Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovei advokato padėjėjai I. P., atsakovams Ž. B. ir I. K., institucijos teikiančios išvadą – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovams I. K., Ž. B., išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 2007 m. gruodžio 19 d. ieškovė ir atsakovas Ž. B. įregistravo santuoką, kuri Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-753/2014 buvo nutraukta. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio, dar prieš nutraukiant santuoką su Ž. B., ieškovė gyveno kartu su atsakovu I. K.. Po santuokos nutraukimo, nepraėjus 300 dienų, ieškovei gimė sūnus L. B., kurio gimimo liudijime tėvu įrašytas Ž. B., tačiau tikrasis tėvas yra I. K., su kuriuo gyveno kaip šeima – palaikė intymius santykius, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi buitimi ir kt. Šiuo metu su atsakovu I. K. santykiai yra nutrūkę. Vaiko gyvenamoji vieta turi turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi sūnus dar yra pakankamai mažo amžiaus, todėl jam yra reikalinga motinos globa ir priežiūra, nepilnamečiui sūnui bus užtikrintos gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, gauna 280,00 Eur socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi, taip pat savo vardu neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turi dar dvi išlaikytines – dukrą K. B., gim. (duomenys neskelbtini)d., ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini)d. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti ji per mėnesį skiria apie 290,00 Eur sumą, o biologinis vaiko tėvas atsakovas I. K. lėšų vaikui išlaikyti neskiria. Atsakovo I. K. turtinė padėtis, šiuo metu gaunamos pajamos yra pakankamos, kad išlaikyti sūnų, todėl mano, kad jis yra materialiai pajėgus teikti 144,80 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį sūnui iki jo pilnametystės. Ieškovės sūnus gimė 2014 m. liepos 17 d., ir nuo sūnaus gimimo atsakovas I. K. sūnumi nesirūpino ir neteikė jam išlaikymo, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo dienos bei 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. B. ir jos atstovė advokato padėjėja I. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. M. palaikė tarnybos pateiktą išvadą byloje, kur nurodoma, kad nuginčijus Ž. B. tėvystę, mažamečio L. B. interesai nenukentės, nes atsakovas Ž. B. su vaiku negyvena, juo nesirūpina, tarp jų nėra susiformavę nei socialiniai, nei dvasiniai ar emociniai ryšiai ir nėra susiklostę jokie faktiniai santykiai. Ieškovė, veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes įstatymai garantuoja vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus civilinę bylą, nustatyta, kad santuoka tarp K. B. ir Ž. B. 2014 m. kovo 28 d. nutraukta, įrašas apie tai įrašytas 2014 m. kovo 28 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 14). L. B. gimė (duomenys neskelbtini)d., jo tėvais nurodyti – Ž. B. ir K. B. (b. l. 11). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. spalio 17 d. išvadoje Nr. SD-VT-729-(11.18) (b. l. 35-36) nurodė, taip pat šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas Ž. B. su ieškove kartu negyvena apie du metus, su vaiku L. B. nepalaiko jokių tėviškų tarpusavio ryšių, vaiku nesirūpina ir tarp jų nėra susiklostę jokie faktiniai santykiai. Byloje esantis ekspertizės aktas Nr. ES 70/15(01) (b. l. 122) patvirtina, kad Ž. B. nėra vaiko L. B. tėvas.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 str.). Iš ieškovės bei atsakovų Ž. B. bei I. K. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akto nustatyta, kad Ž. B. nėra vaiko L. B. tėvas. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nustatytina, kad atsakovas Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), nėra L. B., gim. (duomenys neskelbtini)kurio gimimas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas 2014-07-21, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nėra Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus (CK 3.150 str., 3.151 str.).

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardintos įrodinėjimo priemonės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. ES 70/15(01) konstatuota, kad atsakovas I. K. yra L. B. tėvas su 99,9999995 % tikimybe (b. l. 122-126). Remiantis šiuo įrodymu konstatuojama, kad atsakovas I. K. yra nepilnamečio L. B. tėvas (CK 3.148 str. 1 d.). Atsakovas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažįsta, ginčo byloje dėl atsakovo I. K. tėvystės į L. B., gimusį (duomenys neskelbtini)d., nėra, Vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nustatymo patenkinimui.

Atsakovui išaiškinta, kad teismo sprendimu nustačius tėvystę, duomenų vaiko gimimo įraše apie tėvą ateityje nuginčyti negalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo ir teismas laiko įrodyta, kad atsakovas I. K. yra L. B., gimusio (duomenys neskelbtini)d., tėvas, o vaikas L. B., gimęs (duomenys neskelbtini)d., yra I. K. vaikas (CK 3.146 – 3.148 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009 buvo nurodžiusi, jog vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Akcentuotina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, jog nepilnametis L. B., gim. (duomenys neskelbtini)d., nuo pat gimimo gyvena su motina ieškove K. B. (b. l. 35-36). Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ieškovė teismo posėdžio metu. Akivaizdu, jog ieškovę ir jos nepilnametį sūnų L. B. sieja artimas ir stiprus emocinis bei dvasinis ryšys, todėl nepilnamečio L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks jo interesus. Atsakovas I. K. šiam ieškovės ieškinio reikalavimui neprieštarauja.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo I. K. nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 144,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, tik šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kadangi nedirba.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. str., kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 BSI ? 38,00 Eur, tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (šiuo metu 300,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus L. B. išlaikymui prašo priteisti po 144,80 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, jos mėnesio pajamas sudaro tik 280,00 Eur dydžio gaunama socialinė pašalpa (b. l. 21). Nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ieškovė neturi (b. l. 20), duomenų apie įregistruotas transporto priemones byloje nėra. Ieškovė gyvena nuomojamame būste, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus: dukrą K. B., gim. (duomenys neskelbtini)d., ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini)d. (b. l. 12, 13, 18, 19). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ar santaupų neturi, taip pat nėra sudaręs santuokos, kitų išlaikytinių nėra. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį, tačiau byloje duomenų apie atsakovo turtą, jo šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, socialines pašalpas ar išmokas, sveikatos būklę byloje nepateikta. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepriteisti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovas apskritai negali dirbti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl prastos ekonominės situacijos šalyje galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra mažos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis siekė susirasti darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Todėl konstatuotina, kad atsakovas turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą, jo gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius ir tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo I. K. 144,80 Eur išlaikymą sūnui L. B., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 1.5 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 144,80 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Išlaikymo įsiskolinimas nesusijęs su tėvo žinojimu, ar nežinojimu apie vaiko gimimą, tuo pagrindu teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo, neatsižvelgiant į tėvystės nustatymo datą. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo dienos, mokant po 144,80 Eur kas mėnesį. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog atsakovas I. K. visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 333,06 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d., bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos (333,06 Eur) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. (CK 6.210 str. 1 d. ).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė K. B. (CK 3.185 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 100 procentų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3268-3841 ir Nr. TP-2-(2.2)-14-T-3269-3842 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 22-25). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo I. K. į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei 62,22 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo I. K. taip pat priteistinos 26,36 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei 485,55 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1623 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 str.). Vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Ž. B. nepriteistinos, nes tėvystę nuginčyti galima tik teismo sprendimu, atsakovas šio ieškinio reikalavimo neginčijo, jį pripažino.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gimimas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gimimas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. B., gim. 2014-07-17, gyvenamąją vietą su motina K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 144,80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014-09-26 iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 333,06 Eur už laikotarpį nuo 2014-07-17 iki 2014-09-24.

Priteisti iš I. K. 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos (333,06 Eur) už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d.

Nepilnamečio vaiko L. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti K. B..

Priteisti iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 103,22 Eur žyminio mokesčio, 485,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 26,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.