Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7). Šalys būdamos santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. K., kuri šiuo metu yra pilnametė (b. l. 6). Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 13–14). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 8). Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypo dalis ir pastatų, statinių dalys, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pastato ir statinių dalis esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–12). Atsakovo vardu registruota A. K. individuali įmonė (b. l. 15). Atsakovas yra akcininkas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Daugiau dalytino turto ar kreditorių šalių teigimu nėra.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė sutuoktinio neištikimybe, bei tuo, kad nesirūpino šeima ilgiau kaip metus laiko. Atsakovas atsiliepimu sutinka su šiuo reikalavimu. Teismas nurodo, kad pagal LR CPK 268 str. 5 d. tais atvejais, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Duomenų, kad atsakovas buvo neištikimas, kad jis turi nepilnametį vaiką, nėra pateikta. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas išvykdamas į užsienį paliko pinigų rūpintis tuo metu nepilnamete dukra ir šeimos reikalais. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas bendraudavo su dukra, su ieškove bendravimas seniai nutrūkęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors ir byloje nėra pakankamai duomenų dėl atsakovo kaltės, tačiau su šiuo reikalavimu atsakovui sutinkant, pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. įstatyme yra įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o anksčiau, t.y. nuo tada, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Tokiu atveju turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, o taip pat ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad sutuoktinis išvyko 2004-04-11 dirbti į užsienį, vėliau nuolatinai pasiliko ten gyventi, nuo to laiko jie bendro ūkio nebevedė, t. y. sutuoktinis neprisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo. Atsakovas sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, taip pat nurodė, kad nuo 2004 m. šeima faktiškai iširo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad santuokos nutraukimas sutuoktines teises pasekmes sukėlė nuo 2004-04-11.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės santuokinės pavardė.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.). Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad šalys kreditorių neturi, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, (CK 3.123 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą ½ žemės klypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo dalį, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11). Santuokos metu taip pat buvo įsteigta atsakovo individuali įmonė bei vėliau įsteigta UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo priteisti jai, o juridinius asmenis priteisti atsakovui, nemokant nė vienai iš šalių kompensacijų. Atsakovas atsiliepimu sutinka, kad nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo būtų paliktas sutuoktinei, nes ji ilgą laiką viena rūpinosi šiuo turtu, šis turtas nėra didelės vertės, taip pat paaiškina, kad prie juridinio asmens steigimo, jo veikos ir pan. sutuoktinė neprisidėjo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir jo vardo individuali įmonė, po santuokos nutraukimo paliktina jam. Teismas nurodo, kad atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimais CPK 268 str. 5 d. pagrindu surašomi sutrumpinti motyvai. Teismui įvertinus ieškovės paaiškinus ir byloje esančius duomenis, ieškovės prašomu būdu padalijus turtą nebūtų iš esmės pažeisti sutuoktinio interesai, todėl šie reikalavimai tenkintini: po santuokos nutraukimo žemės sklypo ir statinių dalys, esančios (duomenys neskelbtini), paliktinos ieškovei, atsakovui po santuokos nutraukimo priteistini juridiniai asmenys – A. K. individuali įmonė, UAB (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruota nekilnojamojo turto: 1/6 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). šis turtas įgytas paveldėjimo pagrindu, todėl santuokos nutraukimo metu nedalytinas (LR CPK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė sumokėjo 161,30 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo tenkintini visiškai, todėl atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokestinamas 41 Eur žyminio mokesčio, reikalavimas dėl turto padalijimo apmokestinamas 36 Eur, pagal ieškovei priteistino nekilnojamojo turto vertę (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 23–25) ((1506+848+34)/2)*0,03). Darytina išvada, kad iš viso mokėtina žyminio mokesčio dalis šioje byloje 77 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei. Kadangi ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo daugiau, likusi dalis jai grąžintina – 84,30 Eur. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui A. K. palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2004-04-11, kai jie pradėjo gyventi skyrium.

ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti A. K. įmonę, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,41 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 84,30 Eur žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.