Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių - alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (skundu) prašydama: 1) pripažinti, kad 2015 m. balandžio 16 d. portale www.Ltyras.lt straipsnio Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės, 2) įpareigoti atsakovę tokia pačia forma tame pačiame portale per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu paskelbti tokio turinio paneigimą: 2015 m. balandžio 16 d. portale www.Ltyras.lt straipsnio Ligoninėje pražudyto kūdikio tėvas: „Mano kova nebuvo beprasmė“ skyriuje „Negydė mirtino ligonio“ paskelbtas teiginys apie VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pacientą „tris dienas pralaikytas priėmimo skyriaus koridoriuje...“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalykinę reputaciją. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškinys yra dėl juridinio asmens reputacijos gynimo, todėl turi būti nagrinėjamas atsakovės buveinės vietos Vilniaus miesto apylinkės teisme, remiantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, o ne ieškovės buveinės vietos Kauno apylinkės teisme Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas nėra baigtinis. Specialieji įstatymai, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, kilusį ginčą ar ginamas teises ir interesus, taip pat gali nustatyti galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2007). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą 44 straipsnio 3-5 dalyse nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paskelbti ieškinyje nurodytą paneigimą, tačiau atsakovė atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, nurodydama, kad nėra tam teisinio pagrindo. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl informaciją paskleidusios visuomenės informavimo priemonės atsisakymo išspausdinti paneigimą pagrįstumo ir teisėtumo, turi įvertinti, ar paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir tik pripažinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, gali įpareigoti visuomenės informavimo priemonę paskelbti tikrovės neatitinkančių žinių paneigimą. Iš nurodyto akivaizdu, kad gindamas savo garbę ir orumą fizinis asmuo ir dalykinę reputaciją juridinis asmuo nuo apie jį visuomenės informavimo priemonėse paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos turi vadovautis VIĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodyta, kad šį procesinį dokumentą teismui teikiančio juridinio asmens buveinės vieta Kaune, Josvainių g. 2, todėl remdamasi VIĮ 44 straipsnio 6 dalimi, ieškovė reikšdama reikalavimą dėl atsakovės paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovės dalykinę reputaciją bei šios informacijos paneigimo, ieškinį galėjo paduoti savo buveinės vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui, t.y. Kauno apylinkės teismui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo praktika. Šios bylos faktinės aplinkybės neatitiko nurodytų bylų aplinkybių. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-201-340/2010) atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo privaloma tvarka kreiptis į atsakovą dėl paskelbtos informacijos paneigimo. Šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė laikėsi VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartyje (c. b. Nr. 2S-340-474/08) nelaikė ieškovės ieškinio skundu VIĮ 44 straipsnio 6 dalies prasme, nes ieškovė reikalavo atlyginti neturtinę žalą. Šioje byloje ieškovė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises ir pareigas šalis įgyja nuo civilinės bylos iškėlimo momento, priėmimus ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Šioje ieškinio priėmimo stadijoje, kai ieškinio klausimas nėra išspręstas, UAB „Lrytas“ neturėjo teisės paduoti atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, neatsižvelgė į specialiame įstatyme, t.y. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytą galimybę ieškovei pareikštus reikalavimus nagrinėti pagal juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės vietą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.