Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-10-25 · Civilinė byla Nr. 2-868-876/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
2-868-876/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-868-876/2012Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00691-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 78.2.1..(N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 25 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei V. P., atsakovui R. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui R. J., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2005 m. susipažino su atsakovu , pradėjo susitikinėti, artimai bendrauti, apsigyveno kartu, nuomavosi būstą. Po keletos mėnesių bendro gyvenimo, ji pastojo, vaikas buvo abiejų planuotas ir lauktas. Kai gimė sūnus, jie kartu vaiką prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Tačiau, kai sūnui suėjo vieneri metukai, jų santykiai pašlijo ir jie išsiskyrė, šiuo metu gyvena atskirai. Kadangi prieš pastodama intymius santykius palaikė tik su atsakovu, jo tėvyste neabejoja. Atsakovas taip pat savo tėvyste niekada neabejojo, tačiau geranoriškai pripažinti savo tėvystės nesutinka. Sūnus gyvena kartu su ieškove. Atsakovas sūnumi nesirūpina, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja, jo motina. Mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ja, geriau atitiktų jo interesus, kadangi ji tikrai turi realią galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovas yra darbingas, neturintis jokių sveikatos problemų, neturintis kitų išlaikytinių ir yra pajėgus teikti išlaikymą sūnui. Todėl iš jo priteistinas išlaikymas sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė šiuo metu nedirba, pragyvena iš socialinės išmokos. Tai vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Visus gaunamus pinigus išleidžia vaiko maitinimui, vitaminams, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir atsakovas R. J. privalo išlaikyti vaiką ir juo rūpintis. Jos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki, todėl vos išgali tenkinti minimalius sūnaus poreikius, jo laisvalaikiui, pomėgiams pinigų nebelieka. Ji gyvena pas tėvus, kurie jai padeda finansiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas R. J. nurodė, kad 2004 m. susipažino su ieškove V. P., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. Pripažįsta, kad P. P. yra jo sūnus. Dėl sunkios materialinės padėties, jis neturi galimybės paremti sūnų ir jo motiną. Yra bedarbis, neturi jokio turto ir jokių pajamų. Yra vedęs ir šeimoje augina dukrą. Taip pat turi nesantuokinę dukrą, kurios išlaikymui yra priteista išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Kadangi neturi darbo, šeimoje pragyvena iš atsitiktinio uždarbio bei žmonos gaunamos soc. Pašalpos, todėl prašo teismą sumažinti išlaikymo dydį Pauliui po 130 Lt kas mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovas R. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatyta tėvystė, tačiau dėl išlaikymo dydžio nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas sutiko su ieškovės patikslintais reikalavimais dėl tėvystės pripažinimo (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo paaiškinimais, vertintina, kad P. P. tėvystė, kurios atsakovas neginčijo, yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas R. J. yra P. P., gimusio (duomensy neskelbtini)., tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 250 litų. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui tokios sumos skirti neišgali, kadangi turi išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra nedirbantis, turto neturi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė pateikė duomenys, jog gauna pajamų apie 350 Lt (b.l. 8). Jokio kito registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jokio kilnojamojo ar registruotino nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas dar vienam jo nepilnamečiui vaikui, taip pat šiuo metu santuokoje augina vieną nepilnametę dukrą. Ieškovė jokių realių nurodomų vaikų poreikių turinį patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, pripažintina, kad 400 Lt vaikui laikytina reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes ji išlaiko vieną nepilnametį vaiką, tuo tarpu atsakovas turi tris vaikus. Abu tėvai šiuo metu nedirba, tačiau pasisakant dėl nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog tėvai, būdami darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu gauna minimalias pajamas – socialines pašalpas. Ieškovė ir atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, dėl kurių jie negalintys daugiau dirbti, todėl tai laikytina jų pačių apsisprendimu, kuriuo nesivadovautina kaip aplinkybe, mažinančia šalių išlaikymo dalį. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jie negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Kaip matyti ieškovė yra nedirbanti, tačiau darbinga, išlaiko vieną vaiką, atsakovas taip pat nedirbanti, nors ir sveikas bei darbingas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės finansinė padėtis. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, taip pat ji užtikrina jo teisę į gyvenamąjį plotą. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydžiai turi būti lygūs, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 200 Lt iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 200 Lt dalį privalės teikti ieškovė.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. P..

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į institucijos išvadą ir ieškovės paaiškinimus, atsakovo sutikimą, nepilnamečio P. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su motina.

Ieškovė V. P. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos . Teismui pateikta 2012-10-09 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1487, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. P. valstybės iki 2012-07-26 buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 48 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą, viso 288 Lt. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį iš dalies (88 % – pirmasis reikalavimas nustatyti tėvystę patenkintas 100 %; antrasis reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo priteisimo – 75%) iš atsakovo priteistina 253,44 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (procesinių dokumentų rengimas). Taip pat 215 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista: 143 Lt už reikalavimą nustatyti tėvystę; 72 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 200 litų = 2400 Lt - 3%). (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 19,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 394-399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o P. P. yra R. J. sūnus.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2012-07-26 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po du šimtus litų (200 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti P. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 215 Lt žyminį mokestį, viso – 234,23 Lt (du šimtus trisdešimt keturis litų, 23 centus) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 253,44 (du šimtai penkiasdešimt keturi Lt 44 cnt.) litus bylinėjimosi išlaidų valstybei už V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė