- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-476-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43692-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-294/2020 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. A. 22 590 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) m. Atsakovas jam pasiūlė padirbėti jo kaimo turizmo sodyboje ir leido apsigyventi šalia sodybos esančiame namelyje. Tuo metu jis piktnaudžiavo alkoholiu.
3. Mirus broliui, jis (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, paveldėjo nekilnojamąjį turtą - namą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Jis atsakovui suteikė įgaliojimą parduoti šį turtą už 80 000 Lt sumą. (duomenys neskelbtini) turtas buvo parduotas už 80 000 Lt (23 169,60 Eur). Pinigai pervesti į atsakovo sąskaitą banke. Ieškovo prašymu, iš šios sumos buvo pervesti 2000 Lt buvusiai sutuoktinei už dukters išlaikymą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad susirado norimą įsigyti turtą (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau atsakovas jį įkalbėjo nepirkti šio turto. Reikalavo grąžinti pinigus, tačiau atsakovas žadėdavo tai padaryti vėliau. Atsakovas pinigų taip ir negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 3 475,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-12-21 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 120 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 54,36 Eur už ekspertizę. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 425 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 8,25 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo 78 Eur žyminio mokesčio valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad neturi pagrindo abejoti jog atsakovo į bylą pateiktuose kvituose, nurodytos pinigų sumos faktiškai buvo perduotos ieškovui: 2013-06-30 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-02 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-27 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-28 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-28 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-28 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-07-29 - 579,24 Eur (2 000 Lt); 2013-08-02 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-08-03 – 1 737,72 Eur (6 000 Lt); 2013-08-03 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-08-03 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-08-04 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt); 2013-08-04 – 1 448,10 Eur (5 000 Lt); 2013-08-06 - 579,24 Eur (2 000 Lt); 2013-08-08 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt). Juolab, kad iš atsakovo sąskaitos išrašų matyti, kad tokios sumos nuo sąskaitos buvo nuimtos.
Šalies argumentai
7. Ieškovo teiginius, kad jis pinigų negavo, o dokumentus galėjo pasirašyti nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas vertino kaip neįrodytus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismui nekėlė abejonių ir tai, kad ieškovo prašymu tretiesiems asmenims buvo sumokėta 3 590 Lt (1 039,74 Eur) suma: 2013-08-14 - 800 Lt (237,70 Eur) (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą; 2013-08-29 - 2000 Lt (579,24 Eur); 2013-10-04 - 300 Lt (86,89 Eur); 2013-11-04 - 300 Lt (86,89 Eur) ieškovo sutuoktinei, kaip vaiko išlaikymo įsiskolinimas; 2013-12-17 sumokėta 190 Lt (55,03 Eur) (duomenys neskelbtini) už TPVCA draudimą už A. Ž..
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pasirašytais kvitais, kurių autentiškumas patvirtintas ekspertizės išvada, pinigų jis negavo. Priešingai, jis ir toliau gyveno pas atsakovą, byla užvesta praėjus daugiau kaip 4 metams po dalies pinigų grąžinimo, jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai ar jį apgavo, teismui nepateikta.
10. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, jų atitikimą pateiktiems dokumentams, darė išvadą, kad atsakovas ieškovui grąžino (ar už jo prievoles sumokėjo) 18 127,32 Eur sumą. Tačiau atsakovo argumentus, kad iš pradžių - 2013 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais jis pinigų grąžinimą įformindavo raštu, bet vėliau - 2013 m. spalio - lapkričio mėnesiais per tris kartus sumokėjo ieškovui viso 12 000 Lt, to nefiksuodamas raštu, teismas laikė abejotinais ir sprendė, jog nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovas perdavė ieškovui 12 000 Lt (3 475,44 Eur) sumą, todėl laikė, kad ši suma ieškovui nebuvo grąžinta.
11. Pasisakydamas dėl 2 000 Eur vekselio, teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, kad jis šio dokumento nepasirašė yra paneigti ekspertizės išvada, o jokių įrodymų, kad jis pasirašytas esant spaudimui ar kitoms sandorio negaliojimo sąlygoms, teismui nėra pateikta. Teismas vertino, kad pagal nurodytą vekselį atsakovas turėjo teisę atlikti reikalavimų įskaitymą.
12. Reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą, teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino.
13. Teismas atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 sprendimo dalį padidinant priteistą skolą, t. y. ieškovui iš atsakovo priteisti 5 475,44 Eur ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
15. Nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui nebuvo priteista 2 000 Eur suma, kuri įskaityta kaip ieškovo mokėjimas atsakovui pagal šiam (duomenys neskelbtini) išduotą paprastąjį vekselį.
16. Nurodo, kad vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų ir teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė. Ginčo vekselyje nurodytas apmokėjimo terminas „iki (duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Be to, šio straipsnio 2 dalis numato, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Todėl apelianto įsitikinimu (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis yra negaliojantis. Teigia, kad net ir tuo atveju, jei šis vekselis atitiktų įstatymo reikalavimams, jis yra praradęs savo galią, nes nebuvo pateiktas notarui vykdyti nustatytu terminu.
17. Pabrėžia, kad atsakovo teiginiai dėl vekselio išrašymo pagrindo yra neatitinkantys tikrovės. Jokių įrankių iš atsakovo jis nevogė, todėl jokio pagrindo pasirašyti vekselį nebuvo. Priešingai, iš ieškovo buvo pavogti įrankiai, o atsakovas buvo apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu.
18. Nurodo, kad atsakovas, pardavęs ieškovo paveldėtą namą, pinigus iš namo pirkėjo gavo (duomenys neskelbtini), todėl jis privalėjo šiuos pinigus perduoti ieškovui nedelsiant, tačiau net (duomenys neskelbtini) metais pinigų nebuvo grąžinęs - tarsi buvo numatęs, kad po trejų metų bus išrašytas vekselis, kurį bus galima įskaityti. Jei skola pagal vekselį būtų reali, reikalo išrašyti vekselį nebuvo reikalo, juo labiau itin trumpo termino - tik 18 dienų trukmės, nes atsakovas (duomenys neskelbtini) metais dar buvo negražinęs ieškovui pinigų už parduotą namą. Atsakovas sugalvojo „įskaityti“ vekselį tik ieškovui pateikus ieškinį. Kitu atveju, jis greičiausiai būtų pareikalavęs papildomo vekselio apmokėjimo.
19. Atsakovas nėra sąžiningas vekselio įgijėjas - įgydamas vekselį tyčia veikė ieškovo nenaudai, nes žinojo, kad pagal ginčijamą vekselį jis ieškovui neperdavė pinigų ir ieškovas jokių turtinių prievolių jam neturi. Kita vertus, ieškovo veiksmai išrašant vekselį neatitiko jo vidinės valios. Jo būklė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu buvo ypač pašlijusi, ką patvirtina medicinos dokumentų išrašai. Atsakovas pasinaudojo šia būkle, dėl kurios ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, vekselis buvo sudarytas apgaulės įtakoje.
Šalies argumentai
20. Apeliantas prašo (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 bei 1.91 straipsnių pagrindu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-14 nutartimi atsisakė priimti jo patikslintą ieškinį.
21. Ginčijamu sprendimu, teismas nepagrindė savo išvados, kad pagal nurodytą vekselį atsakovas turėjo teisę atlikti reikalavimų įskaitymą. Atkreipia dėmesį, kad įstatymo reikalaujamo turinio pareiškimo apie įskaitymą atsakovas ieškovui nėra pateikęs. Apie įskaitymą jis sužinojo iš atsakovo atsiliepimo. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas niekaip negalėjo įskaityti sumų, kurios jau buvo ginčo objektu teisme. Vekselis neatitinka įskaitymui keliamo vykdytinumo reikalavimo ir įskaitymas pagal jį negalimas ir dėl jo negaliojimo.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 170 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
23. Nurodo, kad atsakovas byloje pateikė pakvitavimus, vekselį, mokėjimo įrodymus, kuriais įrodinėjo, jog visi ieškovo pinigai jam buvo grąžinti. Ieškovas neigė, kad pasirašė pakvitavimus apie gautus pinigus bei vekselį. Tiek specialisto išvada baudžiamojoje byloje, tiek atlikus ekspertizę civilinėje byloje nustatyta, jog pakvitavimus ir vekselį pasirašė ieškovas.
24. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ketino kreiptis į teisėsaugą dėl jo įrankių vagystės, ieškovas pasiūlė atlyginti padarytą žalą - išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, kurį įsipareigojo apmokėti iki (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas šio vekselio taip ir neapmokėjo. Kadangi atsakovas dar nebuvo ieškovui grąžinęs visos sumos, o ieškovas atsakovui nebuvo apmokėjęs jo išduoto 2000 Eur vekselio, šalys susitarė, jog atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimo užskaitymą. Skirtingai nei nurodo apeliantas, vekselio išdavimo terminas ir apmokėjimo terminas nėra ta pati - (duomenys neskelbtini) diena, nes iš vekselio matyti, kad jis turėjo būti apmokėtas iki (duomenys neskelbtini). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog vekselyje nurodytas terminas ne vėliau kaip iki tam tikros datos, tolygus termino apibrėžimui, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog tokio termino nurodymas daro vekselį negaliojantį.
25. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai dėl vekselio išdavimo pagrįstumo, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas apeliaciniame procese negali būti nagrinėjamas. Atsakovas nereiškė reikalavimų priteisti iš ieškovo skolą pagal vekselį, todėl šioje byloje ir neturėjo būti sprendžiamas vekselio galios klausimas. Vekselis į bylą pateiktas kaip įrodymas, jog 2000 Eur suma yra užskaityta.
26. Atsakovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nes įsiskolinimas buvo padengtas įskaitymu. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis tinkamai vykdė pavedimą ir grąžino pagal pavedimą gautas lėšas ir teismas tik mažos įrodymų dalies nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) patvirtintu įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo atsakovą A. A. parduoti už įgaliotinio aptartą kainą ir sąlygas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kitus statinius), esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojime pažymėta, kad atstovas A. A. veikia neatlygintinai ir be kita ko privalo atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą. Iš Žemės sklypo ir statinių pirkimo – pardavimo sutarties, (duomenys neskelbtini) sudarytos A. Ž., atstovaujamo A. A. su D. B. ir E. B., matyti, kad ieškovui priklausantis turtas buvo parduotas už 80 000 Lt sumą, kurią, atstovas gavo iš pirkėjų mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą (4.1 punktas).
29. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas asmeniškai ieškovui ir tretiesiems asmenims pagal ieškovo prievoles yra sumokėjęs 18 127,32 Eur sumą. Apeliaciniu skundu ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė neginčijama. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas turėjo teisę atlikti reikalavimų įskaitymą pagal ieškovo 2016-02-02 išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, dėl ko atitinkamai buvo sumažinta priteistina suma. Teisėjų kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šios skundžiamos teismo sprendimo dalies.
30. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.
31. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau - ir LAT) 2018-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).
32. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (LAT 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Tokiu atveju atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (LAT 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
33. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, ginčo šalių poziciją šiuo klausimu, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, jog pagal į bylą pateiktą 2016-02-02 paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovas turėjo teisę atlikti reikalavimo įskaitymą ir, kad įskaitymas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų.
34. Kaip jau minėta, viena esminių CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų yra tai, jog prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) ieškovo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis nepatvirtina priešpriešinės ieškovo prievolės atsakovui, kurią atsakovas apskritai galėtų įskaityti.
35. Pasisakant šiuo aspektu, reikšminga faktinė aplinkybė, kurios neįvertino pirmosios instancijos teismas, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu atsakovas deklaruoja atlikęs įskaitymą, turėjo būti apmokėtas (duomenys neskelbtini). Atsakovas į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė, ir nurodytu laiku nebuvo pateikęs vekselio apmokėti. Pagal teismų praktiką, praleidus vekselio pateikimo apmokėti, taip pat reikalauti vekselio apmokėjimo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) numatyta tvarka terminą, vekselis neteko vertybinio popieriaus statuso. Spręsdamas dėl įskaitymo pagrįstumo, teismas turėjo aiškintis teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir, kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (nagrinėjamu atveju atsakovas) (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-313/2015).
36. Atsakovas pripažino, kad vekselyje nurodytos sumos ieškovui neperdavė, jų nesiejo ir paskolos teisiniai santykiai, tačiau nurodė, kad vekselis išrašytas susitarus nesikreipti į policiją dėl tariamai ieškovo įvykdytos įrankių vagystės, kaip žalos atlyginimas. Ieškovas kategoriškai neigė tokio pobūdžio susitarimą. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl vagystės byloje nėra, apie tokias vekselio išrašymo aplinkybes, jis neužsiminė nei apklausiamas specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14406-18 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, įskaitant tą patį vekselį, nei apklausiamas kitame ikiteisminiame tyrime dėl ieškovo turto vagystės. Be to, argumentuodamas dėl priešpriešinių reikalavimų pagrįstumo, atsakovas dėl žalos fakto neteikė jokių įrodymų, nepagrindė ne tik kaip tiksliai buvo padaryta žala (kokie įrankiai, kokios vertės, iš kur ir kada pagrobti), bet ir kaip jis tą žalą apskaičiavo. Kita vertus, pats vekselio išrašymo faktas, nepaisant to, jog ekspertizė patvirtina, kad jis pasirašytas ieškovo, kai atsakovas pripažįsta jog tuo laikotarpiu dar buvo negrąžinęs visos sumos už parduotą namą, prasilenkia su elementaria logika ir leidžia abejoti ieškovo prievolės atsakovui 2000 Eur sumai realiu egzistavimu.
37. Tad aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad spręsti apie turtinių įsipareigojimų, suteikiančių teisę atsakovui iš ieškovo reikalauti sumokėti 2000 Eur sumą, byloje duomenų nepakanka.
38. Pasisakant dėl paties įskaitymo, svarbu paminėti, kad įskaitymas, kaip prievolių pasibaigimo pagrindas, yra aiškiai ir griežtai reglamentuotas CK 6.130 - 6.140 straipsniuose. Procesinę pareigą įrodyti, jog įskaitymas buvo atliktas, taigi ir tai, kad buvo laikytasi CK 6.131 straipsnyje nustatytos įskaitymo tvarkos, turi šalis, kuri remiasi įskaitymu. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad buvo tinkamai įvykdytas CK 6.131 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas apie atliekamą įskaitymą tinkamai pranešti ieškovui. Byloje nėra nei atskiro pranešimo ieškovui apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, nei atžymos apie tokį veiksmą bent jau ant vekselio. Kita vertus, vekselis, nebuvo ir grąžintas ieškovui. Vienintelis dokumentas, kuriame yra išreikšta tokia atsakovo valia yra atsiliepimas į ieškinį, kai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Aptartų aplinkybių pagrindu įskaitymas pagal 2016-02-02 vekselį negali būti pripažintas teisėtu ir šiuo pagrindu.
39. Apibendrinus išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl įskaitymo pagrįstumo, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo argumentai dėl 2000 Eur sumos įskaitymo pagal minėtą vekselį pripažinti įrodytais, pakeisti padidinant priteistą skolą ieškovui iki 5475,44 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.
41. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovui priteistinos sumos dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Tenkinus 24 procentus ieškinio reikalavimų, įvertinus tai, kad ieškinio pateikimo metu ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (508 Eur) mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 122 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme yra patyręs 800 Eur atstovavimo išlaidų ir 362,42 Eur už rašysenos ekspertizę. Atsižvelgus į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovui priteistina 279 Eur šių išlaidų. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme jis turėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jam iš ieškovo priteistina 76 procentai šių išlaidų, t.y. 380 Eur.
43. Valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,70 Eur, todėl atitinkamai iš ieškovo priteistina 7,37 Eur šių išlaidų suma. Kadangi atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” nustatytos minimalios priteistinos sumos, jos iš A. A. nepriteistinos.
44. Iš ieškovo pateiktų kvitų ir mokėjimo nurodymo matyti, kad už apeliacinį skundą jis yra sumokėjęs 45 Eur žyminio mokesčio, už šio skundo parengimą patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kolegijai tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus pilna apimtimi, yra pagrindas visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (245 Eur), kaip pagrįstas rašytiniais įrodymais ir neviršijančias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinkančias suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, priteisti iš atsakovo.
45. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovas turėtų atlyginti atsakovui 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – ieškovui – 279 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 245 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, viso 524 Eur. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš atsakovo priteistina ieškovui 144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 475,44 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 44 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-12-21 iki visiško sprendimo įvykdymo bei 144 Eur ( šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš A. A. 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti A. Ž. 7,37 Eur (septynis eurus 37 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.