- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-373-813/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03255-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (I. L. S. turto vagystė) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį („T.“ turto vagystė) 40 parų arešto bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (E. J. turto vagystė) 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu (keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1), už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir R. G. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta 2023 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis bei 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalis ir R. G. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 30 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – piniginių lėšų – 2 449 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) konfiskavimas valstybės naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. G. nepriteistos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. G. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 22 d. apie 13 val. 18 min. būdamas AB „T.“ salone, adresu: (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios I. L. S. rankinės, kuri buvo padėta ant kėdės, pagrobė svetimą turtą – I. L. S. priklausančią 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 150 eurų, nukentėjusiosios SWEDBANK banko kortele, nuolaidų kortelėmis, tuo padarė I. L. S. 170 eurų turtinę žalą;
2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 23 d. apie 17.10 val. būdamas UAB „T.“ priklausančioje parduotuvėje „T.“, adresu: (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynų pagrobė svetimą turtą – UAB „T.“ priklausantį nešiojamą garsiakalbį „JBL Xtreme 3“ 299 eurų vertės ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės už ją nesumokėjęs, tuo UAB „T.“ padarė 299 eurų turtinę žalą;
3. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 26 d. apie 15 val. 18 min. iš atrakinto automobilio „Ford Transit Custom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – E. J. priklausančią „Samsonite“ firmos kuprinę 100 eurų vertės, su joje buvusiu nešiojamu kompiuteriu „Apple MacBook Pro14“ 1 650 eurų vertės ir ausinėmis „Apple Air Pods“ 250 eurų vertės, tuo padarė E. J. bendrą 2 000 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš nukentėjusiųjų pagrobtų daiktų vertę patvirtinančius dokumentus, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę, panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 449 eurų konfiskavimą.
4.1. Nuteistasis nurodo, kad kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažįsta, tačiau nesutinka su pagrobtų daiktų turtine verte.
4.1.1. Nukentėjusysis E. J. pateikė tik nešiojamojo kompiuterio „Apple MacBook Pro14“ įsigijimo sąskaitą, patvirtinančią, kad nešiojamasis kompiuteris buvo įgytas už 2 379 eurus, tačiau nei ausinių „Apple Air Pods“, nei kuprinės „Samsonite“ vertės šių daiktų įsigijimo dokumentais nepagrindė. Nesant duomenų, už kokią kainą nukentėjusysis šiuos daiktus įsigijo ir ar išvis juos pirko, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ausinių vertė yra 250 eurų, o kuprinės - 100 eurų.
4.1.2. Nors nukentėjusioji I. L. S. nurodė, kad iš jos buvo pagrobta 150 eurų, tačiau, nuteistojo tvirtinimu, piniginėje buvo viena šimto eurų ir viena penkių eurų kupiūros, viena dviejų eurų moneta ir keliasdešimt euro centų. Jokių 20 eurų kupiūrų užtrauktuku užsegamoje kišenėlėje nebuvo. Piniginėje nebuvo ir jokio bankomato čekio, kuris pagrįstų nukentėjusiosios žodžius apie turėtą pinigų sumą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis pagrobė nurodytą pinigų sumą.
4.1.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nešiojamojo garsiakalbio „JBL Xtreme 3“ verte – 299 eurų. Nuteistojo tvirtinimu, „T.“ šią prekę įgijo už žymiai mažesnę kainą.
4.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone 2449 eurų konfiskavimu. Teigiama, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė neadekvati ir neproporcinga. Teigiama, kad nukentėjusieji anksčiau ar vėliau kreipsis į antstolį, kad atgautų savo pinigus, todėl nuteistasis dėl pagrobto turto turės mokėti dvigubai.
4.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistasis tikina, kad ketina pasikeisti ir gyventi dorą gyvenimą, ypač dėl to, kad taps seneliu.
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo pagrobto turto verte, su nuteistajam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrobto turto vertės nustatymo
7. Nuteistasis, nors ir pripažįsta, kad įvykdė nukentėjusiųjų I. L. S., E. J. bei civilinės ieškovės UAB „T.“ priklausančio turto vagystes, tačiau nesutinka su teismo nustatyta pagrobto turto verte, teigdamas, kad nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės nurodyta pagrobto turto vertė yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
8. Nukentėjusioji I. L. S. tiek rašydama pareiškimą policijai dėl jos piniginės vagystės (1 t., b. l. 1-5), tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visų apklausų metu nuosekliai nurodė, jog piniginėje buvo 150 eurų, nurodė jų nominalus, banknotų skaičių. Bendrame skyrelyje buvo viena 100 eurų kupiūra ir dvi 5 eurų kupiūros, o dvi 20 eurų kupiūros buvo atskiroje užtrauktuku užsegamojo kišenėlėje, buvo ir smulkių monetų, tačiau kiek, neprisiminė. Nukentėjusioji nurodė, kad 110 eurų turėjo pati, o dar 40 eurų (du banknotus po 20 eurų) buvo duoti jos vyro (1 t., b. l. 31-34, 35-38). Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia savo versiją, kiek pinigų buvo iš nukentėjusiosios pagrobtoje piniginėje, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis sutiko, kad piniginėje galėjo būti ir nukentėjusiosios nurodyta pinigų suma. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog R. G. pavogė piniginę, kurioje buvo 150 eurų.
9. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iš nukentėjusiojo E. J. pagrobto turto vertė nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistojo pagrobtų ausinių vertė yra 250 eurų, o kuprinės – 100 eurų. Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu išties pateikė tik nešiojamojo kompiuterio „Apple MacBook Pro14“ įsigijimo dokumentus, kurie patvirtina, kad kompiuteris įsigytas 2022 m. gegužės 18 d. už 2 379 eurus (1 t., b. l. 168), o ausinių „Apple Air Pods“ ir „Samsonite“ kuprinės įsigijimo dokumentų neturėjo. Nukentėjusysis nurodė, kad ausines pirko maždaug prieš metus iki jų vagystės, jų vertė 250 eurų, o kuprinė „Samsonite“ yra verslo klasės, jos vertė 100 eurų (1 t., b. l. 153-156).
10. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).
11. Nors nukentėjusysis E. J. ir nepateikė ausinių ir kuprinės įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau jo nurodyta ausinių ir kuprinės kaina nelaikytina aiškiai per didele, neatitinkančia analogiškų daiktų vidutinių rinkos kainų. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė R. G. iš nukentėjusiojo E. J. pagrobtų daiktų vertę.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei daiktas pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). R. G. nešiojamąjį garsiakalbį „JBL Xtreme 3“ pagrobė iš UAB „T.“ priklausančios parduotuvės „T.“. UAB „T.“ pateikė nešiojamo garsiakalbio „JBL Xtreme 3“ įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir nurodė, kad šios prekės pardavimo kaina yra 299 Eur (1 t., b. l. 118-123). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apelianto argumentas, kad, nustatydamas pagrobto turto vertę, teismas turėjo atsižvelgti į įmonės prekės įsigijimo, o ne pardavimo kainą.
Dėl paskirtos bausmės
13. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. G. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.
15. R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kuri charakterizuojama neigiamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Lietuvos Respublikoje buvo teistas 17 kartų. Pastebėtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. Visos jo vykdomos nusikalstamos veikos iš esmės yra analogiško pobūdžio. R. G. taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Paskirtų baudų nemoka. Už vagystes jis teistas ir užsienio šalyse. Šios aplinkybės ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, patvirtina, kad vagysčių vykdymas yra R. G. pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad nuteistasis būtų siekęs gauti pajamų kitais – teisėtais – būdais. Šie duomenys rodo, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, o skiriamos bausmės savo tikslų nepasiekia, R. G. nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo nesulaiko. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – už nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimą, o už baudžiamuosius nusižengimus – areštus. Už nesunkų nusikaltimą paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamuosius nusižengimus artimesnės maksimalioms arešto bausmės. Laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo akivaizdų ignoravimą visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, sistemingą nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų vykdymą, nėra jokio pagrindo.
16. Kadangi nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos yra analogiško pobūdžio – vagystės, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad už atskiras nusikalstama veikas paskirtas bausmes subendrinęs jas iš dalies sudėdamas, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas paskirtą subendrintą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
17. Kadangi nuteistasis R. G. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neatlikęs jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintą 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirtų neatliktų bausmių dalimis, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas po dalį ankstesniais teismų sprendimais skirtų neatliktų bausmių. Bendrindamas trimis teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudėjo, todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra teisinio pagrindo.
Dėl turto konfiskavimo
18. Atmestinas, kaip nepagrįstas ir nuteistojo prašymas dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo panaikinimo.
19. BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
20. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-2-511/2024). Kasacinio teismo yra taip pat konstatuota, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-511/2010)
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. G. įvykdydamas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pagrobė nukentėjusiųjų I. L. S., E. J. ir civilinės ieškovės UAB „T.“ turtą, kurio vertė 2 469 Eur, tačiau iš nukentėjusiosios I. L. S. pagrobta 20 Eur vertės piniginė buvo grąžinta nukentėjusiajai. Tad nuteistojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems ir civilinei ieškovei padaryta 2 449 Eur turtinė žala. I. L. S., E. J. ir UAB „T.“ byloje nereiškė civilinių ieškinių, jiems padaryta žala nėra atlyginta. Duomenų, už kokią sumą nuteistasis pardavė pagrobtus daiktus, byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nereiškiamas, tačiau kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs iš nusikalstamos veikos gautą turtą, gauna mažesnės turtinės naudos nei jo vertė, laikoma, kad jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos atitinka realią užvaldyto turto vertę (rinkos vertę), o ne mažesnę vertę, kurią jis gavo realizavęs tokį turtą. Turto pardavimas mažesne kaina, kaip ir jo praradimas ar suvartojimas, negali sumažinti nusikalstamo praturtėjimo dydžio. Dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoma visa pagrobto turto vertė, kas pagrįstai ir buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu.
22. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad pritaikius turto konfiskavimą, tas pačias sumas jis privalės mokėti du kartus, kadangi nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka. Pagal teismų praktiką net ir tokiu atveju, jeigu civilinis ieškinys bus pareikštas civilinėje byloje dėl to paties turto, kuriam anksčiau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje jau yra pritaikytas turto konfiskavimas, tai nelems dvigubo nubaudimo (nagrinėjamu atveju nebus du kartus priteista piniginė prievolė), nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Tokiu atveju išieškojimas civilinėje byloje pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos nukreipiamas į konfiskuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).
23. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo R. G. konfiskavo pagrobto ir nukentėjusiesiems negrąžinto turto vertę 2 449 Eur.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-06783, kurioje nurodyta, kad išlaidas už R. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 162,50 eurų. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, nemoka jam paskirtų baudų, jo atžvilgiu taikytas turto konfiskavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. G. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. G. netenkinti.