Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-3037-1084/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-18
Bylos Nr.: 2-3037-1084/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00041-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Jasinskaitė
Ieškovas: N. Š.
Atsakovas: L. T.
Advokatai: Jurgita Žiužnienė, Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. 2-3037-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00041-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant ieškovei N. Š., jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,atsakovo L. T. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Tamulevičienei,

nedalyvaujant atsakovui L. T.,išvadą byloje duodančios institucijos valstybės įmonės Registrų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovui L. T. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą byloje duodanti institucija, – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo L. T. veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 602,48 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso minėtoje namų valdoje esantys statiniai: gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), tvartas ir viralinė. Tvora statyta 1995 m., jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Minėta tvora pažymėta ir 1995 m. atliktuose žemės sklypo kadastriniuose, geodeziniuose matavimuose. 2017 m. gegužės19 d. ieškovės kaimynas, atsakovas L. T., nekreipdamas dėmesio į ieškovės ir jos dukrų prieštaravimus, išardė ieškovei priklausančią tvorą ir jos konstrukcijas išsivežė. Ieškovė nurodė, jog jai nėra žinoma, ar atsakovas turi kokius nors minėtos tvoros nuosavybės dokumentus, tačiau to paties daikto nuosavybė negali būti įregistruota keliems savininkams. Ieškovės nuosavybės teisė į tvorą nėra pasibaigusi ir gali būti realizuota atstatant ieškovei priklausančią tvorą toje pačioje ar kitoje sklypo vietoje. Atsakovas gera valia tvoros atstatyti neketina, todėl jis turi atlyginti jo veiksmais padarytą žalą, o tvorą ieškovė atstatys pasamdžiusi profesionalius statytojus. Ieškovė kreipėsi į tvoras įrenginėjančias organizacijas ir gavo pasiūlymą dėl tvoros atstatymo už 1 602,48 Eur. Nurodyta suma yra ieškovės nuostoliai, išlaidos, kurias ji turės siekdama atstatyti tvorą į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai priklausanti tvora buvo jos žemės sklype ir dalis – valstybei priklausančiame žemės sklype. Ieškinys reiškiamas tik dėl tvoros dalies, buvusios ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė jokių tvoros statybą patvirtinančių dokumentų neturi, kadangi nuosavybės teise ji įsigijo jau pastatytą ir teisiškai įregistruotą tvorą 1997 m. pirkimo–pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 3–6).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškinys reiškiamas ir dėl tvoros dalies, besiribojančios su valstybine žeme, išardymo. Tvoros dalis (40,00 m), kuri skyrė ieškovės ir atsakovo žemės sklypus, ir kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovė, buvo ant žemės sklypų ribos, buvo išardyta dar 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Likusi tvoros dalis (7,50 m), besiribojanti su valstybine žeme, buvo išardyta 2017 m. gegužės 20 d. Ieškovė nuosavybės teisę į tvorą grindžia VĮ Registrų centro duomenimis, taip pat aplinkybe, kad visuose jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planuose, išskyrus vieną, yra pažymėta jai nuosavybės teise priklausanti tvora. Paaiškino, kad tvorą statė ankstesnis namų valdos savininkas, kuris ir nurodė, jog tvora priklauso jam. Tvora buvo apie 1,60 m aukščio, ažūrinio cinkuoto tinklo, su metaliniais strypais, 40,00 m ilgio, ploto ieškovė nurodyti negalėjo. Paaiškino, kad tvora buvo aptvertas visas sklypas, taip pat ir valstybinė žemė, taip siekiant išvengti miestelio žmonių vaikščiojimo per žemės sklypą į šalia esančią fermą. Ar buvo gautas leidimas aptverti valstybinę žemę, ieškovei nėra žinoma. Tvora tęsėsi pagal atsakovo žemės sklypo ribą iki fermos sanitarinės zonos, taip pat pagal kaimyninį N. U. žemės sklypą ir toliau iki fermos sanitarinės zonos ribos. Su N. U. žemės sklypu besiribojanti tvora yra apie 43,00 m ilgio, toliau tęsiasi dar apie 27,00 m. Tikslaus visos jai priklausančios tvoros ilgio ieškovė nurodyti negalėjo, nors vėliau, teismo posėdžio metu, įvertinusi kaimyninių žemės sklypų ribas, parodė, kad tvoros ilgis, neįskaitant tvoros dalies, kuria aptverta valstybinė žemė, yra 83,00 m. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokia tvora buvo inventorizuota 1998 m. vasario 5 d. duomenimis, jos teigimu, ginčo tvora buvo inventorizuota 1999 m. Ieškovė patvirtino, kad ji tvoros nebuvo dažiusi, paaiškino, kad tvorą, jos leidimu, iš savo žemės sklypo pusės dažė A. R. pasamdytas asmuo, tokia pačia žalia spalva buvo nudažyti ir varteliai, buvę atsakovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovė patvirtino, kad dviejų tvorų, skiriančių šalių žemės sklypus, nebuvo. Pasisakydama dėl prašomo priteisti žalos dydžio, ieškovė nurodė, kad teismui pateiktas pigiausias iš visų jai pateiktų pasiūlymų. Kiek išardytoje tvoroje buvo metalinių stulpų, ieškovė negalėjo nurodyti. Paaiškino, kad nors jai priklausančios tvoros aukštis buvo apie 1,60 m, tačiau pateiktame pasiūlyme nurodytas tinklo aukštis 1,80 m, nes kitokio neturėjo. Taip pat pažymėjo, kad kadangi tvora buvo ant žemės sklypų ribos, atsakovas, prieš išardydamas tvorą, turėjo gauti ieškovės sutikimą.

II. Atsikirtimai į ieškinį

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys yra kaimynai ir atsakovas neginčija, kad ieškovei priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, įskaitant ir tvorą, kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., tačiau namų valdos byloje esantis įrašas apie 1998 m. vasario 5 d. inventorizuotą 1995 m. statybos tvorelę yra išbrauktas. Kitoje eilutėje esantis įrašas yra apie 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotą tvorą, tačiau VĮ Registrų centro išrašuose duomenų apie jokią 1999 m. gruodžio 20 d. inventorizuotą tvorą nėra. Iš ieškovės pateiktų duomenų visiškai neaišku, kokia tvora buvo inventorizuota, taip pat neaišku, dėl kokios tvoros išardymo ieškovė reiškia ieškinį. Atsakovas yra įsitikinęs, kad metalinio tinklo ir metalinių stulpelių tvora, kurią jis išardė, nuosavybės teise priklausė jam, todėl su ja elgėsi savo nuožiūra. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame žemės sklypo plane aiškiai matyti, kad tarp šalims priklausančių žemės sklypų dar 1973 m. kovo 29 d. buvo pažymėta 40,00 m ilgio žemės sklypo riba, galinėje žemės sklypo dalyje ribos ilgis buvo 29,50 m, ties riba su sklypu Nr. 6 – 29,00 m, ties (duomenys neskelbtini) – 24,50 m. 1973 m. kovo 29 d. buvo inventorizuoti namų valdos statiniai, tarp jų ir tvora, kurios ilgis – 69,50 m, plotas 97,3 kv.m, aukštis 1,40 m, taip pat ir metalinio tinklo bei metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 24,50 m, plotas 24,50 kv.m, aukštis 1,00 m. Tarp šalims priklausančių žemės sklypų esančios tvoros ilgis yra toks pats kaip ir žemės sklypo ribų ilgis, ir ji pažymėta būtent atsakovo žemės sklype. Bendras tvoros ilgis atitinka žemės sklypo ribų ilgį. Tvora buvo vientisa, padaryta iš vienodos medžiagos, vienodo aukščio – 1,40 m. Tais pačiais žalios spalvos dažais buvo nudažyta ne tik tvora, bet ir žemės sklype esantis šulinys, varteliai ir vartai. Atsakovui žinoma, kad šią tvorą statė tuo metu buvęs savininkas J. Ž., ją prižiūrėjo buvusi savininkė A. R.. Atsakovas žemės sklypą nusipirko su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, taip pat ir kiemo statiniais – lauko tualetu, šuliniu, tvora, jų kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. Atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte 2015 m. balandžio 22 d. nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra 39,99 m, atsakovo žemės sklypo ribose iš ieškovės pusės, per visą ilgį pažymėta tvora. Šiame akte yra ieškovės parašas, kad ji su žemės sklypo ribomis sutinka, akte yra pasirašiusi, pretenzijų dėl jo nereiškė. Visi dokumentai patvirtina, kad tvora nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis šią tvorą, kuri buvo neišvaizdi, išardė dar 2016 metais, o ieškovė jam jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas nurodė, kad tvora, kurią jis išardė, nebuvo cinkuoto tinklo, metaliniai stulpeliai taip pat nebuvo cinkuoti, tvoros aukštis buvo 1,40 m, stulpų ilgis – 2 090,00 mm. Ieškovė pagal pateiktą pasiūlymą nori užsitverti naują, daug geresnę tvorą, nors teigia, kad ketina atstatyti analogišką tvorą. Išardyta tvora buvo labai sena, todėl vertinant jos nusidėvėjimą ir likutinę vertę, ji jokios vertės neturi (1 t., b. l. 50–56).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė, sutikusi su kadastro duomenų pakeitimais, ieškinį reiškia nepagrįstai. 2015 m. birželio 1 d. buvo atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengtas šio žemės sklypo planas, kuris 2015 m. balandžio 22 d. žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktu suderintas su gretimų žemės sklypų savininkais ir naudotojais. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo plane yra pažymėta tvora, kai ieškovės žemės sklypo plane tvoros nėra. Tiek ieškovė, tiek ir tuometiniai atsakovui priklausančio žemės sklypo bendraturčiai suderino sklypų ribas pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte ir ginčo dėl tvoros ribų tarp šių asmenų nekilo (1 t., b. l. 76–78).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės reikalavimą. Paaiškino, kad atliekant šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus nebuvo tikslinti žemės sklypuose esančių statinių kadastriniai duomenys. Atliekant šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus statinių nuosavybės teisės pakeitimai nebuvo atlikti, todėl žemės sklypo plane nebuvo nustatyta nei statinių priklausomybė, nei atlikta inventorizacija. Paaiškino, kad žemės sklypo plane fiksuojami faktiniai matmenys ir statiniai faktinėje vietovėje. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypų ribų pasikeitimas neturi reikšmės žemės sklypuose esančių statinių nuosavybės teisės pasikeitimui, t. y. nuosavybės teisė į statinius pasikeitus žemės sklypo ribai neprarandama. Žemės sklypo planas pats savaime nepatvirtina fakto, kad jame pažymėti statiniai nuosavybės teisės priklauso žemės sklypo savininkui. Nuosavybės teisę į statinius patvirtina statinių, o ne žemės sklypo, kadastrinių matavimų duomenys.

Išvadą byloje duodančia institucija įtrauktas VĮ Registrų centras pateikė teismui atsakymą, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centras negali būti laikoma institucija, duodančia išvadą byloje, tačiau pažymėjo, kad dar 2018 m. balandžio 19 d., atsakant į ieškovės 2018 m. balandžio 12 d. prašymą, N. Š. buvo pranešta, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, taip pat archyvines nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylas, nustatė, kad 1998 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys įregistruotas kiemo statinys – metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane yra užfiksuota ne ant žemės sklypo ribos su namų valda, esančia (duomenys neskelbtini) Ieškovė taip pat buvo informuota, kad nekilnojamojo turto registre, adresu (duomenys neskelbtini), 1989 m. vasario 3 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruoti kiemo statiniai – lauko tualetas, šulinys, metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta tvora statinių išdėstymo plane užfiksuota iš vakarų pusės perimetre su ieškovės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 102–107).

III. Liudytojų parodymai

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad jai aplinkybės, susijusios su ginčo tvora nėra žinomos, kadangi nagrinėjant ieškovės Kaišiadorių rajono savivaldybei pateiktą skundą, ji, kaip personalo specialistė, nagrinėjo tik skundo aplinkybes dėl seniūno veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė. Paaiškino, kad ieškovei kreipusis į savivaldybės administraciją, liudytojai ir jos kolegoms buvo pavesta išsiaiškinti situaciją. Skundui nagrinėti sudaryta komisija buvo nuvykusi į vietą. Ginčas buvo kilęs tarp N. Š. ir L. T. dėl tvoros, ieškovei teigiant, kad kaimynas nugriovė jai priklausančią tvorą, užliejo dalį sklypo. Aiškinantis aplinkybes vietoje, sklypų savininkai pateikė kadastro duomenų bylas ir jau tuomet buvo galima pasakyti, kad ginčo tvora pagal duomenis priklausė L. T.. Tvora buvo tarp šalims priklausančių žemės sklypų, už tujų, atsakovui priklausančiame žemės sklype. Liudytoja parodė, kad ji yra inžinierė hidrotechnikė, devynis metus dirbo žemėtvarkos skyriuje, todėl moka skaityti kadastrinių bylų duomenis. Jai abejonių dėl to, kad ieškovei priklausanti tvora yra ne ant žemės sklypo ribos, nekilo, buvo nagrinėtos ir žemės sklypų ribos. Nurodė, kad atsakovui priklausanti tvora yra ant sklypo ribos, o sklypo ribos nėra labai daug pasikeitusios. Šios aplinkybės bei išvados buvo paaiškintos ir vietoje. Grįžus buvo surašytas atsakymas, tačiau liudytoja nurodė, kad gavusi šaukimą į teismą ir susipažinusi su parengtu atsakymu, suprato, jog jame padaryta klaida – pasisakant dėl tvoros priklausomybės neteisingai nurodytas žemės sklypo numeris. Antroje pastraipoje turėtų būti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad nurodytas neteisingas sklypo numeris, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakymo neteisingumą, nes, priešingu atveju, atsakymas būtų nelogiškas. Jame nurodyta, kad šie duomenys yra L. T. inventorinėje byloje, o toliau rašoma apie N. Š. priklausantį ir inventorizuotą turtą. Ieškovės namų techninės inventorizacijos byloje buvo pažymėta nedidelė tvoros atkarpėlė, kuri prasidėjo ne nuo žemės sklypo pradžios ir jos tikrinimo metu jau nebuvo. Liudytojos nuomone, ieškovei priklausiusi nurodyta tvorelė galėjo atskirti įvažiavimą į kiemą (2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 39 min. – 2 val. 59 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys netenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad N. Š. 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo mūrinį gyvenamąjį namą su dviem priestatais, dviem rūsiais, lodžija, mūrinį tvartą ir mūrinę viralinę, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 19). Minėtu adresu esantį žemės sklypą N. Š. įsigijo 1997 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 16–17).

VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės N. Š. vardu yra įregistruoti šie statiniai, esantys jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinys – tvora yra įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys (1 t., b. l. 7–10, 27). Ieškovės vardu įregistruoti statiniai, išskyrus kiemo statinį – tvorą, buvo pastatyti 1974 metais (statybos pabaigos metai), o tvora – 1995 m. Visų šių statinių kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., t. y., kai minėta namų valda nuosavybės teise priklausė ieškovei.

1995 m. kovo mėnesio ieškovei nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklypo plane tvora pažymėta ties kaimyniniu N. U. priklausančiu žemės sklypu, ribos ilgis – 48,45 m, ir ties dalimi kaimyninio atsakovo žemės sklypo, tuo metu priklausiusio A. R.. Visos ieškovei priklausančio žemės sklypo rytinės ribos ilgis nurodytas 56,85 m, tačiau tvora pažymėta tik ties posūkio tašku su atsakovo žemės sklypo riba (1 t., b. l. 13). 2015 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo plane sutartiniais ženklais tvora pažymėta tik ties riba su N. U. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (1 t., b. l. 28). Nei viename iš šių žemės sklypo planų duomenys apie ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius jai priklausančiame žemės sklype, neužfiksuoti, kas patvirtina, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus jame esančių statinių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti.

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m. gegužės 19 d. atlikus pagrindinę minėtame žemės sklype esančių statinių inventorizaciją, jokių duomenų apie žemės sklype esančią tvorą nėra nurodyta. Archyvinės bylos, teismo išreikalautos iš VĮ Registrų centro, duomenimis, statinių išdėstymo planas buvo sudarytas 1997 m. kovo 25 d., tačiau 1995 metų statybos tvora jį sudarant nebuvo užfiksuota.

Pakeitimai ieškovei priklausančios namų valdos techninės apskaitos byloje buvo fiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o statiniai perkainuoti – 1999 m. gruodžio 20 d. (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo lapo antra pusė). Statinių išdėstymo plane pakeitimai, atlikti 1998 m. vasario 5 d., fiksuoti raudonos spalvos rašikliu ir yra susiję tik su ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pavaizduota tvora (tvorele). Minėta tvora (tvorelė) fiksuota ne ties žemės sklypo ribomis su gretimais žemės sklypais. Minėti pakeitimai atsispindi ir namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje žemės sklypo nuotraukoje (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapas), kurioje pakeitimai fiksuoti mėlynos spalvos rašikliu ir užfiksuoti būtent toje pačioje vietoje, kaip ir statinių išdėstymo plane. Sutartiniais ženklais tvora (tvorelė) fiksuota žemės sklypo vidinėje dalyje ir susideda iš dviejų dalių (ilgesnioji dalis – 38,00 m, trumpesnioji – 12,00 m, aukštis tiek vienos, tiek ir kitos tvoros dalies – 0,45 m).

Namų valdos įkainojimo suvestinėje pateikti duomenys, ties skiltimi „Statiniai“, patvirtina, kad 1998 m. vasario 5 d. inventorizavimo duomenimis užfiksuota tvorelė, 1995 metų statybos, metalinio tinklo, kurios ilgis 50,00 metrų, plotas – 22,50 kv. m, aukštis – 0,45 m. Minėti duomenys idealiai atitinka pirmiau aptartus statinių išdėstymo plane ir žemės sklypo nuotraukoje 1998 m. vasario 5 d. užfiksuotus pakeitimus. 1998 m. vasario 5 d. nustatytų kadastro duomenų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašytas ieškovei priklausantis kiemo statinys – tvora, statybos metai 1995 metai, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri yra ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys. Minėti duomenys namų valdos įkainojimo suvestinėje išbraukti, 1999 m. gruodžio 20 d. padarant įrašą apie tvorą, tačiau tiek statybos metams, tiek ir tvoros plotui išlikus tokiems pat, keičiantis tik vertės apskaičiavimo duomenims, teismas, atsižvelgdamas į techninės apskaitos byloje esančius kiemo įrenginių įkainojimo duomenis, keistus taip pat 1999 m. gruodžio 20 d., sprendžia, kad statinys, namų valdos įkainojimo suvestinėje 1998 m. vasario 5 d. įvardintas kaip tvorelė, o 1999 m. gruodžio 20 d. – kaip tvora, yra vienas ir tas pats statinys, kurio duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o 1999 m. gruodžio 20 d. tik perkainuota jo vertė. Šią išvadą patvirtina ir kiti namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys (1999 m. gruodžio 20 d. pastatų techninio inventorizavimo darbų aktas (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 94 lapas), kuriame pažymėta, jog atliktas vieno vieneto kiemo statinių perkainojimas. Duomenų apie tai, kad šio akto pagrindu būtų inventorizuotas koks nors kitas kiemo statinys, byloje nėra). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės žemės sklype daugiau tvorų nėra įregistruota.

Dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių

Atsakovui L. T. asmeninės nuosavybės teise 2015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–60). Atsakovas ta pačia pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo ir minėtame žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, lauko virtuvę ir kiemo statinius, įregistruotus kaip gyvenamojo namo priklausinys, – lauko tualetą, šulinį, tvorą. Minėtų pastatų ir statinių statybos metai 1968 m. (statybos pabaigos metai), o kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. (1 t., b. l. 61–63; 2 t., b. l. 20–35).

2015 m. birželio 1 d. atsakovui priklausančio žemės sklypo plane, sutartiniais ženklais tvora pažymėta vakarinėje žemės sklypo dalyje, taip pat šiaurinėje bei pietinėje dalyse, t. y. trijose sklypo pusėse (1 t., b. l. 68). 2015 m. balandžio 22 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo suderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, tarp jų ir ieškove. Minėtame akte nurodyti ir kiemo statiniai jų nedetalizuojant. (1 t., b. l. 74–75).

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, minėtoje namų valdoje esantys statiniai pagrinde inventorizuoti 1973 m. kovo 29 d. Statinių išsidėstymo plane pakeitimai fiksuoti 1979 m. gegužės 20 d. ir 1989 m. vasario 3 d. 1979 m. gegužės 20 d. pakeitimai fiksuoti mėlynos spalvos rašikliu, šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo ribose pažymint tvorą ir vartelius, o 1989 m. vasario 3 d. pakeitimai fiksuoti raudonos spalvos rašikliu, pažymint tinklo tvorą. Statinių išsidėstymo plano duomenimis, šiaurinė žemės sklypo, priklausančio atsakovui, riba yra 29,50 m, vakarinė – 40,00 m, pietinė – 24,50 m, rytinė – 39,00 m (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 lapas).

Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1979 m. gegužės 20 d. užfiksuoti pakeitimai, susiję su statiniais – tvoromis. Minėtų pakeitimų metu fiksuotos dvi metalinio tinklo su metaliniais stulpeliais tvoros – vienos tvoros ilgis 69,50 m, plotas – 97,30 kv. m, aukštis – 1,40 m, kitos tvoros – ilgis – 24,50 m, plotas – 24,50 kv. m, aukštis –1,00 m. Minėtų tvorų duomenys idealiai atitinka atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas, pažymėtas statinių išsidėstymo plane. Kad 1979 m. gegužės 20 d. buvo inventorizuoti du vienetai tvorų ir aptvėrimų, nurodyta ir byloje esančiame 1979 m. gegužės 20 d. pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akte (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 26 lapas). Šie duomenys namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje panaikinti, statinių inventorizaciją atlikus 1989 m. vasario 3 d.

Namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje pastatų ir statinių charakteristikoje, sudarytoje 1989 m. vasario 3 d., fiksuoti šie kiemo statiniai: tualetas – 1968 m. statybos, šulinys – 1968 m. statybos, tvora – 1979 m. statybos, vielinio tinklo, tvora – 1979 m. statybos, vielinio tinklo, vartai ir varteliai, vielinio tinklo, 1979 m. statybos. Nurodytas tvorų ir vartelių, vartų nusidėvėjimo procentas – 30 proc. (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 lapas, antra pusė).

Pastatų, priestatų ūkio ir kt. įkainojimas skiltyje „Įvairūs statiniai“, atliekant įkainojimą 1989 m. vasario 3 d. inventorizacijos metu, fiksuoti ne tik tualetas ir šulinys, 1968 m. statybos, bet ir tvora, 1979 m. statybos, ilgis – 69,50, plotas – 97,30 ir aukštis – 1,40 (1 tvora), tvora 1979 m. statybos, ilgis 20,50, plotas – 20,50 ir aukštis – 1,00 m. Taip pat nurodyti duomenys ir apie vartelius bei vartus, 1979 m. statybos. Visi šie statiniai pagaminti iš metalinio tinklo (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 8 lapo antra pusė).

Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje žemės sklypo nuotraukoje fiksuoti duomenys apie žemės sklype esančias tvoras, įrašant duomenis apie tvorų aukščius (vakarinėje žemės sklypo pusėje – 1,40 m, pietinėje, nuo (duomenys neskelbtini) pusės – 1,00 m), ilgius (vakarinėje žemės sklypo pusėje – 40,00 m, pietinėje, nuo (duomenys neskelbtini) pusės – 24,50 m, šiaurinėje – 29,50 m) ir tai, kad tvoros yra metalinio tinklo su metaliniais stulpeliais (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 5 lapas).

Atsakovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis apie kitų statinių įkainojimą (perkainojimą) nustatyta, kad tualeto, šulinio, dviejų tvorų ir vartų bei vartelių perkainojimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 13 d., taip pat ir 2015 m. spalio 21 d. Minėtoje lentelėje yra duomenys apie tvorą – tinklo, ilgis – 69,50 m, aukštis – 1,40 m, tvorą – tinklo, ilgis – 20,50 m, aukštis 1,00 m, vartus – tinklo, ilgis – 3,50 m., aukštis – 1,00 m, vartelius – tinklo, ilgis – 1,00 m, aukštis – 1,00 m. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ties kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais pateikti duomenys patvirtina, kad jų vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2015 m. spalio 21 d., o pateikti duomenys apie atkūrimo sąnaudas (statybos vertę), nusidėvėjimo procentą bei atkuriamąją vertę sutampa su namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis (Namų valdos techninės apskaitos archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 33 lapas). Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo 1979 m. gegužės 20 d. iki pat 2015 m. spalio 21 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje nuosekliai ir pastoviai buvo fiksuoti duomenys apie atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius ir jo vardu įregistruotus statinius, tarp jų ir tvoras, kurių ilgis sutampa su atsakovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir kurios riboja atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurinę, vakarinę bei pietinę ribas.

Dėl šalims priklausančių tvorų buvimo vietos

Ieškovei ir atsakovui priklausančių namų valdų techninės apskaitos bylų duomenimis nustatyta ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų tvorų išsidėstymas sklypo plane. Remiantis statinių išsidėstymo plano duomenimis, ieškovės vardu įregistruota tvora nėra ties jos žemės sklypo riba, o atsakovui priklausanti tvora fiksuota ties šiaurine, vakarine ir pietine žemės sklypo ribomis. Duomenys, reikšmingi dėl ginčo tvoros priklausomybės ir jos išsidėstymo užfiksuoti byloje esančiuose Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos ir VĮ Registrų centro raštuose.

Remiantis ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovei su prašymais kreipusis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl tam tikrų atsakovo atliktų veiksmų, taip pat seniūno veiksmų, minėtiems prašymams išnagrinėti buvo sudaryta komisija. Ištyrus ieškovės nurodytas aplinkybes, 2017 m. liepos 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašte, adresuotame ieškovei, nurodyta, kad komisija, sudaryta minėtoms aplinkybėms išsiaiškinti, patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad: „L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta, tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Jūsų kadastro duomenų byloje aprašyta tvora, kuri dabar jau neišlikusi buvo Jūsų sklype, bet ne prie sklypo ribos“ (2 t., b. l. 11–14).

Ieškovė, siekdama išsiaiškinti aplinkybes dėl jai ir atsakovui priklausančios tvoros, 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama išaiškinti, kam priklauso tvora, nes tiek jos, tiek ir atsakovo nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad jiems priklauso tvora. 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filialas, atsakydamas į N. Š. prašymą, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinės bylos (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. vasario 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruotas kiemo statinys – metalinio tinklo tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1995, ilgis 50,00 m, aukštis 0,45 m, plotas 22,50 kv. m. Statinių išdėstymo plane ši tvora užfiksuota ne ant žemės sklypo ribos su namų valda, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad tvora 1997 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje neįrašyta. Taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir nekilnojamojo turto archyvinės bylos (inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), duomenimis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) 1989 m. vasario 3 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, įregistruoti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – lauko tualetas, šulinys, metalinio tinklo tvora (statybos metai 1979, ilgis 69,50 m, aukštis 1,40 m, plotas 97,30 kv. m) ir vartai su varteliais. 1989 m. vasario 3 d. statinių išdėstymo plane minėta tvora užfiksuota iš vakarų pusės perimetre su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25, 79, 101). Nustatyta, jog tai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (3 t., b. l. 26–27).

Ginčo esmė

Žalos atlyginimo institutą reglamentuoja materialinės civilinė teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnyje reglamentuota, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (išskyrus atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip). Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas, o kartu ir žalos atlyginimas, negalimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais, ir priteisti iš jo žalą, todėl būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kad būtų atlyginta, ieškovės teigimu, jai padaryta turtinė žala.

Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo išardant tvorą

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad atsakovas L. T., nuosavybės teise įsigijęs namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio ir 2017 m. gegužės mėnesiais išardė tvorą, skyrusią ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat dalį tvoros, skyrusios atsakovo žemės sklypą ir valstybei priklausančią žemę (toliau – ir ginčo tvora), nekilo. Atsakovas pripažino atlikęs šiuos veiksmus teigdamas, kad išardė jam nuosavybės teise priklausiusią tvorą, kuri buvo neišvaizdi ir neturinti jokios ekonominės vertės. Ieškovė N. Š., reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovo veiksmus išardant tvorą laiko neteisėtais, pažeidžiančiais jos teises, kadangi, jos teigimu, atsakovas išardė jai nuosavybės teise priklausiusią tvorą ir tokiu būdu padarė jai 1 602,48 Eur dydžio žalą, kurią sudaro išlaidos išardytai tvorai atstatyti.

Siekiant nustatyti, ar atsakovo veiksmai išardant ginčo tvorą, yra neteisėti, būtina nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė ši tvora. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, tiek ieškovės, tiek atsakovo vardu yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kaip gyvenamųjų namų, priklausančių ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise, priklausiniai. Ieškovės vardu kaip kiemo statinys įregistruota 1995 metų statybos tvora, kurios kadastro duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., o vidutinė rinkos vertė nustatyta 1999 m. gruodžio 20 d. Atsakovo vardu įregistruoti kiemo statiniai – lauko tualetas, šulinys, tvora, statybos pabaigos metai 1968 metai, kadastro duomenys nustatyti 1989 m. vasario 3 d., o vidutinė rinkos vertė nustatyta 2015 m. spalio 21 d.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nei viena iš ginčo šalių nebuvo jiems nuosavybės teise priklausančios tvoros ar tvorų statytojai – namų valdas jie įsigijo jau su pastatytomis tvoromis. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas duomenis apie jiems priklausančias tvoras grindžia remdamiesi trečiųjų asmenų – buvusių namų valdų savininkų paaiškinimais dėl jų namų valdoje buvusios tvoros ar tvorų. Teismas pažymi, jog esant tokiai situacijai, sprendžiant klausimą dėl ginčo tvoros priklausymo nuosavybės teise, būtina ne tik visapusiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tačiau sprendžiant dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą fakto, oficialūs ir tuo pačiu didesnę įrodomąją galią turintys nekilnojamojo turto duomenys apie šalims nuosavybės teise priklausančius statinius turi esminę reikšmę.

Visų pirma teismas pažymi, jog ieškovė ieškinyje prašė pripažinti neteisėtais atsakovo L. T. veiksmus nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas. Byloje ginčo dėl to, kad minėtas statinys – tvora, kuriai suteiktas nurodytas unikalus numeris, yra ieškovės nuosavybė, nekilo, tačiau ieškovė teigė, jog šiuo unikaliu numeriu įregistruota tvora yra ginčo tvora, skyrusi jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas faktines aplinkybes apie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kurių pagrindu yra įregistruota tvora kaip ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro ieškovei ir teismui pateiktus duomenis apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą ir jos buvimo žemės sklype vietą, sprendžia, jog 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora, įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys, nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Ši teismo išvada pagrįsta pirmiau nurodytų oficialių rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti jų tikrumu, tyrimu ir vertinimu. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenims apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą nesant nuginčytiems ar pakeistiems, laikytina, kad ieškovės vardu įregistruota tvora atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje esančius duomenis, kurių pagrindu teismas ir sprendžia dėl to, jog atsakovo išardyta tvora nėra ta pati tvora, kuri įregistruota ieškovės vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas savo išvadą grindžia ir žemiau išdėstytais argumentais, pasisakydamas dėl ieškovės tam tikrų argumentų ar teiginių, kurie, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių apie jai nuosavybės teise priklausiusią tvorą, skyrusią jos ir atsakovo žemės sklypo ribas.

Nepaisant pirmiau aptartų nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų duomenų apie ieškovei nuosavybės teise priklausiusią tvorą, ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu ir toliau teigė, kad ginčo tvora jai priklausė nuosavybės teise ir kad būtent ginčo tvora yra įregistruota kaip jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys. Pasisakydamas išsamiau dėl šių ieškovės nurodytų argumentų, teismas pažymi, kad ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos tvoros inventorizacija buvo atlikta ir tvoros kadastriniai duomenys užfiksuoti 1998 m. vasario 5 d., t. y. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininke jau esant ieškovei. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė neigė namų valdos techninės apskaitos byloje inventorizuotos tvorelės (tvoros) buvimo jos namų valdoje faktą, teigdama, kad jokių tvorų ar tvorelių kitur, nei kaip aplink žemės sklypą, nebuvo, tačiau teismas šiuos ieškovės, kaip suinteresuotos bylos baigtimi asmens, paaiškinimus vertina kritiškai. Visų pirma, minėta tvorelė (tvora) buvo inventorizuota ieškovei esant namų valdos savininke, todėl inventorizaciją atlikusiam asmeniui apie jai nuosavybės teise priklausiusius statinius turėjo nurodyti pati ieškovė arba jos įgaliotas asmuo. Ieškovei neigiant, kad inventorizuota tvora yra kita tvorelė (tvora) nei kad ginčo tvora, teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kokia tuomet tvora ar tvoros dalis, kurios ilgis 50,00 m, buvo inventorizuota, t. y. ar, jos teigimu, esanti ties atsakovo žemės sklypo riba, ar ties šiaurine jos žemės sklypo riba, besiribojančia su N. U. žemės sklypu, kurių nei vienos ribos ilgis neatitinka inventorizuotos tvoros ilgio. Kadangi, kaip jau nurodė teismas, būtent ieškovė, kuriai geriausiai turėjo būti žinomi duomenys apie jai nuosavybės teise priklausiusius statinius, inventorizaciją atlikusiam asmeniui ar asmenims turėjo nurodyti jai priklausią tvorą ar tvoras, toks ieškovės konkrečių duomenų nepateikimas, nutylėjimas, tariamas nežinojimas, kokia tvora buvo inventorizuota ir kokie duomenys buvo užfiksuoti jos namų valdos techninės apskaitos byloje, yra abejotinas ir leidžiantis spręsti apie ieškovės nurodomų argumentų neatitikimą faktinėms aplinkybėms. Antra, ieškovei, kaip namų valdos savininkei buvo (turėjo būti) žinomi namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys, tačiau net, jei ieškovės teigimu, šie duomenys neatitiko tikrovės, ji jokių veiksmų dėl to, kad šie duomenys būtų ištaisyti, nesiėmė nuo pat inventorizacijos atlikimo momento - 1998 m. vasario 5 d., t. y. daugiau nei 20 metų, kas tai pat leidžia manyti apie šių duomenų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Be to, ieškovė savo ieškinio reikalavimus grįsdama būtent VĮ Registrų centro duomenimis apie jai nuosavybės teise priklausančią tvorą, bylos nagrinėjimo teisme metu (ieškovės atstovės pozicija) nurodė, kad namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys apie jai nuosavybės teise priklausančią tvorą (tvorelę) neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausanti ginčo tvora, besiribojanti su atsakovo žemės sklypu ir su N. U. žemės sklypu, iš viso nebuvo pažymėta ar apskaityta namų valdos techninės apskaitos byloje esančiuose dokumentuose. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų apie jos vardu įregistruotą tvorą teisingumo ir įrodomosios galios, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudaro pagrindą abejoti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis. Teismas tuo pačiu pažymi, kad statinių išdėstymo plane braižomi visi žemės sklype esantys statiniai, o šio plano sudarymo tikslas yra parodyti statinių, kurių kadastro duomenys nustatomi, išorės kontūrus, jų tarpusavio išsidėstymą bei geografinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini tiek ieškovės nurodyti argumentai apie neva jos žemės sklype nebuvusią tvorelę (tvorą), tiek apie neva nepažymėtą kitą jai nuosavybės teise priklausančią tvorą. Nekilnojamojo turto registro duomenims apie ieškovei nuosavybės teise priklausančią tvorą nesant nuginčytiems ar pakeistiems, laikytina, kad ieškovės vardu įregistruota tvora atitinka būtent namų techninės apskaitos byloje esančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė, be kita ko, įvertinus namų valdos techninės apskaitos byloje esantį įrašą apie 1999 m. gruodžio 20 d. atliktą inventorizaciją (teismo nustatyta, kad šią datą fiksuoti perkainojimo duomenys), teigė, jog ginčo tvora buvo inventorizuota 1999 m., tačiau teismas šią aplinkybę visų pirmiau nurodytų argumentų kontekste, vertina kritiškai ir kaip neatitinkančią faktinių aplinkybių, nes ieškovė ne tik kad negalėjo nurodyti, kodėl tuomet tvoros duomenys sutampa su pirmiau inventorizuotos tvorelės duomenimis, bet, be kita ko, kyla pagrįstas klausimas, kodėl tvora, kurios pastatymo metai nurodomi 1995 m., nebuvo inventorizuota 1998 m. vasario 5 d., kai buvo atlikta ieškovei nuosavybės teise priklausančių kitų statinių inventorizacija.

Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat teigė, kad jai nuosavybės teise priklausiusia tvora buvo aptvertas ne tik jai nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, bet ir valstybinė žemė. Ieškovei nėra žinoma, ar buvo gautas leidimas tverti tvorą valstybiniame žemės sklype, tačiau buvęs namų valdos savininkas jai paaiškino, kad ir ši tvora buvo statyta jo. Ieškovės teigimu, sprendimą aptverti ir valstybinę žemę lėmė noras išvengti miestelio gyventojų vaikščiojimo per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į šalia esančią fermą, tačiau teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, to neneigia ir ieškovė, ginčo tvora iš esmės buvo aptverta pagal atsakovui priklausančio žemės sklypo vakarinę ir šiaurinę ribą, o ne ištisai per visą ieškovei priklausančio žemės sklypo rytinę ribą. Teismo vertinimu, siekiu neva išvengti miestelio žmonių vaikščiojimo per žemės sklypo ribas, negali būti logiškai paaiškinamas sprendimas tvorą tverti pagal kaimyninio žemės sklypo ribą. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo brėžinių bei žemės sklypo išsidėstymo plano, praėjimas į šalia esančią fermą būtų užtvertas ir tuo atveju, jei tvora, einanti ties rytine ieškovės žemės sklypo dalimi, būtų pastatyta iki pat šiaurinės sklypo ribos, t. y. ištisine linija, o ne darant posūkį ties atsakovui priklausančio žemės sklypo posūkio tašku. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės logiškai nepaaiškina poreikio tverti tvorą aplink kaimyninį žemės sklypą.

Ieškovė aplinkybę, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklauso jai, be kita ko grindė ir tuo, kad ši tvora yra pažymėta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planuose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė itin daug dėmesio skyrė žemės sklypo ribų pasikeitimams, nulemtiems skirtingu metu atliktų kadastrinių matavimų, tačiau teismas pažymi, kad žemės sklypo ribų pasikeitimas pats savaime nėra pagrindas pasibaigti ar atsirasti nuosavybės teisei į tame žemės sklype esančius statinius, o žemės sklype esantys duomenys apie tam tikrus statinius, patys savaime nepatvirtina žemės sklypo savininko nuosavybės teisės į juos.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme žemės sklypo planas apibrėžiamas kaip pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys, t. y. duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 12 punktai). Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė, o šios aplinkybės ieškovė neginčijo, atliekant ginčo šalims priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, juose esančių statinių kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, todėl žemės sklypų kadastriniai matavimai patys savaime nepakeičia statinių kadastrinių duomenų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo išsidėstymą ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane. Daiktinės teisės į statinį fiksuojamos statinių kadastrinėje byloje, o ne žemės sklypo plane. Teismas taip pat pažymi, kad žemės sklypo planuose, riba, esanti tarp gretimų žemės sklypų, atvaizduojama abiejų žemės sklypų planuose, todėl ieškovės nurodomos aplinkybės, neva tvora yra pavaizduota jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plane, kaip jau buvo nurodyta, pati savaime nepatvirtina ieškovės nuosavybės teisių į šią tvorą.

Pažymėtina, kad nors ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu iš pradžių ir teigė, kad ginčo tvora buvo jai priklausančiame žemės sklype ir šią aplinkybę įrodinėjo, tačiau tiek teismui teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 131), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu vėliau pripažino, kad tvora skyrė gretimus žemės sklypus, o vėliau, atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, buvo pavaizduota atsakovui priklausančiame žemės sklype. Aplinkybę, kad ginčo tvora buvo ant ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribos, patvirtina ir pačios ieškovės pozicija dėl ieškovui reiškiamų reikalavimų teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas, taip pat leidžia kritiškai vertinti ieškovės nurodomas aplinkybes.

Ieškovė taip pat teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.46 straipsnio 3 dalimi, atsakovas sklypų ribas žymėjusios tvoros negalėjo pašalinti be ieškovės sutikimo. Taigi ieškovė pripažįsta, kad ginčo tvora žymėjo sklypų ribas, tačiau teismas sprendžia, jog ir šis ieškovės argumentas nepagrindžia jos ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas pažymi, kad minėtas Civilinio kodekso straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų (objektų) bendrą naudojimą tais atvejais, kai savininkų žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, tačiau tik negalint nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą apie ginčo tvoros priklausomybę nuosavybės teise vienam iš žemės sklypų savininkui (ką beje savo ieškiniu įrodinėja ir pati ieškovė, teigdama, kad atsakovas išardė jai nuosavybės teise priklausančią tvorą), todėl šios materialinės nuostatos dėl ginčo tvoros pašalinimo šiuo atveju netaikytinos. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas jį gali valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Tuo atveju, jei ginčo tvora nuosavybės teise priklauso atsakovui, jis, imdamasis veiksmų siekiant pašalinti šią tvorą, neturėjo gauti ieškovės sutikimo.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei ieškovei teigiant, kad ginčo tvora skyrė kaimyninius žemės sklypus ir buvo ant žemės sklypų ribos (1 t., b. l. 28, 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 15 sek. – 37 min. 25 sek.), teismas kritiškai vertina ir ieškovės pateiktas fotonuotraukas su juose pavaizduotais geodeziniais riboženkliais ir išardytos tvoros kuolo vieta. Visų pirma, teismas pažymi, kad šios nuotraukos darytos bylos baigtimi suinteresuoto asmens – ieškovės N. Š.. Teismui nepateikti nepriklausomo asmens, pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, kad teismas galėtų vertinti juos kaip objektyvius duomenis. Visų antra, minėtose nuotraukose nėra jokių jas identifikuojančių duomenų, t. y. nėra aišku, nei kur jos darytos, nei kada. Nors minėtose nuotraukose yra pateikti duomenys apie ieškovės ir neva atsakovo žemės sklypus, jų ribas, tačiau duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog šios fotonuotraukos darytos būtent minėtuose sklypuose, nėra. Trečia, šiose nuotraukose ieškovė pati yra nubrėžusi žemės sklypų ribas, tačiau nėra aišku, ar šios sklypo ribos atitinka tikrąsias žemės sklypų ribas. Ieškovės nuotraukose žemės sklypų riba brėžiama lygiagrečiai geodeziniams riboženkliams, tačiau, kaip jau nurodyta, nėra aišku, ar minėta žemės sklypų riba nėra kitokia. Be to, kaip jau buvo minėta, vien tai, kad atlikus geodezinius matavimus pasikeitė šalių žemės sklypų ribos, nesudaro pagrindo spręsti apie pasikeitusią nuosavybės teisę į tvorą (1 t., b. l. 20–23, 137–138).

Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos kitos fotonuotraukos taip pat neįrodo fakto, jog atsakovo išardyta tvora nuosavybės teise priklausė ieškovei. Iš pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, kad išardyta tvora buvo metalinio tinklo su metaliniais stulpais, šias aplinkybes patvirtino tiek šalys, tiek liudytojai, kuriems buvo žinomos aplinkybės dėl šios tvoros. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie tvoros priklausymą nuosavybės teise konkrečiam asmeniui. Nors ieškovė teigė, kad jai nuosavybės teise priklausiusi tvora buvo apie 1,60 m aukščio, tačiau ieškovės teismui pateiktos fotonuotraukos šios aplinkybės nepatvirtina – nei vienoje iš jų nėra nurodytas tikslus tvoros aukštis (1 t., b. l. 24, 133–135). Be to, ieškovė nurodė, kad panašaus aukščio buvo ir jos statytas šuns voljeras, tačiau ieškovės pateiktose fotonuotraukose fiksuojama, kad voljero aukštis yra 1,80 m (2 t., b. l. 8). Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti šio neatitikimo, vėliau nurodydama, kad šuns voljeras yra aukščiau, taip paneigdama savo nurodytas aplinkybes dėl tvoros ir jai priklausančio šuns voljero vienodo aukščio.

Tiek ieškovė, tiek bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą apklausta liudytoja I. Š. teigė, kad ieškovė ginčo tvorą prižiūrėjo, atlikdavo jos remonto, tvarkymo darbus, t. y. elgėsi kaip jos savininkė, – priverždavo atsilaisvinusį tinklą, tačiau jokių didesnių remonto darbų neatliko – tinklo ir stulpelių nekeitė. Ieškovės nurodyti tvoros priežiūros darbai, jos teigimu, buvo susiję su tuo, kad tvora dėl žemės sklypų skirtingo aukščio buvo pasvirusi į atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pusę. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose matomas tvoros pasvirimas į atsakovui priklausančio žemės sklypo pusę, tačiau ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl tvoros priklausymo ieškovei ar atsakovui nuosavybės teise, nes faktas, kad tvora per tam tikrą laikotarpį pasviro į vieną ar kitą pusę, nei paneigia, nei patvirtina jos priklausymo nuosavybės teise tam tikram asmeniui (1 t., b. l. 133–135).

Atsakovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, atsakovo paaiškinimais (2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 30 sek. – 54 min. 00 sek.) nustatyta, o šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir ieškovė, kad ginčo tvora jos išardymo metu buvo metalinė, tinklo, su metaliniais stulpeliais (žalios spalvos, kaip ir atsakovui priklausančios tvoros varteliai, vartai, šulinys ir rūsio durys) ir šiek tiek aukštesnė, nei prieš atsakovo namą esanti tvora. Prieš atsakovo namą nuo gatvės pusės esanti tvora yra vielinio tinklo, su betoniniais stulpeliais, varteliai ir vartai žalios spalvos (1 t., b. l. 70, 128, 130). Atsakovas aplinkybę, jog jis išardė jam nuosavybės teise priklausančią tvorą grindė ir tuo, kad tvora buvo nudažyta tokios pačios spalvos dažais kaip ir varteliai bei namų valdoje esantis šulinys. Byloje esančios fotonuotraukos tai patvirtina (1 t., b. l. 128–130; 2 t., b. l. 41).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė tiek savo rašytiniuose teismui pateiktuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 15), tiek 2018 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu (2018 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 45 sek. – 17 min. 25 sek.) nurodė, kad ji ginčo tvoros nedažė. Priešingai, paaiškino, kad ginčo tvorą, jos leidimu, iš savo pusės nudažė ankstesnė atsakovui nuosavybės teise priklausančios namų valdos savininkė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad tvoros stulpeliai nudažyti iš visų pusių, jie yra žali, kas paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl tvoros dažymo tik iš vienos pusės. Ieškovė teismui nepaaiškino, dėl kokių priežasčių buvusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, būtų norėjusi nudažyti ne jai nuosavybės teise priklausančią tvorą ir šiuos veiksmus būtų atlikusi, t. y. savo iniciatyva būtų gerinusi ieškovei priklausantį turtą, o tam atlikti dar samdžiusi ir kitą asmenį. Ieškovė taip pat nurodė, kad A. R. buvo įsigijusi metalinio tinklo ir pageidavo pakeisti ginčo tvoros tinklą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Nurodytas paaiškinimas dar labiau atrodo nelogiškas, nes koks asmuo, būdamas ne jam priklausančio turto savininku, iš pradžių įsigytų priemones, reikalingas tam turtui remontuoti, atnaujinti, o tik paskui kreiptųsi į to turto savininką su prašymu leisti tą daiktą remontuoti ar atnaujinti. Be to, tokie veiksmai ne tik kad ekonomiškai nenaudingi asmeniui, kuris nėra to turto savininkas, bei ir logiškai sunkiai paaiškinami. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė kreipimąsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ne iš karto po atsakovo veiksmų išardant tvorą 2016 m. balandžio pabaigoje argumentavo tuo, jog atsakovas neva jai nurodė, kad išardyta tvora bus renovuojama (restauruojama). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, kritiškai vertina ir šią ieškovės nurodytą aplinkybę. Ieškovė nenurodė jokių logiškai paaiškinamų aplinkybių, dėl kurių asmuo, nebūdamas tvoros savininku, imtųsi iniciatyvos renovuoti (rekonstruoti) ne jam priklausančią tvorą, tokiu būdu gerindamas kitam asmeniui priklausantį turtą. Ieškovės nurodytų aplinkybių nelogiškumas, tarpusavio neatitikimas teismui leidžia labiau tikėtina laikyti atsakovo nurodytą versiją, jog ieškovė į teismą kreipėsi tik tarp kaimynų kilus konfliktui dėl šuns voljero.

Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl A. R. siekio remontuoti ginčo tvorą, jos veiksmai siekiant ją nudažyti ir šių veiksmų atlikimas, taip pat ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad buvusi namų valdos savininkė A. R. bent du kartus keitė tvorą, esančią nuo (duomenys neskelbtini), leidžia spręsti, jog buvę savininkai rūpinosi jiems nuosavybės teise priklausančiomis tvoromis irtai darė pagal savo galimybes, todėl spręsti, kad atsakovo vardu įregistruotos tvoros galėtų būti neišlikę (o tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje), nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, tokie aktyvūs A. R. veiksmai prižiūrint tvorą, leidžia spręsti, jog ji ją prižiūrėjo kaip šio turto savininkė. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytų aplinkybių, jog A. R. teiravosi jos apie galimybę dažyti tvorą ar keisti tvoros tinklą, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

Vienas iš ieškovės pateiktų įrodymų, kuriuo ji grindė savo ieškinio reikalavimus, yra 2017 m. liepos 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–14), surašytas pateikiant ieškovei atsakymą į jos prašymus, kuriame be kita buvo nurodyta, kad komisija, sudaryta aplinkybėms išsiaiškinti, patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad: „L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta, tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Jūsų kadastro duomenų byloje aprašyta tvora, kuri dabar jau neišlikusi buvo Jūsų sklype, bet ne prie sklypo ribos“. Ieškovės teigimu, minėtame rašte nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ginčo tvora buvo jai nuosavybės teise priklausančiame sklype ir yra jos gyvenamojo namo priklausinys. Siekiant išsiaiškinti, remiantis kokiais duomenimis buvo padaryta minėta išvada, ieškovės prašymu nagrinėjant bylą buvo apklaustos šį raštą rengusios Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojos. Liudytoja L. G. parodė, kad minėtame rašte yra padarytas rašymo apsirikimas neteisingai nurodant atsakovui priklausančios namų valdos adresą – liudytojos tvirtinimu, rašte turėtų būti nurodyta (duomenys neskelbtini).

Pasisakydamas dėl nurodyto rašytinio įrodymo vertinimo, teismas pažymi, kad jis laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuriame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus – namų valdos techninės apskaitos archyvinių bylų duomenis, 2018 m. balandžio 19 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie ieškovei ir atsakovui priklausančius kiemo statinius – sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie paneigtų minėtame rašte esančią išvadą, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, jau dabar nugriauta tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys. Sprendime pirmiau išdėstytos aplinkybės dėl minėtuose įrodymuose esančių duomenų, pakartotinai nenurodomos, teismui tuo pačiu pažymint, kad nurodyta išvada pagal savo turinį yra nelogiška ir prieštaringa. Pažymėtina, kad šiame minėto rašto sakinyje pasisakoma apie atsakovo kadastro duomenų byloje buvusią tvorą. Taigi šiuo atveju abejonių dėl to, kad minėta tvora nuosavybės teise priklausė būtent atsakovui, nes yra pažymėta jo kadastro duomenų byloje, nekyla. Tokiu atveju nėra logiška, kad atsakovui nuosavybės teise priklausanti tvora buvo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, juo labiau, kad ši tvora buvo ieškovės pastato priklausinys. Byloje nėra jokių duomenų ir ieškovė neįrodinėjo, kad būtent ieškovui nuosavybės teise priklausiusi tvora buvo jos gyvenamojo namo priklausinys. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinio – tvoros savininkas yra atsakovas, o tokie duomenys, jei minėta išvada būtų teisinga, turėtų būti nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Teismo manymu, šioje išvadoje pateiktų duomenų neatitikimą patvirtina ir tai, kad kitame pastraipos sakinyje yra pasisakoma būtent apie ieškovės kadastro duomenų byloje buvusią tvorą. Teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys paneigia pirmiau aptartą išvadą. Sprendžiant dėl minėto rašytinio įrodymo, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, draudimas atsižvelgti į liudytojos L. G. parodymus dėl minėtame rašte padaryto rašymo apsirikimo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nors teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė kėlė abejones dėl liudytojos parodymų patikimumo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja nėra suinteresuota šios bylos baigtimi, kad jos klaidos pripažinimas gali sukelti jai tam tikras neigiamas pasekmes ir darbinėje veikloje, kad iki vykstant tirti aplinkybes liudytoja nepažinojo nei ieškovės, nei atsakovo, kad ji teisme buvo apklausta prisiekusi sakyti tiesą byloje, neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, jog minėtas Kaišiadorių rajono savivaldybės raštas nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo tvoros priklausymo jai nuosavybės teise. Tuo pačiu teismas pažymi, jog minėtoje išvadoje buvo pasisakyta ir dėl ieškovės kadastro duomenų byloje aprašytos tvoros, kuri jau neišlikusi, buvimo vietos ir jos išsidėstymo žemės sklype. Minėtame rašte nurodyta, kad ši tvora buvo ieškovės sklype, bet ne prie sklypo ribos. Minėta išvada tik patvirtina teismo pirmiau nurodytus argumentus, kad ieškovės namų valdos techninės apskaitos archyvinėje byloje nesant daugiau jokių duomenų apie kitą tvorą, būtent ši, neišlikusi ir ne prie sklypo ribos buvusi tvora kaip ieškovei priklausančio gyvenamojo namo priklausinys yra įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre.

Visų bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovui namų valdoje esanti tvora buvo inventorizuota (vėliausiais duomenimis) dar 1989 m. vasario 3 d., nors archyvinėje namų valdos byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1979 m. gegužės 20 d. atlikus inventorizaciją fiksuoti duomenys apie tvorą, esančią atsakovui priklausančiame sklype. Taigi atsakovo vardu įregistruota tvora buvo pastatyta ir įregistruota daug anksčiau, nei kad ieškovės vardu įregistruota tvora. Atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje duomenys apie statinius – tvoras ir vartus bei vartelius, nuosekliai fiksuojami iki pat 2015 m., kai spalio 21 d. buvo atliktas šių statinių perkainojimas. Duomenų apie tai, kad šie statiniai būtų nugriauti ar jų nebūtų išlikę, nėra. Ieškovės namų valdos techninės apskaitos byloje jokių duomenų apie tvorą, kuri priklausytų jai nuosavybės teise ir kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu, nėra. Priešingai, esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės vardu yra įregistruota visai kita tvora.

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus dėl ieškovės teiginių bei jos pateiktų įrodymų, kuriais ji grindė savo ieškinio reikalavimus, vertinimo, nustačius duomenis apie ieškovei ir atsakovui priklausančias tvoras, kurių duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paaiškėjus, kad ieškovės vardu įregistruota tvora nesiriboja su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, esant neatitikimams dėl šios tvoros ir žemės sklypo ribų ilgio, tvoros aukščio ir kitų ją identifikuojančių duomenų, nustačius, kad atsakovo vardu įregistruota tvora ribojosi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu rytinėje jo pusėje, minėtos tvoros techninėms specifikacijoms atitinkant ginčo tvorą – metalinio tinklo ir metalinių stulpų tvora, Nekilnojamojo turto registro duomenims nesant nuginčytiems, VĮ Registrų centrui ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos sudarytai komisijai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakius dėl ieškovei ir atsakovui įregistruotų tvorų buvimo vietos, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovo vardu įregistruota tvora, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu ar valstybine žeme, būtų neišlikusi, ieškovei patvirtinus, kad ties sklypų riba buvo tik viena tvora ir nepateikus jokių įrodymų apie tvoros, kuri ribotųsi su atsakovo žemės sklypu ir valstybine žeme, statybas, kitiems įrodymams nepatvirtinant ieškovės nurodytų aplinkybių, visų kitų bylos įrodymų kontekste, teismas sprendžia, jog 1995 m. statybos ieškovei priklausanti tvora (įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priklausiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nestovėjo tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, ir tai nėra ta pati tvora, kurią nugriovė atsakovas. Teismas sprendžia, jog ginčo tvora buvo įregistruota atsakovo vardu ir priklausė jam nuosavybės teise, todėl su šia tvora atsakovas galėjo elgtis savo nuožiūra. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė būtent jai, todėl ir atsakovo veiksmai išardant ginčo tvorą negali būti laikomi pažeidžiančiais jos teises, o kartu ir neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais nugriaunant jai priklausantį kiemo statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvežant tvoros konstrukcijas, negali būti laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Dėl žalos dydžio

Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovė prašomos priteisti iš atsakovo žalos dydį grindė 2017 m. spalio 2 d. UAB „Elener“ pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateiktais duomenimis apie išlaidas, reikalingas naujai tvorai įrengti. Pateikto pasiūlymo duomenimis, šios išlaidos, o kartu ir, ieškovės teigimu, jai padarytas žalos dydis, – 1 602,48 Eur (1 t., b. l. 19). Remiantis minėto pasiūlymo duomenimis, nustatyta, kad tvorai pastatyti būtų naudojama: 2 vnt. cinkuoto, regzto tinklo (rulonai), kurio matmenys (mm) 50 x 2.0 x 1 800, kurių vertė su PVM – 135,52 Eur (1 vnt. – 67,76 Eur); 20 vnt. apvalių stulpų D48, karšto cinkavimo, 3 000 mm aukščio, 3,2 mm storio sienelės, kurių vertė 435,60 Eur (1 vnt. – 21,78 Eur); 8 vnt. stulpo atramų, kurių vertė 203,28 Eur (1 vnt. – 25,41 Eur), 3 vnt. vielos, kurios vertė 24,00 Eur (1 vnt. – 8,00 Eur), 3 vnt. įtempėjo, kurių vertė 3,99 Eur (1 vnt. – 1,33 Eur), 600 vnt. sutvirtinimo skobų, kurių vertė 24,00 Eur (1 vnt. – 0,04 Eur), 36 vnt. sujungimo skobų, kurių vertė 1,44 Eur (1 vnt. – 0,04 Eur). Pateiktame pasiūlyme tvoros montavimo darbų 50 m kaina – 756,50 Eur (1 m – 15,13 Eur), transportavimo išlaidos – 18,15 Eur (1 km – 1,21 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad teismui pateiktas pasiūlymas, remiantis kuriuo yra paskaičiuotas jai padarytos žalos dydis, buvo pats pigiausias iš visų ieškovei pateiktų pasiūlymų. Į ieškovės užklausą atsiliepė ir daugiau įmonių, tačiau jų pasiūlymai buvo brangesni. Teismas neturi galimybių įsitikinti šių aplinkybių pagrįstumu, nes teismui į bylą pateiktas tik vienos įmonės pasiūlymas.

Vertinant pateiktame pasiūlyme nurodytų medžiagų parametrus ir kiekius, teismas pažymi, kad nors ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, jog jai priklausiusi tvora buvo 1,60 m aukščio, tačiau pateiktame pasiūlyme cinkuoto, regzto tinklo rulono aukštis nurodytas 1,80 m. Nors ieškovei ši aplinkybė turėjo būti žinoma, tačiau ieškovė prašomos priteisti iš atsakovo žalos sumos nesumažino. Paaiškindama, kodėl pateiktame pasiūlyme yra aukštesnė nei išardyta tvora, ieškovė nurodė, kad kitokio aukščio tinklo nebuvo, tačiau teismas pažymi, jog, ieškovės teigimu, jai buvo pateikta ir daugiau pasiūlymų dėl tvoros pastatymo, todėl abejotina, jog nei viena įmonė neturėjo reikiamo aukščio tinklo.

Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo nurodyti ir kiek išardytoje tvoroje buvo metalinių stulpų. Visų pirma, teismas pažymi, jog ieškovei, kuri teigia, kad tvora nuosavybės teise priklausė jai, bent jau preliminariai turėjo būti žinomi šie duomenys, tačiau teismui šių duomenų ieškovė negalėjo nurodyti paaiškindama, jog pasiūlymą pateikusios įmonės duomenimis, stulpai į žemę kalami 2,00 – 2,50 m atstumu. Tuo atveju, jei tvoros stulpai į žemę būtų kalami 2,50 m atstumu, pasiūlyme nurodytas metalinių stulpų kiekis būtų didesnis nei kad reikalinga 47,50 m ilgio tvorai. Pasiūlyme tvoros montavimo darbai paskaičiuoti montuojant 50 m ilgio tvorą, nors, ieškovės teigimu, išardytos tvoros ilgis buvo 47,50 m. Pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo manymu, ne tik kad sudaro pagrindą abejoti ieškovės ieškinio pagrįstumu, nes ieškovei, teigiančiai, jog būtent ji yra išardytos tvoros savininkė, bent jau preliminariai galėjo ir ar turėjo būti žinomi duomenys apie tvoros aukštį, išmatavimus, tvoroje buvusių metalinių stulpų kiekį, tačiau ieškovė šių aplinkybių teismui negalėjo tiksliai nurodyti. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės teismui pateikto pasiūlymo naujai tvorai įrengti, jame nurodyta kitokio aukščio tvora, tvoros montavimo darbai paskaičiuoti už ilgesnę tvorą, taip pat nėra aišku, ar išardytoje tvoroje buvo būtent 20 metalinių stulpų. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, jog tvora buvo cinkuoto tinklo ir cinkuotų stulpų. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl nustatytų neatitikimų, ieškovei nemažinant prašomo priteisti nuostolių dydžio atsižvelgiant į nustatytus kiekybinius ir kokybinius tvoros neatitikimus, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, ji atsidurtų geresnėje padėtyje nei kad buvo iki jos nurodomų veiksmų – tvoros išardymo atlikimo, kadangi pateiktame pasiūlyme nurodytas darbų kiekis, tvoros aukštis, metalinių stulpų kiekis, jau nevertinant ir kitų, smulkesnių elementų, būtinų tvorai įrengti, skiriasi nuo būtinų atlikti veiksmų ir būtinų panaudoti medžiagų kiekio, kad būtų atstatyta, ieškovės teigimu, išardyta jai priklausiusi 47,50 m ilgio tvora. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, visiškas ieškinio patenkinimas leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Tačiau teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo veiksmų išardant ginčo tvorą neteisėtumo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes atsakovo veiksmai negalėjo lemti ieškovės žalos atsiradimo. Nekonstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumo, t. y. teismui sprendžiant, kad ieškovei išardyta ginčo tvora nepriklausė nuosavybės teise, jai negalėjo būti padaryta žala, todėl nenustatinėtinas ir priežastinis ryšys. Netenkinant reikalavimo dėl žalos priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei N. Š. 2017 m. rugsėjo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ir garantuojant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 30, 38). 2018 m. gegužės 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, jai atstovaujant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 81). 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu N. Š. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ir garantuojant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos – apylinkės teisme (2 t., b. l. 140). Pirmiau minėti sprendimai patvirtina, kad ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, tai neatleidžia ieškovės nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai bylos šaliai.

Nustatyta, kad civilinėje byloje atsakovą L. T. atstovavo advokatė Jurgita Žiužnienė (1 t., b. l. 57). Atsakovas už konsultacijas bei atsiliepimo į ieškinį rengimą 2018 m. vasario 26 d. atstovei sumokėjo 320,00 Eur; už teismo posėdį, pasirengimą jam 2018 m. kovo 14 d. sumokėjo 100,00 Eur, už teismo posėdžius bei pasirengimą jiems 2018 m. balandžio 24 d. sumokėjo 200,00 Eur (1 t., b. l. 58; 2 t., b. l. 46–48). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, konsultacijas, atsakovas savo atstovei yra sumokėjęs 320,00 Eur (2 t., b. l. 93). Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo atstovei už atstovavimą viso yra sumokėjęs 560,00 Eur. Pateiktoje suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis – 2,50 val., galimos taikos sutarties sąlygų derinimas, susipažinimas su papildomai gautais dokumentais teisme, konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis – 3,00 val., taip pat konsultacija, pasirengimas teismo posėdžiui – 3 val. (4 t., b. l. 2–5). Taigi atsakovas L. T. už suteiktas teisines paslaugas bei atstovavimą teisme savo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei viso sumokėjo 1 500,00 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, pagal kurią šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, jų sudėtį bei tai, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių advokatams už jų teikiamas teisines paslaugas dydžių, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgai (daugiau nei vienus metus), byla du kartus nagrinėta pirmosios instancijos teisme, vieną kartą – apeliacinės instancijos teisme, į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą – nors byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje buvo svarstyti klausimai, susiję su statinių ir žemės sklypų kadastriniais duomenimis, inventorizacija, o šie klausimai reikalauja specialaus pasirengimo ir nėra įprasti bei dažnai pasitaikantys daugelyje nagrinėjamų bylų, todėl, teismo vertinimu, tai galėjo lemti ilgesnį atsakovo atstovės pasiruošimą šiai nagrinėjamai bylą, o kartu ir didesnes išlaidas atlyginant už suteiktas paslaugas, sprendžia, kad atsakovo turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos, proporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms ir negali būti vertinamos kaip per didelės.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nedaug skiriasi nuo ieškovės prašytos priteisti turtinės žalos dydžio, pati savaime nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį. Teismas, darydamas šią išvadą, įvertina ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir atsižvelgia į tai, dėl kokių priežasčių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos – į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi ieškovė, todėl bylinėjimosi išlaidas sąlygojo jos veiksmai inicijuojant ginčo nagrinėjimą teisme. Ieškovė net ir gavusi 2018 m. balandžio 19 d. VĮ Registrų centro Kauno filialą raštą, kuriame aiškiai nurodyta, kad jai priklausanti tvora nėra ant sklypo ribos su atsakovu, toliau tęsė bylinėjimosi procesą, pareikšto ieškinio neatsisakė, o tai lėmė papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis bei teismo posėdžiuose dažnai nurodytos aplinkybės apie jos sveikatos būklę taip pat nesudaro pagrindo mažinti atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi asmuo, kreipdamasis į teismą ir reikšdamas nepagrįstą reikalavimą, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties ir sveikatos būklės, turi prisiimi galimą neigiamų padarinių, susijusių su jo pareikštų reikalavimų nepatenkinimu, atsiradimo riziką. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažinama, todėl netenkinant ieškovės pareikšto ieškinio, atsakovui priteistina iš ieškovės 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei N. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų valstybės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybės išlaidos už šioje byloje ieškovei suteiktą teisinę pagalbą yra 1 023,01 Eur (2 t., b. l. 81, 125; 3 t., b. l. 157). Netenkinus ieškovės ieškinio, šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos.

Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 12,33 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl jų atlyginimo klausimas valstybei turi būsi sprendžiamas. Teismui netenkinant ieškovės N. Š. ieškinio, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turėtų būti priteisiamos valstybei iš ieškovės, tačiau, kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290–291, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą iš ieškovės N. Š. nepriteisti.

Nepriteisti valstybei iš atsakovo L. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė