstyti klausimai, susiję su statinių ir žemės sklypų kadastriniais duomenimis, inventorizacija, o šie klausimai reikalauja specialaus pasirengimo ir nėra įprasti bei dažnai pasitaikantys daugelyje nagrinėjamų bylų, todėl, teismo vertinimu, tai galėjo lemti ilgesnį atsakovo atstovės pasiruošimą šiai nagrinėjamai bylą, o kartu ir didesnes išlaidas atlyginant už suteiktas paslaugas, sprendė, kad atsakovo turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms ir negali būti vertinamos kaip per didelės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė N. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą; pripažinti atsakovo L. T. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; apklausti UAB „Geosoma“ specialistus; priimti papildomai pateiktus dokumentus; skirti byloje ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, nebuvo imamasi priemonių objektyviai išsiaiškinti aplinkybes dėl tvoros priklausomybės, dėl ko liko neatskleista ginčo esmė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausė tvora, kuri buvo apeliantės sklype, šalia atsakovo sklypo ribos, ir kurios teisinė registracija buvo atlikta įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė nurodo, kad atsakovui galimai priklausiusi tvora kažkada buvo jo sklype, nutolusi nuo šalių sklypo ribos apie 40-60 cm, bet atsakovas nugriovė ne jam priklausiusią, bet apeliantės tvorą. Atsakovo tvora yra pažymėta preliminariame žemės sklypo, kurio plotas 770 kv. m., plane, o atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas jau buvo 1074 kv. m. Tuo tikslu teismo posėdžiuose buvo prašoma kviesti UAB „Geosoma“ matininkus, kurie galėtų padėti atsakyti į klausimą, kurioje būtent sklypo vietoje ir kokiu pagrindu atsirado žemės ploto padidėjimas, kuris galimai ir lėmė tai, jog tvora atsirado atsakovo sklypo teritorijoje. Teismas visiškai nevertino šio esminio žemės sklypo ploto padidėjimo, nes atsakovui esą priklausiusi tvora pagal preliminarius sklypo matavimus ir mažesnį plotą negali būti ten pat ir pagal padidėjusį sklypo plotą. Teismas nesiaiškino dėl 1 m aukščio tvoros nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės pailgėjimo, nes po kadastrinių matavimų riba pailgėjo 0,92 m į ieškovės sklypo pusę; visiškai nevertino 1995-06-12 ir 2003-04-25 kadastrinių matavimų, o vadovavosi tik 2015-12-08 sklypo planu, nevertinant to fakto, kad ieškovės sklypo ribos pakito (sumažėjo) iš atsakovo sklypo pusės, o atsakovo padidėjo ieškovės sklypo link: nuo 0,53 cm taške Nr. 7 iki 0,60 cm taške Nr. 6. Dėl tokių netinkamai atliktų institucijų veiksmų ieškovės tvora liko atsakovo žemės sklypo dalyje. Esminė aplinkybė, kad teismas visiškai be pagrindo nurodė, jog tvora nuosavybės teise priklausė atsakovui, nes tvoros (po to kai buvo nugriauta ieškovės tvora) atsakovo sklype nėra, nors VĮ Registrų centre tokie duomenys yra.
16.2. Teismas visiškai be jokio pagrindo sprendime nurodė, kad esą ieškovės tvora buvo ne ties sklypo su atsakovu riba, o ties kaimyniniu N. U. priklausiusiu sklypu, ir visiškai be pagrindo šį teiginį pagrindžia 1997-03-25 statinių išdėstymo planu, kuriame esą tvora nefiksuota. Tokia teismo pozicija tik patvirtina faktą, jog buvo ignoruoti visi kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes 1997-03-25 planas negali būti vertinamas kaip vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad su atsakovu besiribojančioje sklypo dalyje tvoros nebuvo. 1997-03-25 plano paskirtis fiksuoti namo, kuriame buvo numatoma atlikti rekonstrukciją, padėtį. Viduje sklypo atlikti žymėjimai nėra tvora (nei tokio ilgio, nei konfigūracijos tvora nebuvo fiksuota jokiuose kituose dokumentuose), nes tai yra įvažiavimą į kiemą žymintys ženklai.
16.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad 1998-02-05 inventorizavimo duomenimis fiksuota tvora ir yra būtent ta tvora, kuri esą ieškovei ir priklausė. Liko neaišku, apie kokią žemės sklypo nuotrauką, kurioje esą fiksuota 1998-02-05 pakitimai, yra kalbama, nes sprendime šios nuotraukos buvimo vieta byloje nėra identifikuota. Jei tokias teismo išvadas laikyti teisingomis, tuomet lieka neatsakyta į faktus, nurodytus tiek 1995-03-25, tiek 2003-04-25 žemės sklypo planuose, kuriuose aiškiai matyti, kad ties tuometiniu A. R. (dabar atsakovo) sklypu yra pažymėta tvora (1995-03-25 planas, taškai 1-4 ), kuri išlikusi ir pažymėta 2003-04-25 plane (taškai 1-4).
16.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama apklausti UAB „Geosoma“ specialistus, kurie atlikto žemės sklypų matavimus ir kurių rezultatai iš esmės yra skirtingi. Atsakovo bei trečiojo asmens atstovės nesutiko su šio prašymo tenkinimu ir tokią jų poziciją galima paaiškinti tuo, kad specialistai yra pridarę lemtingų klaidų tvirtindami-derindami sklypų planus. Byloje yra pateiktas atsakymas iš UAB „Geosoma“, kuriame jie pripažįsta, kad ieškovės sklype nepažymėdami tvoros, padarė žmonišką klaidą, bet į tai teismas neatsižvelgė. Kadangi UAB „Geosoma“ ne tik atliko darbus, bet ir turi visus archyvinius dokumentus, jos specialistai privalėjo būti kviečiami duoti paaiškinimus.
16.5. Teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškovės paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovei priklausančiame žemės sklype iki šiol išlikę metaliniai rudi tvoros stulpai, dalis kurių po atliktų atsakovo sklypo matavimų atsidūrė jo sklype. Atsakovo tvora yra apie 1 m aukščio tinklas, pritvirtintas prie baltų keramzitinių stulpelių, o archyvinėje byloje duomenų apie tai, kad jo stulpeliai iš keramzitinių blokelių ar metalinių stulpų, nėra.
16.6. Apeliantė nesutinka ir su teismo motyvais dėl prašomo priteisti žalos dydžio. Teismas atmetė pateiktą paskaičiavimą dėl reikalingų tvorai atstatyti sąnaudų/išlaidų tuo pagrindu, kad esą buvo pateiktas tik vienos įmonės pasiūlymas. Tokia teismo pozicija nei logiška, nei pagrįsta. Kiekviena iš šalių turi tiek procesines teises, tiek pareigas. Ieškovės pareiga buvo pateikti teismui rašytinį dokumentą, kuriame būtų aiškiai išdėstytos medžiagos bei darbai, reikalingi tvorai atstatyti. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu prašymu, turėjo pareigą savo atsikirtimus pagrįsti, t. y. jis turėjo galimybę tvorą atstatyti arba paneigti pateiktą sąmatą, tačiau to nedarė. Kiti teismo motyvai, kad esą ieškovė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek tvoroje buvo stulpų, koks buvo tvoros aukštis, negali būti pagrindu atmesti pateiktą reikalavimą. Specialistai, remdamiesi faktine situacija, paruošė sąmatą, kurioje nurodyta, kiek ir kokių medžiagų būtina panaudoti tvorai atstatyti. Teismo motyvas, kad esą ieškovė reikalavimu prašo kokybiškesnės tvoros nei buvo, taip pat yra nepagrįstas, nes jei tvora nebūtų buvusi kokybiška, ji per 20 metų neabejotinai būtų sunykusi.
16.7. Neteisinga teismo pozicija, jog bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, nes esą gavusi 2018-04-19 VĮ Registrų centras raštą, ji privalėjo ieškinio reikalavimų atsisakyti. Ieškovė jokiomis savo teisėmis nesiekė piktnaudžiauti ir to nedarė. Ieškovė siekė teisingo ir objektyvaus bylos nagrinėjimo, nes tik teismui suteikta teisė priimti sprendimus dėl ginčo. Taip pat ieškovė nesutinku su teismo vertinimu, kad esą nepriklausomai nuo savo turtinės padėties ir sveikatos būklės ieškovė privalo prisiimti riziką už neigiamus padarinius, susijusius su pareikštais reikalavimais. Ieškovė gynė savo teises, tai, kad jos pozicija nebuvo pagrįsta vien menamais įrodymais, patvirtina daugelis byloje esančių dokumentų. Turtinė ieškovės padėtis yra sudėtinga, ji yra ribotai darbinga, o priteistos išlaidos kelis kartus viršija jos gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. T. prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai ieškinio dalyko ir pagrindo nepatvirtino. Šioje byloje esminis ginčas ir įrodinėjimo dalykas buvo tai, kam nuosavybės teise priklausė tvora, kurią nuardė atsakovas. Teismas spręsdamas šį esminį klausimą, ištyrė visus byloje teiktus ir teismo iniciatyva išreikalautus įrodymus. Byloje surinkti įrodymai paneigė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nugriautos tvoros nuosavybės teise priklausymo ieškovei. Teismas konstatavo, kad šalys pačios ginčo tvoros nestatė, namų valdas įsigijo su pastatytomis tvoromis. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nebuvo. Atsižvelgdamas į ginčo esmę, teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo tvoros priklausymo nuosavybės teise, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, esminę reikšmę turi oficialūs duomenys apie šalims nuosavybės teise priklausančius statinius. Teismas išreikalavo abiejų šalių namų valdos techninės apskaitos bylas, detaliai pasisakė dėl ieškovei bei atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje nuosekliai ir pastoviai buvo fiksuoti duomenys apie atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius ir jo vardu įregistruotus statinius, tarp jų ir tvoras, kurių ilgis sutampa su atsakovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir kurios riboja atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurinę, vakarinę ir pietinę ribas. Teismas aiškiai ir konkrečiai, remiantis nuosekliais ir vienas kitą papildančiais įrodymais sprendė, kad šią išvadą papildomai pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovo žemės sklype buvo išlaikytas spalvų vientisumas, tvora, šulinys, vartai buvo nudažyti vienoda žalia spalva, tai buvo patvirtinta atsakovo pateiktomis fotonuotraukomis, kas, teismo nuomone, pagrindė aplinkybę, kad visus objektus prižiūrėjo buvusi atsakovo sklypo savininkė ir paneigė ieškovės paaiškinimus, kad ji ginčo tvorą dažė atsiklaususi atsakovo.
17.2. Teismas įvertino ieškovės pozicijos nenuoseklumą bei nelogiškumą, kuomet ji teismui aiškino, kad tvorą tvėrė pagal atsakovo sklypo ribą iš vakarų ir šiaurės, ir tik tiek, kiek ribojosi su atsakovu (40 m), nors tuomet jos sklypo riba buvo žymiai ilgesnė. Apeliantės teiginys, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog tai atsakovui priklausanti ir/ar jo sklype esanti tvora, atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylos duomenimis yra nustatyta priešingai. Teismas įvertino ieškovės besikeičiančią poziciją ir paaiškinimų nenuoseklumą, pateiktus įrodymus dėl ginčo tvoros padėties, skunde keliama dar viena versija, kad „plane aiškiai matyti jos sklypo tvora, nesiribojanti su dabar atsakovui priklausančiu sklypu“, be to buvo paaiškinta, kad tvora buvo ant ribos, kitą kartą - kad šalia ribos iš atsakovo pusės. Remiantis šiuo teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pagal tikėtinumo taisyklę, labiau tikėtina atsakovo pateiktais paaiškinimas.
17.3. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl žemės sklypų ribų vertintini kritiškai, kadangi ginčo esmė yra susijusi su žalos dėl tvoros nugriovimo atlyginimu. Ieškovė keletą kartų teismui patvirtino, kad žemės sklypų ribų neginčija. Ieškovės kartotinai prašomi apklausti UAB „Geosoma“ liudytojai, atlikę žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių metu nebuvo sprendžiami klausimai dėl daiktų priklausomybės, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismo pozicija šiuo klausimu buvo nuosekli ir pagrįsta, įrodinėjimo ribos buvo teisingai apibrėžtos pagal keliamus reikalavimus. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė dėl visų įrodymų, kurie buvo pateikti į bylą, tarp jų ir dėl teiktų šalių fotonuotraukų, žemės sklypo planų įrodomosios vertės, Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos rašto Nr. (3.22-Vll)3-714, apklausė liudytoja L. G. rašiusią raštą, įvertino VĮ Registrų centras pateiktą raštą ieškovei su atsakymu, kad iš rytų pusės ieškovės sklype tvoros nebuvo, o 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora, įregistruota unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas.
17.4. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad jis nugriovė savo tvorą ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde pateikta ieškovės nuomonė ir samprotavimai, kurie iš esmės nėra grindžiami byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė skunde daro išvadą, kad tvoros atsakovo sklype nėra, nes ji buvo nugriauta. Akivaizdu, kad šiuo metu tvoros dalies, kuri buvo nuardyta, nėra, tačiau būtina vertinti ne šią faktinę aplinkybę, o dokumentus, kurie pagrindžia nuosavybės teisę į tvorą, kuri buvo nugriauta. Skirtingai nei nurodo apeliantė, teismas įvertino visus šalių techninėse apskaitos bylose atliktus įrašus dėl visų tvorų ir tvorelių bei padarė dokumentais pagrįstas išvadas. Iš apeliacinio skundo visiškai neaišku, kurios teismo išvados yra neatitinkančios bylos dokumentų. Būtent apeliantė turėjo įrodyti, kad riboje su atsakovu buvo jai nuosavybės teise priklausanti tvora. Atsakovas pažymi, kad remiantis atlikta ieškovės namų valdos techninės bylos analize ir VĮ Registrų centras 2018-04-19 raštu Nr. (3.4.5.)KAS-488, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei priklausanti tvora, įregistruota unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų. Teismas įvertino aplinkybę, kad inventorizacija buvo atlikta 1998 m., kuomet ieškovė jau buvo turto savininkė, tačiau ji nesugebėjo pateikti teismui paaiškinimų, kokia 50 m ilgio tvora buvo tuo metu inventorizuota. Kita vertus, ji taip pat prieštaringai nurodė teismui, kad namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys apie jai nuosavybės teise priklausančią tvorą ar tvorelę neturi esminės reikšmės, kadangi ginčo tvora iš viso nebuvo pažymėta ir apskaityta namų valdos dokumentuose. Akivaizdu, kad ieškovė remiasi šioje bylose tik savo samprotavimais, kurie nesutampa su objektyviomis teismo išvadomis.
17.5. Teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio, objektyviai įvertino ieškovės pateiktą sąmatą ir paaiškinimus, bei tai, kad prašoma priteisti kompensacija turėtų pirmiausia atlikti kompensacinę funkciją, o vertinant ieškovės pateiktus duomenis, akivaizdu, kad sąmata yra perteklinė tiek pagal tvoros aukštį, tiek pagal ilgį bei medžiagiškumą. Teismo analizė yra pilna ir visapusiška. Akivaizdu, kad ieškovė siekia ne atkurti, kaip rašo, o pasistatyti visiškai naują tvorą ir taip nepagrįstai pagerintų savo padėtį.
17.6. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų skaičiui, t. y. atmetus ieškinį visiškai, teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo adekvačios ir atitiko Rekomendacijas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės išdėstyta nuomone, kad „Nacionalinės žemės tarnybos specialistai yra pridarę lemtingų klaidų tvirtindami-derindami sklypų planus“. Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba, tikrindama matininkų suformuotą bylą, vadovaujasi „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis“ (toliau - Taisyklės), kurių 7, 8, 9 punktuose nurodoma, kad Teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, nustato ar ši byla parengta pagal visus reikalavimus. Atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas. Taisyklių 13 punkte rašoma, kad, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad tikrinami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje. Matininkai, ruošdami bylas, atlieka faktinių duomenų nustatymą vietovėje ir pateikia Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos specialistas kameraliai tikrindamas bylą pažeidimų nenustato, vietovėje tikrinimas nevykdomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimų, vienas iš dokumentų, yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovo sklypas), plane yra pažymėta tvora, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (ieškovės sklypas), tvoros nėra. Tiek ieškovė, tiek tuometiniai žemės sklypo bendrasavininkai, suderino sklypų ribas, pasirašydami ant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir ginčo, dėl tvoros ribų, tarp šių asmenų nekilo. Atsižvelgiant į ieškovės ir ankstesnių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų prašymus ir parengtas žemės sklypo geodezinių matavimų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo sprendimu buvo įregistruoti nustatyti kadastro duomenų pakeitimai.
18.2. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės išdėstyta nuomone, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovas privalėjo dalyvauti žemės sklypo matavimuose. Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - Nuostatai). Nuostatų 32.1.1.2 papunktyje paaiškinta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku <...>. Pagal Nuostatų 32.1.1.3 papunktyje nurodyta, kad jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo. Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nurodoma, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypo ribų ženklinimo procedūra atliekama vietovėje dalyvaujant kviestiniams asmenims. Šios procedūros esmė - paženklinti žemės sklypo ribas ir su jomis vietovėje supažindinti kviestinius asmenis, kurie savo valią dėl paženklintų žemės sklypo ribų išreikštų pasirašydami / atsisakydami pasirašyti / pateikdami pastabas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Nuostatų 32.1.1.5. punkte įtvirtinta, jeigu kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą vykdytojas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus.
18.3. Apeliaciniame skunde nurodoma apie blogai atliktus kadastrinius matavimus, UAB „Geosoma“, VĮ Registrų centro padarytas klaidas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Apeliantė nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl galimos klaidos ištaisymo, taip pat neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į tvorą įregistravimo. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
20. Byloje sprendžiamas šalių ginčas, dėl gretimų namų valdų savininkų ginčo tvoros nuosavybės, kuri buvo atsakovo nugriauta, atsakovo veiksmų griaunant tvorą teisėtumo, to pagrindu atsiradusios žalos atlyginimo, įrodymų vertinimo (CK 4.93, 6.246-6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
21. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė N. Š. 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2954 ir 1997 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-3014 įsigijo nuosavybės teise mūrinį gyvenamąjį namą su dviem priestatais, dviem rūsiais, lodžija, mūrinį tvartą ir mūrinę viralinę, žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26, 2 t. b. l. 16, 17, 19). Minėtose pirkimo pardavimo sutartyse jokia tvora nėra minima. Atsakovas L. T. 2015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, lauko virtuvę ir kiemo statinius, įregistruotus kaip gyvenamojo namo priklausinys, – lauko tualetą, šulinį, tvorą, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–63; 2 t., b. l. 20–35). Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, priteisti iš jo 1 602,48 Eur žalą. Ieškovė ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nugriauta tvora buvo jos žemės sklype, nuosavybės teise priklausė jai, todėl atsakovas turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri byloje buvo įrodinėjama būsimomis sąnaudomis, atstatant buvusią tvorą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, byloje įrodinėjo, kad 2016 metais jo nugriauta tvora nuosavybės teise priklausė jam, todėl su ja elgėsi savo nuožiūra.
22. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė L. T. iš N. Š. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 t. b. l. 16-33). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė (4 t. b. l. 46-53), apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nebuvo imamasi priemonių objektyviai išsiaiškinti aplinkybes dėl tvoros priklausomybės, dėl ko liko neatskleista ginčo esmė; teismas nepagrįstai atsisakė apklausti UAB „Geosoma“ specialistus; teismas neteisingai nustatė ginčo tvoros nuosavybės klausimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nugriovė ne ieškovei priklausiusią tvorą; apeliantė nesutinka ir su teismo motyvais dėl prašomo priteisti žalos dydžio; teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos
23. Apeliantė pareiškė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti uždarąją akcinę bendrovę „Geosoma“, skirti byloje ekspertizę. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama remiantis tik tais duomenimis, kuriuos turėjo, tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus papildomus įrodymus – neįgaliojo pažymėjimo kopiją, VSDFV pažymą, išrašą iš Kaišiadorių rajono savivaldybės svetainės, žemės sklypo planą, paaiškinimus, nuotraukas, išrašą ir Nekilnojamojo turto kadastro bylos (4 t. b. l. 54-69). Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais įrodymais byloje, sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų pateikti naujus įrodymus nėra, taip pat konstatuoja, kad nagrinėjamu bylai išspręsti apeliacijos instancijos teisme pakanka byloje surinktos medžiagos, todėl atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus.
Dėl apeliantės prašymo skirti ekspertizę
25. Nustatyta, kad apeliantė skunde suformulavo reikalavimą skirti byloje neįvardijamą ekspertizę. Apeliacinio skundo dėstomojoje dalyje nurodoma, jog byloje būtina atlikti visapusišką sklypo ribų analizę, tvoros buvimo vietą, tam prašoma paskirti ekspertizę. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę, paskirti ekspertą (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad byloje nustatyti ginčo tvoros buvimo vietą ir jos nuosavybės klausimą, specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių nereikia. Teismas byloje kilusį ginčą dėl tvoros sprendžia įstatymo leidėjo įtvirtintais įrodymų rinkimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo būdais (CPK 177-185 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo ginčo tvoros dalies statytojai, ši tvoros dalis jau buvo įgyjant namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad atsakovas L. T., nuosavybės teise įsigijęs namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais išardė tvorą, skyrusią ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat dalį tvoros, skyrusios atsakovo žemės sklypą ir valstybei priklausančią žemę. Kad išspręsti šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti buvusios tvoros buvimo vietą ir konstatuoti, kuriai iš bylos šalių priklausė atsakovo nugriautos tvoros dalis.
27. Vykdydamas šią pareigą, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų – buvusių namų valdų (duomenys neskelbtini) savininkų parodymus, žemėtvarkos tarnybos atstovės duotus paaiškinimus teismo posėdžių metu ir padarė pagrįstą įrodymų visuma išvadas, jog ieškovės nurodoma tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo nugriauta tvoros dalis buvo atsakovo žemės sklype, priklausė jam nuosavybės teise, todėl su šia tvora atsakovas galėjo elgtis savo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė būtent jai, todėl ir atsakovo veiksmai, išardant ginčo tvorą, negali būti laikomi pažeidžiančiais ieškovės teises, o kartu ir neteisėtais.
28. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmiau minėtas Kauno apylinkės teismo išvadas pagrindžia ieškovės sudarytų 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-2954 ir 1997 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-3014 turinys, kur nėra nuorodų, jog kartu su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais ieškovė įgyja ir tvorą (1 t., b. l. 26, 2 t. b. l. 16, 17, 19). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. balandžio 19 d. rašto Nr. (3.4.5.)KAS-488 turinio matyti, jog archyvinės bylos (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis ir 1998 m. vasario 5 d. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruotas kiemo statinys – metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1995, ilgis 50,00 m, aukštis 0,45 m, plotas 22,50 kv. m. (3 t. b. l. 25). VĮ Registrų centras minėtame rašte, atsakydamas į ieškovės pareiškimą (3 t. b. l. 79) aiškiai nurodo, kad - Statinių išdėstymo plane ši tvora užfiksuota ne ant žemės sklypo ribos su atsakovui priklausančia namų valda, (duomenys neskelbtini). Ignoruodama gautą informaciją, į bylą ieškovė teikė pačios pabraižytus planus, schemas, nuotraukas, tokiu būdu įrodinėdama ginčo tvoros buvimo vietą ir savo teiginį, kad nugriauta tvora priklausė jai (1 t. b. l. 20 - 24, 132-139, 2 t. b. l. 8, 9, 82).
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo išsidėstymą ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane.
30. Byloje pirmosios instancijos teismas iš VĮ Registrų centras į bylą pateiktų archyvinių bylų nustatė, jog ieškovės N. Š. vardu yra įregistruoti statiniai, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinys – tvora yra įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–10, 27). Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklypo plane tvora pažymėta ties kaimyniniu N. U. priklausančiu žemės sklypu, ribos ilgis – 48,45 m, ir ties dalimi kaimyninio atsakovo žemės sklypo, tuo metu priklausiusio A. R. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, jog Statinių išdėstymo plane pakeitimai, atlikti 1998 m. vasario 5 d., sutartiniais ženklais tvora (tvorelė) fiksuota ieškovės žemės sklypo vidinėje dalyje ir susideda iš dviejų dalių (ilgesnioji dalis – 38,00 m, trumpesnioji – 12,00 m, aukštis tiek vienos, tiek ir kitos tvoros dalies – 0,45 m), (3 t., atskiras priedas byloje, vokas, Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas, 8 lapas).
31. Teismas, įvertinęs minėtus rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ieškovės Namų valdos įkainojimo suvestinėje pateikti duomenys, ties skiltimi „Statiniai“, patvirtina, kad ieškovei įgijus namų valdą, 1998 m. vasario 5 d. inventorizavimo duomenimis užfiksuota tvorelė, 1995 metų statybos, metalinio tinklo, kurios ilgis 50,00 metrų, plotas – 22,50 kv. m, aukštis – 0,45 m., kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrašus, nustatė, jog yra duomenys apie sklype esančias dvi tvoras: tinklo, ilgis – 69,50 m, aukštis – 1,40 m, tvorą – tinklo, ilgis – 20,50 m, aukštis 1,00 m,. Namų valdos techninės apskaitos byloje nuosekliai ir pastoviai nuo 1979 m. gegužės 20 d. iki pat 2015 m. spalio 21 d. buvo fiksuoti duomenys apie atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius ir jo vardu įregistruotus statinius, tarp jų ir tvoras, kurių ilgis sutampa su atsakovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir kurios riboja atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurinę, vakarinę bei pietinę ribas. Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtus rašytinius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės žemės sklype įregistruota tvora nėra ties jos žemės sklypo riba, o atsakovui priklausančios tvoros fiksuotos ties šiaurine, vakarine ir pietine žemės atsakovo žemės sklypo riba, atsakovo tvoros vieta sutampa su žemės sklypo ribomis. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadas, jog ieškinyje įvardinta tvora, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas.
32. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog atsakovas ieškovei priklausančios tvoros nenugriovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės teisinės atsakomybės sąlygų-neteisėtų veiksmų, kaltės, nuostolių ir neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-249 straipsniai). Nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1 602,48 Eur žalos atlyginimą.
33. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kur nesutinkama ir su teismo motyvais svarstant dėl prašomo priteisti žalos dydžio. Byloje nustačius, kad atsakovo veiksmais ieškovei jokia žala nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškinį dėl 1 602,48 Eur žalos priteisimo.
Dėl skunde nurodytų naujų faktinių aplinkybių ir papildomų motyvų
34. Nustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde pateikė naujas faktines aplinkybes ir papildomus motyvus (kurių nekėlė pirmosios instancijos teisme), apie tai, jog nenustatytu laiku neteisėtai padidėjo atsakovo turimo žemės sklypo plotas, o ieškovės sklypo ribos pakito (sumažėjo) iš atsakovo sklypo pusės. Nurodoma, kad teismas nevertino šių esminių žemės sklypo plotų padidėjimo/sumažėjimo, nes atsakovui esą priklausiusi tvora pagal preliminarius sklypo matavimus ir mažesnį plotą negali būti ten pat ir pagal padidėjusį sklypo plotą. Teigiama, jog teismas nesiaiškino dėl to fakto, jog ieškovės žemės sklypas buvo 1 m „patrauktas“ link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, sklypo riba parodyta griovio šlaite, teismas nesprendė dėl tvoros nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės pailgėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CPK 226 straipsniu, visus savo reikalavimus ir atsikirtimus šalys privalo suformuluoti parengiamojoje bylos stadijoje. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiama patikrinti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą materialinių ir procesinių teisės normų taikymo aspektu, o ne išnagrinėti bylą iš naujo, kartu vertinant ir naujai keliamas faktines aplinkybes, teikiant papildomus motyvus. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė klausimo dėl jos ir atsakovo turimų žemės sklypų ribų neteisingumo, byloje nebuvo suformuluotas joks reikalavimas patikslinti jos ir atsakovo turimų žemės sklypų ribas, nustatyti valdomų žemės sklypų plotus. Todėl skunde keliami klausimai dėl žemės sklypų ribų, turimų žemės sklypų plotų padidėjimo/sumažėjimo nėra šios bylos faktinis pagrindas ir dalykas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės teiginių dėl žemės sklypų ribų, žemės sklypų plotų sumažėjimo/padidėjimo, tvoros nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pailgėjimo (CPK 178, 226 straipsniai).
35. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, jog teismas neteisingai paskirstė šalims turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų skaičiui, t. y. atmetus ieškinį visiškai, teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais ir atitiko poįstatyminių aktų nustatytus priteistinus dydžius.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės, žalos atlyginimo civilinius teisinius santykius, todėl sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Nustatyta, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t. b. l. 97). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš N. Š. (CPK 92 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (4 t. b. l. 92), jis prašo šias išlaidas priteisti iš N. Š. (4 t. b. l. 91). Prašymas tenkinamas, turėtos išlaidos įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais ir atitinka poįstatyminių aktų nustatytus priteistinus dydžius (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.