Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-1035-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-03-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-06-09Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
2-1035-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01441-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Advokatai
Rimantas Čatrauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1035-196/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01441-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2016 pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“ dėl netesybų pagal rangos sutartį priteisimo, ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinį restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu RUAB „Molesta“ ieškinį atmetė, o UAB „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinį tenkino: priteisė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ iš RUAB „Molesta“ 452 100, 82 Lt skolos bei 15 108 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Atsakovė RUAB „Molesta“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522 pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties (kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir panaikintas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. vykdomasis raštas), priėmė 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-922-280/2015, kuria panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Panevėžio apygardos teismas nurodęs, kad piniginės lėšos iš atsakovės buvo išieškotos 2012 m. lapkričio 9 d., tačiau galutinai kilęs šalių ginčas išspręstas tik 2015 m. kovo 10 d., sprendė, kad atsakovės pareiga mokėti įsiskolinimą įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtinta jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, taip pat yra išaiškinęs, kad įsakymo vykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimti skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles, todėl kasatorei turėjo būti grąžinta viskas, kas buvo išieškota pagal panaikintą teismo įsakymą. Atsakovės teigimu, nepaisant to, kad vėliau Vilniaus apygardos teismas pripažino ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir ieškinį tenkino, yra pagrindas šioje byloje taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, nes atsakovės prieštaravimai dėl teismo įsakymo buvo priimti, o ieškovės pareiškimo pagrindu išduotas teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta. Dėl to ieškovė privalo grąžinti atsakovei visas lėšas, kurias gavo pagal panaikinto Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo sustabdymą – civilinėje byloje Nr. 2-759-781/2014 yra išnykęs ir tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų įsiteisėjusių Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties vykdymui. Atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, priteisiant 50 procentų baudos sumos atsakovei.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad su atsakovės prašymu nesutinka. Taip pat pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, nurodant, jog tai yra sprendimas dėl teisių pripažinimo, kuriuo ieškovei UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ yra pripažinta teisė į 452 100,82 Lt skolą, išieškotą iš atsakovės UAB ,,Molesta“ Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012, pagrindu bei išspręsti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo pagrindu išieškotų lėšų atgręžimo klausimą, pripažįstant, jog šios lėšos buvo išieškotos ieškovės UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ naudai pagrįstai ir jų grąžinti atsakovei UAB ,,Molesta“ nėra teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovės RUAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė, ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo išaiškinimo atmetė, atsakovės RUAB „Molesta“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei UAB „Aliuminio konstrukcijos“ skyrimo atmetė, priteisė iš atsakovės RUAB „Molesta“ ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai 223 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012 dėl priteisimo UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ naudai iš UAB ,,Molesta“ 452 100, 82 Lt. Šis įsakymas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d. Atsakovei UAB ,,Molesta“ pareiškus prieštaravimus, teismui juos priėmus ir panaikinus teismo įsakymą, Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei pagal teismo įsakymą gautas pinigines lėšas. Ieškovė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą su priešieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Molesta“ 452 100, 82 Lt skolą, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, vykdomoje pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116, 82 Lt sumos išieškojimo atsakovės UAB „Molesta“ naudai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškovo RUAB ,,Molesta“ ieškinį atmetė, o atsakovo UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovui UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ iš ieškovo RUAB ,,Molesta“ 452 100,82 Lt skolos ir 15 108 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinio dalį dėl procesinių palūkanų atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priteista UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai iš UAB „Molesta“ ta pati skola, kurią jau buvo priteisęs kitoje civilinėje byloje Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu. Po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje piniginės lėšos, kurias siekė prisiteisti UAB „Aliuminio konstrukcijos“, lieka jo disponavime. Tačiau panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir tenkinus RUAB „Molesta“ prašymą, piniginės lėšos turėtų vėl būti grąžinamos atsakovei, o ieškovė trauktina į kreditorių sąrašą su atitinkamu reikalavimu. 2015 m. gegužės 19 d. kreditorius UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013, remdamasis Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą ir atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d., išnagrinėjęs prašymą iš esmės, priėmė nutartį – RUAB „Molesta“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priėmė naują nutartį – atmetė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą atnaujinus procesą panaikinti įsiteisėjusią 2013 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą panaikinus Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d nutartį. Šioje nutartyje Panevėžio apygardos teismas, be kita ko, nurodė, kad RUAB „Molesta“ pareiga mokėti įsiskolinimą įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtinta jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl kreditoriaus reikalavimai turi būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 8 str. 1 p.).

Teismas nurodė, kad atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo buvo užbaigtas jau po restruktūrizavimo bylos jam iškėlimo. Teismas su tokiu atsakovės RUAB „Molesta“ argumentu nesutiko nurodydamas, kad Molėtų rajono apylinkės tesimo išduotas teismo įsakymas buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d., t. y. iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. ĮRĮ 8 str. draudžia vykdyti restruktūrizuojamos įmonės įsipareigojimus bei prievoles, kurias vykdant mažės šios bendrovės turtas, kas galėtų pažeisti kreditorių teises ir pareigas. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Molėtų rajono apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo vykdymo atgręžimo stabdymo, kuris pasireiškia lėšų, esančių pas ieškovę, atsakovei grąžinimu, o ne išieškojimu iš jo turto, šiuo atveju neareštuojamas RUAB „Molesta“ turtas ar lėšos, kas pažeistų kreditorių teises, o sustabdomas išieškojimas lėšų, esančių pas UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo teisė atsirado žymiai anksčiau nei buvo iškelta restruktūrizavimo byla atsakovei, Molėtų rajono apylinkės teismo išduotas įsakymas dėl ginčo sumos, taip pat buvo įvykdytas anksčiau, tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo RUAB „Molesta“ veiklos, o kreditorių interesai nėra labiau suvaržyti ar apriboti, nei buvo restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 bei 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtose nutartyse suformuotą praktiką, teismo įsakymo įvykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimami skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismo teigimu, išaiškinime pavartotas žodis „galima“ neturi būti suprantamas kaip „privaloma“ ar „būtina“, be to, teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą, turi būti taikomos ne formaliai, o vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų įvykdytas teisingumas.

Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu patenkinus UAB „Aliuminio konstrukcijos“ reikalavimus, teismo įsakymo atgręžtinis vykdymas neteko prasmės, nes tai prieštarautų ne tik proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos, bet ir protingumo principams. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ buvo visą laiką sąžininga, teisėtai siekė prisiteisti jai priklausančias lėšas, jokios jos blogos valios nenustatyta, todėl būtų neteisinga toliau riboti jos teises į teismo sprendimu patvirtinto, ir faktiškai jau įvykdyto, reikalavimo patenkinimą. Faktas, kad atsakovė yra skolinga ieškovei ne kartą yra konstatuotas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi), priteisiant jos naudai iš UAB „Molesta“ tą pačią skolą, kurią jau buvo priteisęs kitoje civilinėje byloje Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu. Taigi, jau yra pripažinta, kad ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimas pats savaime nereiškia pažeistų subjektinių teisių atkūrimo arba įstatymų saugomų interesų gynimo, tam būtina ir tinkamai įvykdyti teismo priimtą sprendimą, tik įvykdžius teismo sprendimą pasiekiami civiliniam procesui keliami tikslai, įgyvendinamas teismo sprendime suformuluotas įpareigojimas. Teismas nurodė, kad esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, iš kurių nedviprasmiškai matyti, kad atsakovė dar iki restruktūrizavimo bylos turėjo neįvykdytą piniginę prievolę ieškovei, kuri de facto buvo įvykdyta, tačiau teismo sprendimui iki šiol de jure nesat įvykdytam, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo sustabdymą) yra išnykęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas sukeltų sąžiningai ieškovei tiesioginę žalą, jo teisės bei interesai būtų nepalyginamai daugiau pažeisti nei atsakovės, kuri iš pradžių įvykdžiusi teismo įsakymą, po pusės metų jo nepripažino ir pateikė prieštaravimus, skolą priteisus ieškininės teisenos tvarka, atsakovė dabar ją pripažįsta ir sutinka ją įtraukti į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, tačiau tuo pat metu naudodamasi vien tik procesinėmis aplinkybėmis bei laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančiomis normomis toliau bando formaliai išvengti savo prievolės vykdymo (faktiškai atidėti jos vykdymą iki metų, nes tokiam terminui buvo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas). Dėl to teismas padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas prieštarautų esminiams teisėtumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo teisės principams ir todėl atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė (CPK 149 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė RUAB ,,Molesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarčiai. Ieškovė prašė teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo pritaikytos iki teismams priimat galutinį ir neginčijamą sprendimą dėl sprendimo atgręžimo vykdymo. Šiuo metu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi yra nuspręsta, kad sprendimo atgręžimas turi būti įvykdytas, nepaisant to, jog šioje civilinėje byloje yra priimtas sprendimas patenkinti ieškovo ieškinį. Taigi klausimas dėl to, ar ieškovė privalo nedelsiant grąžinti atsakovei priverstinio vykdymo būdu išieškotas lėšas, yra išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Tačiau teismas faktiškai iš naujo sprendė klausimą dėl to, ar gali būti vykdomas sprendimo atgręžimo klausimas. Taigi teismas pasisakė dėl sprendimo atgręžimo vykdymo galimybės, taip pažeisdamas esminius civilinio proceso principus: teismų sprendimų privalomumo ir vykdytinumo, teisinio apibrėžtumo ir kt. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės lėšos buvo išieškotos 2012 m. lapkričio 9 d., tačiau galutinai kilęs šalių ginčas išspręstas tik 2015 m. kovo 10 d., todėl tik nuo šios dienos ieškovė turi teisę reikalauti priteistos sumos ir nuo tada įgijo teisę reikalauti, kad ši suma būtų priverstinai išieškota. Taip pat minėtas teismas pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pareiga mokėti įsiskolinimą įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtinta po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismui priėmus skundžiamą nutartį, buvo paneigtos įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės bei išvados.

2. Nutartis iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014 bei 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, suformuotai praktikai. Panevėžio apygardos teismui sprendžiant dėl sprendimo atgręžimo vykdymo jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas šioje civilinėje byloje, t. y. ieškovės reikalavimas atsakovei jau buvo priteistas. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, savo nesutikimą argumentavo tuo, kad jau yra priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, vertino tą aplinkybę, kad atsakovės skola yra priteista įsiteisėjusiu sprendimu, ir pripažino, kad ši aplinkybė negali būti pagrindu įvykdyti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas padarė priešingą išvadą, nurodydamas, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – ieškovė turėtų grąžinti lėšas atsakovei, o vėliau atsakovė vėl turėtų jas sumokėti ieškovei, kas neracionalu ir neekonomiška.

3. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi šioje byloje ieškovės naudai priimtas sprendimas nėra įvykdytas, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas, nepaisant to, kad skola ieškovės naudai buvo priteista, turi būti vykdomas, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės privalo būti panaikintos, kadangi priešingu atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas (dėl sprendimo vykdymo atgręžimo) negali būti įvykdytas.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su skundu argumentus:

1. Nepagrįstas skundo argumentas, kad skundžiama nutartis prieštarauja Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-922-280/2015. Teismas nekvestionavo Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusios nutarties teisėtumo, o tik pasisakė dėl teismo įsakymo atgręžimo vykdymo santykio su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo įvykdymu bei, atitinkamai, būtinybe palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas turėjo teisę pasisakyti ir dėl teismo įsakymo atgręžimo įvykdymo tvarkos, kadangi tokį prašymą išspręsti įvykdymo atgręžimo klausimą, buvo pareiškusi UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“. Priešingai negu nurodo apeliantė, būtent Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje, nagrinėdamas proceso atnaujinimo teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo klausimą, peržengė savo bylos nagrinėjimo ribas, pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje Nr. 2-759-781/2014 UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareikšto reikalavimo atsiradimo momento.

2. Nepagrįstas skundo teiginys, kad nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015 suformuotai praktikai. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį lėšų atgręžtinis grąžinimas restruktūrizuojamai įmonei negali būti stabdomas tik tuo atveju, kai pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą pagal panaikintą teismo sprendimą, lėšos turi būti grąžinamos įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, visų pirma, turi būti nustatyta, ar lėšos, pritaikius atgręžimą, turi būti grąžinamos restruktūrizuojamai įmonei, ar šis vykdomasis dokumentas gali ir turi būti įvykdytas kita tvarka. Tik nustačius, kad vienintelis būdas įvykdyti atgręžimą yra lėšų faktinis grąžinimas, pradeda veikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė, jog tokiu atveju stabdyti pinigų grąžinimo negalima.

3. Neteisingas apeliantės argumentas, kad įsiteisėjus teismų sprendimams dėl teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo, turi būti panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės, stabdančios to atgręžimo įvykdymą. Teismų sprendimai dėl įvykdymo atgręžimo buvo įsiteisėję jau ir tuo metu, kai pirmą kartą šios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, o vėliau RUAB ,,Molesta“ reiškiant prašymus panaikinti šias sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Jos buvo pritaikytos siekiant sustabdyti įvykdymo atgręžimą, kol neišspręstas RUAB ,,Molesta“ skolos kreditoriui UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ priteisimo bei atitinkamo teismo sprendimo įvykdymo klausimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nors nagrinėjamoje byloje apeliantė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad ginčijama tik nutarties dalis kuria atmestas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Dėl to narinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Įstatymas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Aliuminio konstrukcijos“ byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš RUAB „Molesta“ 452 100, 82 Lt skolos. Dėl nurodyto dydžio reikalavimo Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo išdavęs teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-714-732/2012, kuris buvo įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d. Tačiau skolininkui UAB ,,Molesta“ pareiškus prieštaravimus, teismo įsakymas buvo panaikintas, Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino UAB „Molesta“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir įpareigojo ieškovę UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti atsakovei UAB „Molesta“ pagal teismo įsakymą gautas pinigines lėšas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovei UAB „Molesta“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, paliko Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, vykdomą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovei UAB „Molesta“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi tenkino UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje patenkino UAB „Aliuminio konstrukcijos“ priešieškinį, priteisė 452 100, 82 Lt skolą iš BUAB ,,Molesta“. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla 2A-256-407/2015).

Ieškovė UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“, remdamasi Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu, 2015 m. gegužės 19 d. pateikė Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-470-732/2013. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi tenkino UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą ir atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė naują nutartį – RUAB „Molesta“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė, panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir priėmė naują nutartį – atmetė UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą atnaujinus procesą panaikinti įsiteisėjusią Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą panaikinus Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d nutartį.

Apeliantė RUAB ,,Molesta“ nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad piniginės lėšos iš atsakovės buvo išieškotos 2012 m. lapkričio 9 d., tačiau galutinai kilęs šalių ginčas išspręstas tik 2015 m. kovo 10 d., t. y. po restruktūrizavimo bylos UAB ,,Molesta“ iškėlimo, dėl to ieškovės reikalavimai turi būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą panaikinti nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ĮRĮ imperatyviai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką skolininko restruktūrizavimo proceso metu ir neįtvirtina išimties tiems kreditoriams, kurių reikalavimams patenkinti lėšos yra areštuotos arba saugomos antstolio depozitinėje sąskaitoje. Byloje panašiomis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjama byla, kasacinis teismas pažymėjo, kad skolininkei (kasatorei) pareiškus prieštaravimus teismo įsakymas buvo panaikintas ir prarado vykdomojo dokumento galią, todėl atsirado pagrindas taikyti įsakymo įvykdymo atgręžimą. Tai reiškia, kad kasatorei turėjo būti grąžinta viskas, kas buvo išieškota pagal panaikintą teismo įsakymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Tector“ v. UAB ,,Molesta“, bylos Nr. 3K-3-638-378/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu buvo išreikštas proceso įstatyme reglamentuota tvarka ir būdais, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti ir teismui panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus reikalavimų tenkinimas teismo įsakymo proceso tvarka tapo teisiškai nebeįmanomas, todėl visi iki to atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas kreditoriaus reikalavimas ir kreditoriaus naudai išieškotos lėšos, laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo, o kreditorius ir skolininkas turi būti sugrąžinami į iki teismo įsakymo įvykdymo buvusią padėtį taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ v. UAB ,,Molesta“, bylos Nr. 3K-3-222/2014). Ta aplinkybė, kad, pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą, o ieškinio išieškojimui užtikrinti sprendimo įvykdymo atgręžimas buvo sustabdytas, nekeičia pareigos mokėti teismo sprendimu priteistos sumos atsiradimo momento. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kasatorės pareiga mokėti įsiskolinimą įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu patvirtinta tik po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ieškovės reikalavimai turėjo būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai, pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą pagal panaikintą teismo sprendimą (įsakymą) išieškotos lėšos turi būti grąžinamos įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, lėšų grąžinimas negali būti sustabdytas iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas dėl prievolės vykdymo, kadangi toks sustabdymas reikštų kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, nustatytos ĮRĮ, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Tector“ v. UAB ,,Molesta“, bylos Nr. 3K-3-638-378/2015).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad piniginės lėšos iš atsakovės buvo išieškotos 2012 m. lapkričio 9 d. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo, kuris vėliau buvo panaikintas, pagrindu. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. balandžio 18 d., nusprendė atgręžti sprendimo vykdymą – įpareigojo ieškovę UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti atsakovei UAB „Molesta“ pagal teismo įsakymą gautas pinigines lėšas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas ir skola ieškovei iš atsakovės priteista tik 2015 m. kovo 10 d., t. y. po restruktūrizavimo bylos UAB ,,Molesta“ iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius argumentus bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažinta, kad nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, vykdomo pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovei UAB „Molesta“ yra pagrįstos, panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinos minėtos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Pakeičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atitinkamai pakeičiamos tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Tenkinat atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovės RUAB ,,Molesta“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 360 Eur (t. 3, b. l. 213-214, 231-232), priteisiamos iš ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Taip pat iš ieškovės priteisiamos 250 Eur (t. 4, b. l. 16-17) išlaidos atsakovei, kurias ji patyrė už atskirojo skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas RUAB „Molesta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti RUAB ,,Molesta“ prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Panaikinti nutarties dalį, kuria iš atsakovės RUAB „Molesta“ ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteista 223 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ (į. k. 123354355) atsakovei RUAB ,,Molesta“ ( į. k. 167553831) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atsakovei RUAB ,,Molesta“ 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjasKonstantinas Gurinas