Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sigmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-007-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LIT – INVEST“ ieškinį atsakovui UAB „Sigmena“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo bei automobilio išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „LIT – INVEST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 36 061,21 Lt nuostolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir išreikalauti iš atsakovo neteisėtai sulaikytą ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2010-07-15, 2010-08-30 bei 2010-10-18 atsakovas atliko ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini) diagnostiką, patikrinimus bei kitus remonto darbus, tačiau 2010 m. gruodžio pradžioje automobilis visiškai sugedo ir nebuvo galima juo naudotis. Atsakovas pripažino, kad yra nutrūkęs automobilio aštuntojo cilindro švaistiklis, ties aštuntuoju variklio cilindru švaistikliu pramušta karterio sienelė ir dugninė, pralaužtas aušinimo sistemos kanalas karteryje. Atsakovas suremontuoti automobilį savo sąskaita atsisakė. Ekspertai paneigė atsakovo nurodytas automobilio gedimo priežastis, buvo nustatyta, kad automobilio gedimas atsirado dėl netinkamo ventiliacijos žarnelės užfiksavimo, o užfiksavimas buvo netinkamas todėl, kad atsakovas ją priklijavo klijais ant atvamzdžio. Kadangi atsakovas kaltas dėl netinkamo prievolės įvykdymo, jis privalo kitai šaliai atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas grindė suma, sumokėta už automobilio remontą, t. y. 36 061,21 Lt. Be to, ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai sulaikė kitą ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat buvo atliekami remonto darbai. Esą tokius savo veiksmus atsakovas motyvavo išimtinai neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis už automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbus. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi, neprotingi, todėl neleistini (b. l. 2-7).

Atsakovas UAB „Sigmena“ teismui pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas atliko ginčo automobilio remontą, tačiau ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl diagnostikos ar patikrino atlikimo. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kada konkrečiai jis atgabeno ginčo automobilį atsakovui po to, kai jis sugedo. Atsakovo teigimu, ieškovas automobilį dėl iš variklio išbėgusio tepalo atvežė atsakovui jau praėjus 30 dienų terminui po paskutinio remonto. Esą ieškovas klaidingai tvirtina, kad 2010-12-07 raštu atsakovas pripažino savo darbų netinkamumą ir kad automobilio apžiūroje 2011-01-27 dalyvavo atsakovo atstovas. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo, kada konkrečiai bus apžiūrimas ir ardomas variklis. Ieškovas ne tik kad nekvietė atsakovo atstovo, bet net ir neįtraukė jo į vykusias apžiūras, nepaisant to, kad atsakovas 2011-01-27 raštu prašė. Atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovo pateiktos teismo eksperto V. M. išvados, esą tai yra tik eilinis rašytinis įrodymas, neturintis ekspertizės įrodymo galios (b. l. 41-44).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-07-19 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Sigmena“ ieškovo UAB „LIT – INVEST“ naudai 36 061,21 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2011-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojo atsakovą UAB „Sigmena“ grąžinti ieškovui UAB „LIT-INVEST“ ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo UAB „Sigmena“ ieškovo UAB „LIT-INVEST“ naudai 5578,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovo automobilis „BMW X5“ sulūžo dėl netinkamai atliktų atsakovo remonto darbų, taikė CK 6.666 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendė, kad ginčo atveju taikytinas 2 metų garantijos terminas. Taip pat teismas priėjo išvados, kad atsakovas neteisėtai sulaikė ieškovui priklausančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-109).

Atsakovas UAB „Sigmena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-07-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo UAB „LIT-INVEST“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmos instancijos teismas neišsiaiškino ginčo priežasties ir neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino tikrosios ginčo priežasties – ieškovas pretenzijas pradėjo reikšti tik po to, kai atsakovas dėl kelis mėnesius vėluojančio ieškovo atsiskaitymo už automobilio remontą sulaikė kitą ieškovo automobilį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas siūlė ieškovui keisti variklį, nes tai būtų pigiau, nei šalinti senojo gedimus, tačiau ieškovas norėjo pasilikti seną variklį, todėl prisiėmė riziką.Teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo automobilis buvo apžiūrėtas tinkamai, esą dalyvaujant atsakovo atstovui. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo atstovas nedalyvavo ir kodėl nedalyvavo, kad atsakovas iš savo pusės siūlė atstovą, kuris yra variklių ekspertizių licencijuotas specialistas. Teismas ieškovo pateiktus įrodymus vertino kaip tinkamus, tuo tarpu tokių pat įrodomąją vertę turinčių procesinių dokumentų, kuriuos pateikė atsakovas, teismas nevertino.Teismas neturėjo teisės vertinti ieškovo pateiktos V. M. išvados kaip įrodymo byloje, net tik kaip rašytinio įrodymo. Atsakovas savo atsiliepime ir triplike pateikė informaciją, jog V. M. nėra teismo ekspertas ir neturi licencijos ekspertuoti automobilių variklius. Šios informacijos ieškovas nepaneigė. Ieškovas nekvietė V. M. į teismo posėdį, kad jis prisiekęs patvirtintų savo išvadas. Kadangi V. M. buvo samdytas ieškovo, atsakovas padarė išvadą, kad šis asmuo parašė tokias išvadas, kokios buvo naudingos ieškovui, juolab, kad į automobilio apžiūrą atsakovo atstovas nebuvo pakviestas.Teismas nepagrįstai taikė 2 metų garantinį terminą. Šalys, atsižvelgdamos į automobilio nusidėvėjimą, buvo susitarusios dėl 2 mėnesių garantinio termino.

Atsakovo nuomone, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pagrįstai, nes tuo metu ginčo dėl darbų nebuvo, o buvo tik nepagrįstas vėlavimas atsiskaityti pagal sąskaitą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Sigmena“ prašė apeliacinio skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Ieškovo nuomone, teismas teisingai ir visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusius santykius ir atsakovo pareigą atsakyti už netinkamai atliktus remonto darbus. V. M. išvada pagrįstai pripažinta tinkamu įrodymu, atsakovas jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovo argumentus ir jo įrodinėjamas aplinkybes, teismui nepateikė.Esą byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas nežinojo apie ketinimą atlikti automobilio apžiūrą ir negalėjimą dalyvauti apžiūroje. Atsakovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų V. M. išvadoje nustatytų ginčo automobilio gedimo priežasčių. Ieškovas nesutinka su apelianto išdėstyta pozicija, kad automobilio gedimo priežastis galėjo nustatyti tik ekspertas, kuris veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 2001-09-21 nutarimą Nr. 1150 „Valstybės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarka“, nes nurodytas aktas taikomas atliekant ekspertizes, kai į rinką išleidžiami nauji produktai.Atsakovas neturi jokio teisėto pagrindo remtis 30 dienų darbų garantijos terminu, nes byloje įrodyta, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui.Teismas pagrįstai konstatavo, jog savigynos veiksmai galimi tik esant kreditoriaus teisių pažeidimui. Kadangi remonto darbus atsakovas atliko netinkamai, jis neturėjo teisės reikalauti apmokėjimo už darbus, todėl jo teisės nebuvo pažeistos ir jis neturėjo jokio pagrindo sulaikyti ieškovui priklausantį automobilį (b. l. 139-142).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųsta teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo atveju, jeigu nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba jeigu neatsikleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.).

Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pareikštų reikalavimų priteisti iš atsakovo ieškovo naudai nuostolių atlyginimą bei procesines palūkanas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, kurios yra svarbios kilusio ginčo išsprendimui, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės negalima.

Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo teisės į nuostolių, atsiradusių dėl ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gedimo, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą, pripažinęs, kad atsakovas netinkamai atliko automobilio remontą bei diagnostiką ir kad variklio gedimą sąlygojo būtent tokie atsakovo netinkamai atlikti darbai. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad ginčo automobilis sugedo dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas atsakovo 2010-07-15, 2010-08-30 ir 2010-10-18 išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, atsakovo 2010-12-07 surašytu raštu, kuriame užfiksuoti automobilio variklio gedimai bei Dr. V. M. išvada. Kaip matyti iš šių rašytinių įrodymų, atsakovas UAB „Sigmena“ išrašė PVM sąskaitas – faktūras už automobilio generatoriaus remontą, žiedo bei tarpinės keitimą, diagnostinio prietaiso pajungimą ir t. t. (b. l. 8-12), tačiau aplinkybės, koks ir dėl kokių priežasčių buvo atliekamas generatoriaus remontas patį pirmą kartą liepos mėnesį, koks buvo keistas ir kodėl žiedas, kodėl buvo keista tarpinė po vožtuvų dangteliu (panašu į tam tikras operacijas su varikliu), kokios operacijos buvo atliktos su diagnostikos prietaisu, kokios klaidos buvo rodomos, kur tai yra užfiksuota, kokios paraiškos automobilio remontui buvo pateiktos kiekvienu konkrečiu atveju, kokius pagal profesinį standartą privalomus veiksmus privalėjo atlikti atsakovas, esant tam tikram gedimui, ir dėl kokių konkrečių darbų apimties buvo susitarta su ieškovu, nebuvo tirtos ir jos liko neatskleistos. Byloje esančios paraiškos automobilio remontui patvirtina, kad 2010-09-21 bei 2010-12-06 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl tepalų pratekėjimo iš variklio ir kad klientui kreipiantis dėl remonto atitinkamos paraiškos autoservise buvo pildomos. Taip pat būtina išsamiai įvertinti 2010 m. liepos mėnesį atlikto ginčo automobilio remonto priežastis, atliktus darbus ir tikėtiną įtaką vėlesniems variklio gedimams bei remonto darbams. Iš 2010-07-15 PVM sąskaitos – faktūros išvardintų darbų pobūdžio galima įtarti, kad galėjo būti nuimtas vožtuvų dangtis ir atlikti tam tikri darbai, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo netirtos ir nenustatytos.

Dr. V. M. išvadą surašė 2011-02-11, išardžius ginčo automobilio variklį ir nustačius jo sugadinimus tuomet, kai automobilis sugedo visiškai, praėjus kuriam laikui po paskutinio jo remonto UAB „Sigmena“ (2010-10-18 PVM sąskaita – faktūra SGM Nr. 0005586). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiuo rašytiniu įrodymu ir sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gedimas įvyko dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų – dėl netinkamo ventiliacijos žarnelės ant atvamzdžio (alsuoklio) fiksavimo. Tačiau aplinkybė, kad UAB Sigmena“ būtų atlikusi tokį konkretų veiksmą, nepagrįsta jokiu byloje esančiu tinkamu įrodymu. Apie tai, kad atitinkamą nekokybiško remonto faktą pripažino UAB „Sigmena“ atstovas, yra nurodyta minėtoje Dr. V. M. išvadoje, tačiau pripažinti pastarąją aplinkybę įrodyta nėra jokio pagrindo, atsižvelgiant į Civilio proceso kodekso 177 straipsnio nuostatas ir į tai, kad atsakovas ginčija savo atstovo dalyvavimo atitinkamoje apžiūroje faktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant išsiaiškinti ginčo automobilio gedimo priežastis, yra būtinos specialios technikos žinios, todėl byloje būtina spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, tikslinant šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo priteisti nuostolius, patirtus dėl automobilio gedimo, savo išvadų apie atsakovo atliktus remonto darbus objektyviais bylos duomenimis nepagrindė ir visų aplinkybių neištyrė. Atsižvelgdama į tai, kad pagal byloje esančius duomenis tokių aplinkybių apeliacinėje instancijoje nustatyti negalima, į tai, kad, šio klausimo neišsprendus, negalima daryti išvados apie atsakovui tenkančią atsakomybę atlyginti ieškovo nuostolius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Likusioje dalyje, t. y. dėl pareikšto reikalavimo išreikalauti iš atsakovo neteisėtai sulaikytą ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigodamas atsakovą UAB „Sigmena“ grąžinti ieškovui UAB „LIT-INVEST“ ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), tokį sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovo reikalavimas apmokėti už jo atliktus darbus po 2010-12-15 ieškovo pretenzijos tapo ginčytinas, todėl daikto sulaikymo teisė, kaip vienas iš kreditoriaus savigynos būdų, neatitiko teisės pažeidimo pobūdžio. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas teigė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas todėl, kad ieškovas nesutiko apmokėti PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų už automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbus. 2011-01-27 UAB „Sigmena“ raginime UAB „LIT-INVEST“ sumokėti 15 150,00 Lt skolą, kuriuo kartu pranešama ir apie automobilio (duomenys neskelbtini), sulaikymą, nėra atskleista, kokiu pagrindu yra susidariusi skola. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, pripažįsta aplinkybes dėl automobilio (duomenys neskelbtini), sulaikymo tuo pagrindu, kad ieškovas neatsiskaitė už automobilio (duomenys neskelbtini) remontą, įrodytomis. Už pastarojo automobilio remontą PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos 2010-07-15, 2010-08-30 ir 2010-10-18, jos turėjo būti apmokėtos per 30 dienų terminą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, suėjus tokiems terminams, būtų pateikęs reikalavimą ieškovui apmokėti už atliktą remontą. Pretenziją dėl automobilio (duomenys neskelbtini) variklio gedimo pašalinimo ieškovas pateikė 2010-12-15. Automobilį (duomenys neskelbtini), ieškovas remontui pristatė 2011-01-26, atsakovas jį remontuoti priėmė, tačiau jau sekančią dieną, t. y. 2011-01-27 pareiškė apie sulaikymą.

Civilinio kodekso 6.69 straipsnis numato daikto sulaikymo teisę, kaip vieną prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų –kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Šios teisės įgyvendinimo tvarka nustatyta daiktinės teisės normose – Civilinio kodekso 4.229–4.235 straipsniuose, nes tai yra daiktinė teisė, tačiau naudojama užtikrinant skolininko prievolės kreditoriui įvykdymą. Be to, daikto sulaikymo teisė – tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. Civilinio kodekso 1.139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Kreditorius, pasinaudodamas daikto sulaikymo teise, turi laikytis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų tam, kad nebūtų pažeistos skolininko–daikto savininko teisės. Kreditorius, sulaikydamas daiktą, neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių daugiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes šia teise kreditorius gali pasinaudoti tik tokiu atveju, kai yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas ir skolininkas nevykdo prievolės kreditoriui arba ją vykdo netinkamai. Tuo atveju, kai kreditorius sulaiko du daiktus, nors skolos kreditoriui dydis neviršija vieno sulaikyto daikto vertės, laikytina, kad kreditorius peržengia savigynos ribas ir neteisėtai sulaiko antrąjį daiktą, todėl skolininkas turės teisę reikalauti grąžinti vieną daiktą ir atlyginti dėl to padarytą žalą (CK 4.94 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis).

Tokiu būdu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei sulaikymo teisės instituto taikymo sąlygas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad automobilio (duomenys neskelbtini), sulaikymas neatitiko teisės pažeidimo pobūdžio, ir šioje dalyje priėmė pagrįsta sprendimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikinant skundžiamą sprendimą dalyje dėl reikalavimo priteisti nuostolius, atitinkamu būdu paskirstytinos teismo išlaidos: iš atsakovo UAB „Sigmena“ ieškovo UAB „LIT – INVEST“ naudai priteistini 3 746 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis už reikalavimą įpareigoti grąžinti sulaikytą turtą ir ½ atstovavimo išlaidų) bei 9,43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Likusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas sprendimu, išnagrinėjus šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sigmena“ ieškovo UAB „LIT – INVEST“ naudai 3 746 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sigmena“ 9,43 Lt (devynis litus 43 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.