Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal BK 228 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo 2009 m. spalio 19 d. laikas.

Iš J. K. priteista 164,60 Lt valstybei teismo išlaidoms atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad padėjo ir šalino kliūtis A. K. gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nepateikti jų muitinės kontrolei, o būtent: 2009 m. spalio 18 d., apie 23 val. 38 min., A. K. per (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą kontrabanda, nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priklausančio vilkiko „MAN 19 464 FLT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600000 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių bendra vertė 3653087 Lt. Tuomet, kai A. K. buvo (duomenys neskelbtini) kelio posto teritorijoje, J. K., ėjęs (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, turėjęs teisės aktų nustatyta tvarka dirbti su muitinės rentgeno kontrolės sistema (toliau - MRKS) ir įvertinti pasirinktų tikrinimo objektų turinį, neiškrovus jų iš transporto priemonės ar konteinerio, siekiant aptikti neteisėtai gabenamas prekes ir (arba) nustatyti kitus teisės aktų pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti muitinio tikrinimo metu nustatytus pažeidimus, padėdamas A. K. cigarečių kontrabandos padaryme, priešingai valstybės interesams J. K., nepatikrinęs A. K. vairuojamos transporto priemonės, ir tokiu būdu, šalindamas kliūtis, „Siuntime tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad transporto priemonė ir prekės matomos aiškiai ir taip sudarė sąlygas krovinio nepateikti muitinės kontrolei.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent : nuo 2004 m. gruodžio 10 d. eidamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 14 p. (vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus), (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų, prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus dirbančio su MRKS, pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008-03-26 įsakymu Nr. RZ3-100 6.1 str. (būti susipažinus su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos bendrijos muitų teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą, gebėti taikyti juos praktikoje), 7.2 str. (užtikrinti MRKS pareigūnų kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą), 7.4 str. (teisės aktų nustatyta tvarka dirbti su MRKS ir įvertinti pasirinktų tikrinimo objektų turinį neiškrovus jų iš transporto priemonės ar konteinerio, siekiant aptikti neteisėtai gabenamas prekes ir (arba) nustatyti kitus teisės aktų pažeidimus), 7.9 str. (teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti muitinio tikrinimo metu nustatytus pažeidimus), 2009 m. spalio 18 d., apie 23 val. 38 min., A. K. per Lietuvos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenant vilkiko „MAN 19.4764 FLT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančioje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 600000 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, kurių bendra verte 3653087 Lt, ir kurių nepateikė muitinės kontrolei, J. K., padėdamas gabenančiam cigarečių kontrabandą A. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas minėtų norminių aktų reikalavimus, priešingai valstybės interesams, nepatikrinęs A. K. vairuojamos transporto priemonės, ir tokiu būdu šalindamas kliūtis, „Siuntime tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema“ Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad transporto priemonė ir prekės matomos aiškiai, ir taip sudarė sąlygas krovinio nepateikti muitinės kontrolei. Tokiu būdu J. K., netinkamai atlikdamas savo pareigas, pažemino ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą, sudarė sąlygas asmenims nekliudomai per Lietuvos Respublikos valstybės gabenti kontrabanda prekes, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie muitinės kontrolės nebuvimą, pareigūnų bejėgiškumą ir nebaudžiamumo toleravimą, taip sumenkino juridinio asmens – Lietuvos Respublikos muitinės kaip institucijos, atsakingos už jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, autoritetą ir prestižą. Dėl to juridinis asmuo - Lietuvos Respublikos muitinės tarnyba, ir valstybė - Lietuvos Respublika, patyrė didelę neturtinę žalą.

Skundo autorius perrašydamas skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, teigia, kad apeliantas dėl kontrabandos padarymo gali būti teisiamas tik kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, nes kaltinimas dėl kontrabandos gabenimo jam nebuvo pareikštas. Vadovaudamasis BK 24 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 4.1 p. nuostatomis, kasacinės nutarties Nr. 2K-P-9/2009 argumentais, apeliantas teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. (skunde nurodoma, kad pagal BK 26 str. 4 d.) ir 199 str. 1 d., iš esmės pagrįsta prielaida, jog jis bendrininkavo su nenustatytais asmenimis. Pažymėdamas kasacinės nutarties Nr. 2K-7-544/2005 citatą dėl nekaltumo prezumpcijos, teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantą bendrininkavus padarant kontrabandą ir buvus kokiam nors susitarimui tarp jo, A. K. ir/ar kitų asmenų.

Tai, kad nebuvo jokio susitarimo bendrininkauti dėl kontrabandos gabenimo, patvirtino nuteistasis A. K. apklausos ir akistatos su apeliantu metu. Byloje nenustatyta, jog apeliantas kokiu nors būdu palaikė ryšį su A. K. kontrabandinį krovinį liepusiais gabenti asmenimis, ar kitais asmenimis, galėjusiais padėti vykdant kontrabandą.

Kartu apeliantas pažymi, kad laikotarpis per kurį A. K. buvo liepta kirsti Lietuvos Respublikos sieną, yra nurodomas tik skundžiamame nuosprendyje, nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei tiesiamajame posėdyje tokia laiko aplinkybė neužfiksuota. Be to, šis nurodytas laikotarpis kada kirsti sieną nepatvirtina buvus apelianto ir kontrabandos siuntėjų susitarimą dėl pagalbos gabenant kontrabandines prekes. Skundo autorius pažymi darbo laiką kada dirbo apeliantas ir teigia, kad A. K. sieną galėjo kirsti tiek 2009 m. spalio 17 d. (kai apelianto darbo laikas dar nebuvo prasidėjęs), tiek ir 2009 m. spalio 19 d., po 8 val. (kai apelianto darbo laikas jau buvo pasibaigęs). Be to, įvažiavimo į Lietuvos Respublikos teritoriją laikas yra sunkiai kontroliuojamas ir priklauso nuo įvairių šalutinių veiksnių (transporto srauto, eilių prie muitinės postų ir pan.).

Skundo autorius plačiai analizuoja laikino sulaikymo protokolą, jo turinį, pirmosios apklausos metu buvusią situaciją ir apelianto sveikatos būklę. Šios aplinkybės lėmė, kad apeliantas nesuprato jam užduodamo klausimo esmės, tačiau jis patvirtino, jog atžymint langelius siuntime į rentgeną padarė klaidą.

Informacija, užfiksuota A. K. telefonu bendraujant su nenustatytais asmenimis kontrabandinio krovinio gabenimo metu, siuntimo tikrinti prekes išrašymo ir apelianto sulaikymo laikas, A. K. išsiųstų ir gautų trumpųjų pranešimų turinys ir jų gavimo bei išsiuntimo laikas patvirtina, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotų veikų. Apygardos teismas negrįstai neišanalizavo 2009 m. spalio 21 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotos A. K. gautos ir siųstos trumposios žinutės bei skambučiai. Apelianto nuomone, ši informacija patvirtina, jog pas A. K. turėjo ateiti ne apeliantas, o keletas kitų asmenų. Be to, šie duomenys patvirtina ir tai, jog nei iki įvažiavimo į Lietuvą, nei būnant Lietuvos muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste nuteistasis A.K. neturėjo galimybės ir nebendravo su apeliantu, tuo pačiu neturėjo galimybės suderinti bendrų veiksmų, bei kad apeliantas kokia nors forma būtų bendravęs su kontrabandinio krovinio siuntėjais.

Apeliantas pažymi savo darbo stažo laiką ir užimamas pareigas muitinės sistemoje bei teigia, kad pildydamas siuntimą paprasčiausiai apsiriko ir nuteistajam A. K., kontrabanda vežančiam per sieną krovinį, šalindamas kliūtis nepadėjo. Jo nuomone, nuteistojo A. K. parodymai apie tai, jog apeliantui šis nuteistasis nesakė apie automobilio sugedimą, turi būti vertinami kritiškai, nes dėl kontrabandinio krovinio gabenimo metu kilusio susijaudinimo, šis nuteistasis galėjo tiksliai neprisiminti ką ir kuriam pareigūnui jis sakė. Todėl skunde teigia, kad apygardos teismo išvada, jog apeliantas buvo susitaręs su asmenimis, gabenusiais kontrabandą ar jos gabenimą organizavusiais bei padėjusiais tai padaryti, nepagrįsta ir prieštarauja BPK 20 str. 5 d. nuostatoms.

Teismas nepagrįstai teigia, kad aplinkybę, jog apeliantas neatsitiktinai priėjo prie sėdinčio automobilyje A. K., patvirtinta užfiksuota pastarojo nuteistojo gauta žinutė iš kontrabandinio krovinio siuntėjų, kurie pranešė, kad jis su kroviniu į rentgeną nevažiuotų, o pareigūnas pats ateis. Kadangi prie A. K. priėjo apeliantas, teismas padarė klaidingą išvadą, jog jis buvo susitaręs su kontrabandinio krovinio siuntėjais. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie susitarimo buvimą, kontrabandinio krovinio siuntėjai negalėjo tiksliai žinoti koks pareigūnas tikrins A. K. transporto priemonę, bei nenustatyta ar kaip nors apeliantui buvo pranešta kokia transporto priemone yra gabenamas kontrabandinis krovinys.

Vadovaudamasis kasacinės nutarties Nr. 2K-50/2011 argumentu dėl BPK 301 str. 1 d. nuostatų, teigia, kad teismas išvadą apie susitarimą šalinti kliūtis kontrabandos gabenimui padarė nesant byloje jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl apeliantas neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų.

Vadovaudamasis kasacinės nutarties Nr. 2K-190/2006 argumentų dėl galimų neatitikimų paaiškinimuose priežasties, nurodo, kad viso proceso metu nebuvo nustatyti esminiai apelianto duotų paaiškinimų prieštaravimai ar jo siekis klaidinti ikiteisminį tyrimą bei teismą, o paaiškinimų neesminių detalių skirtumai negali būti pagrindu visiškai atmesti jo parodymus.

Skundo autoriaus nuomone, skundžiamame nuosprendyje atlikta įrodymų analizė yra neobjektyvi, nevisapusiška ir šališka. Teismo išvada, kad apeliantas bendrininkavo su kontrabandines prekes gabenusiais asmenimis, paremta tik spėjimais, nes byloje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys priešingas aplinkybes. Apeliantas galėjo būti teisiamas tik dėl BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis tvirtina, kad byloje nėra įrodymų apie jo bendrininkavimą su kontrabandą gabenusiais asmenimis, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jo piktnaudžiavimą tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d. ir 228 str. 1 d.

Apygardos teismo išvadų dėl apelianto susitarimo su kitu bendrininku turinio ir paminėtų nusikalstamų veikų požymių buvimo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Nuteistojo J. K. apeliaciniame skunde yra išdėstyti priešingi vienas kitam teiginiai – skundo pradžioje nurodoma, kad J. K. gali būti teisiamas tik kaip nusikalstamos veikos bendrininkas, nes kaltinimas dėl kontrabandos gabenimo jam nebuvo pareikštas, tačiau toliau skunde plačiai ginčijamos teismo išvados dėl bendrininkavimo instituto nuostatų taikymo ir jo pripažinimo kaltu, padarius skundžiamame nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas.

Tokie apeliacinio skundo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad skundo autorius neteisingai interpretuoja bendrininkavimo instituto nuostatas arba paprasčiausiai jų nesupranta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Būtinas šio instituto požymis yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), ir jis galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Be to, įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 str. 2 d.). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.).

Pažymėtina ir tai, kad svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009).

Kaip matyti iš apelianto parodymų, jis pripažino, jog pats priėjo prie A. K., sėdinčio automobilyje, paėmė siuntimą tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema (t. 1, b. l. 13) ir savo darbo vietoje jį užpildė - grafoje „tikrinimas atliktas“ įrašydamas datą ir laiką bei pažymėdamas siuntimo langelyje, kad transporto priemonė ir (arba) prekės matomos aiškiai. Jis šiame dokumente pasirašė ir jį nunešė atgal A. K.. Apeliantas taip pat neneigia, kad nesiūlė A. K. šio vežamą kontrabandinį krovinį patikrinti rentgeno sistema ir jo nepatikrino (t. 2, b. l. 50-53, 56-58; t. 3, b. l. 125-127). Taigi, iš tokios situacijos seka logiška išvada, kad A. K. nevykstant tikrinti krovinio rentgeno sistema, apeliantas iš viso neturėjo pildyti siuntimo ir atlikti kitus veiksmus, t. y. išeiti iš savo darbo vietos, eiti pas A. K., sėdintį vilkiko kabinoje, paimti iš jo siuntimą, sugrįžti į savo darbo vietą, rašyti paminėtame dokumente tikrinimo datą, rezultatus ir jame pasirašyti, vėl išeiti iš savo darbo vietos bei užpildytą dokumentą grąžinti A. K.. Priešingai nei mano skundo autorius, paminėti J. K. aktyvūs veiksmai kaip tik patvirtina buvus susitarimą netikrinti specialia aparatūra gabenamo kontrabandinio krovinio.

Nuteistasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 116-117, 120-123, 128-132), tiek teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 123-125), išsamiai ir nuosekliai parodė kontrabandos padarymo aplinkybes, t. y. kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis jam atvykus į Lietuvos Respublikos muitinę su kontrabandiniu kroviniu-cigaretėmis, šio krovinio siuntėjų nurodymu laukė automobilio kabinoje prie jo prieinančio pareigūno. Netrukus prie jo priėjęs J. K. paėmė siuntimą vykti į rentgeno patikrinimą, nuėjo į savo darbo vietą, netrukus sugrįžo, šį dokumentą grąžino ir liepė eiti pas muitininkus. J. K. A. K. neliepė vykti patikrinti kontrabandinio krovinio rentgenu, jis šio krovinio nevežė patikrinti šia sistema ir jis suprato, kad J. K. siuntimo lape pažymėjo, jog vežamas kontrabandinis krovinys rentgenu patikrintas.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. K. nurodytas aplinkybes patvirtina daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija apie nuteistojo A. K. intensyvų bendravimą (to neneigia ir pats nuteistasis) su kontrabandinį krovinį siuntusiais asmenimis mobilaus ryšio telefonu siunčiant trumpuosius pranešimus (SMS žinutes) apie kelionės ir muitinio patikrinimo eigą (t. 1, b. l. 132-135). Šią informaciją žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visų byloje surinktų duomenų visete.

Liudytojas A. P. (t. 2, b. l. 171-177; t. 3, b. l. 133-135) patvirtino, kad įvykio metu pastebėjo, jog A. K. nevyko į patikrinimą rentgeno sistema (nesigirdėjo užkurto automobilio variklio ir įjungto rentgeno aparato skleidžiamų garsų bei nesimatė šios sistemos mirksinčios šviesos), nors pastarojo pateiktame ir J. K. užpildytame siuntime (t. 1, b. l. 13) buvo nurodyta priešinga informacija, t. y. kad krovinys rentgeno sistema patikrintas ir prekės matosi aiškiai. Tada jis nurodė A. K. atidaryti priekabą krovinio patikrinimui, tačiau šis jam liepė „<...nueiti į rentgeną išsiaiškinti...>“. Jo bendradarbis J. K. paaiškino, jog krovinio netikrino, nes sugedo rentgeno sistema.

Apie tai, kad rentgeno sistema įvykio dieną veikė be gedimų parodė liudytojai R. J. (t. 1, b. l. 191-193; t. 4, b. l. 5-7) ir L. S. (t. 1, b. l. 178-180; t. 3, b. l. 135-136). Be to, šių liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos ekrano rodmenų nuotraukos (t. 1, b. l. 195-199, 206), todėl apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi liudytojo R. J. parodymais.

Liudytojas G. D. nurodė analogiškas aplinkybes, bei papildomai parodė, kad paliepus A. K. atidaryti priekabą krovinio patikrinimui, pastarasis pradėjo sakyti, kad „<...kuo mes norime, viskas suderinta, viskas sutarta ir mašina per postą turi pravažiuoti be trukdžių...>“. Siuntimas atlikti prekių patikrinimą rentgeno sistema buvo užpildytas J. K., kuris apie kokį nors apsirikimą ar suklydimą, pildant paminėtą dokumentą, nieko niekam nesakė (t. 2, b. l. 1-4; t. 3, b. l. 128-130).

Skundo autorius, aprašydamas laikino sulaikymo protokolo turinį, nenurodo kokiu aspektu jis nesutinka su paminėtame dokumente užfiksuota informacija, todėl kolegija neturi galimybių atsakyti į tokius apeliacinio skundo teiginius. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į skunde akcentuojamą apelianto sveikatos būklę, buvusią ikiteisminio tyrimo metu ir dėl kurios jis, neva, negalėjo duoti tikslesnių parodymų. Kolegija tik pažymi, kad nuteistojo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, byloje įrodyta ne tik nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Kartu kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji), jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir liudytojų ar nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų nuteistasis ir (ar) jų gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma bylos faktinių aplinkybių neatitinkanti informacija apie tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nuteistojo A.K. parodymus, nes tik skundžiamame nuosprendyje yra nurodytas konkretus laikotarpis, per kurį A. K. buvo liepta kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nors šis nuteistasis, neva, niekada nedavė tokių parodymų. Pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje A. K. paaiškino, jog kontrabandinio krovinio siuntėjai jam nurodė terminą – dvi paras, kuriuo jam reikėjo pervažiuoti iš Rusijos Federacijos į Lietuvą, ir jam buvo pasakyta, kad „<...prie sienos viskas bus tvarkoje...>, kad „<...niekas netikrins...>“ (t. 3, b. l. 123-125). Paminėtos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp A. K. ir krovinio siuntėjų buvo išankstinis susitarimas padaryti kontrabandą. Tai, kad byloje neužfiksuoti apelianto kontaktai su nuteistuoju A. K., šio kelionės iš Rusijos Federacijos į Lietuvą metu, nepaneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde akcentuojama J. K. didelė darbo patirtis muitinės sistemoje, jo pareigos ir aukšta kvalifikacija bei byloje esantys ankstesniu laikotarpiu (2008 m. kovo 30 d. – 2008 m. birželio 30 d.) apelianto pildyti analogiški siuntimai patikrinti prekes rentgeno sistema (priedas prie baudžiamosios bylos, supakuotas voke) kaip tik paneigia apelianto parodymus apie įvykio metu, neva, buvusį „žmogiškąjį faktorių“, t. y. dėl suklydimo ar apsirikimo siuntimo lape neteisingai pažymint langelį, kad transporto priemonė ir (arba) prekės matomos aiškiai. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad toks suklydimas pareigūno neatleidžia nuo jo tiesioginės pareigos vykdyti krovinių patikrinimą.

Taigi, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo J. K. kaltė yra įrodyta iš dalies jo paties parodymais, nuteistojo A. K., liudytojų A. P., G. D., R. J. ir L. S. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais ir kitais skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, kurių gavimo teisėtumas, nekelia jokių abejonių. Todėl konstatuoti BPK 20 str. ir (ar) 301 str. 1 d. nuostatų taikymo pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Be to, priešingai nei mano apeliantas, šių aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šioje byloje yra nustatyti visi bendrininkavimo požymiai (bendrininkų skaičius, jų turėtas bendras tikslas, priemonės, apelianto suteikta fizinė ir intelektualinė pagalba šalinant kliūtis). Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį J. K. padėjėju kontrabandos padaryme, t. y. jo veikas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. kvalifikavo tinkamai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent nuteistojo veiksmai, kuriais buvo šalinamos kliūtys (krovinio nepatikrino rentgeno sistema, siuntime atlikti tokį patikrinimą pažymėjo, kad šis tikrinimas atliktas, nurodė tokio veiksmo datą, laiką ir kad transporto priemonė bei prekės matomos aiškiai, pasirašė šiame dokumente bei jį užpildytą grąžino kontrabandinio krovinio gabentojui) ir buvo būtina sąlyga pastarajam krovinio nepateikti muitinės kontrolei, t. y. padaryti kontrabandą. Akivaizdu, kad be J. K. pagalbos šio nusikaltimo padarymas būtų apsunkintas arba iš viso neįmanomas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai anksčiau paminėtoje bei apeliaciniame skunde cituojamoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-9/2009.

Apeliantas teigia, kad jo veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 229 str., t. y. ginčija jam inkriminuotos veikos juridinį vertinimą pagal BK 228 str. 1 d. Šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingais tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. BK 228 str. 1 d. dispozicija savo esme yra blanketinė norma, todėl visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius teisės aktus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi arba viršydamas įgaliojimus, kaltininkas pažeidė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad J. K., būdamas (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent : 2009 m. spalio 18 d., apie 23 val. 38 min., A. K. per Lietuvos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenant vilkiko puspriekabėje 600000 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akcizo mokesčio ženklais, bendros 3653087 Lt vertės, J. K., šalindamas kliūtis, padėjo cigarečių kontrabandą gabenančiam A. K., t. y. nepatikrino pastarojo vairuojamos transporto priemonės, „Siuntime tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema“ Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad transporto priemonė ir prekės matomos aiškiai, ir tokiu būdu sudarė sąlygas krovinio nepateikti muitinės kontrolei. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad tokiais J. K. veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 4 d. 14 p., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008-03-26 įsakymu Nr. RZ3-100, 6.1, 7.2, 7.4 ir 7.9 str. reikalavimai. Taigi, iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kokius J. K. veiksmus žemesnės instancijos teismas pripažino kaip piktnaudžiavimą tarnyba.

Būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis yra didelė žala, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturtinio pobūdžio. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tarp jų ir į tai, kokios reikšmės interesai pažeisti, kaltininko užimamų pareigų svarbą ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Be to, tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką, šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-108/2009, 2K-302/2011, 2K-400/2011). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje byloje didelė žala pasireiškė tuo, kad buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos muitinės autoritetas ir prestižas bei padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priešingai negu tvirtina apeliantas, nuosprendį grindė ne prielaidomis, bet nurodė jame visas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., aplinkybes ir BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų nepažeidė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoti, jog nuteistajam J. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, neturi pagrindo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Kartu kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, 2K-190/2006 ir 2K-50/2011 nėra žemesnių instancijų teismus saistantis precedentas, nes nagrinėjamos ir paminėtos bylos, kurias išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio neginčija, todėl nuosprendis šioje dalyje nerevizuojamas (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad apygardos teismas, pripažindamas J. K. kaltu dėl bendrininkavimo padarant kontrabandą, teisingai aprašęs veikos faktines aplinkybes ir motyvavęs jos kvalifikavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė rašybos klaidą, nes nurodė ne BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., o BK 26 str. 4 d. ir 199 str. 1 d. Šis rašybos netikslumas taisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės, t. y. patikslinant apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl J. K. nuteisimo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti nuteistojo J. K. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos netikslumą, nustatant, kad J. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., o ne pagal BK 26 str. 4 d., 199 str. 1 d.