Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. P. dėl asmens garbės ir orumo gynimo (civilinė byla Nr. 2-618-625/2007).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutartyje nurodoma, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos rytas“. Ieškinys nėra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. CPK 29 straipsnyje numatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. UAB „Lietuvos rytas“ buveinė yra adresu: Gedimino pr. 12a, Vilniuje. Ieškovės nurodyta ieškinio suma yra 272 646,41 Lt, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, kuriam ieškovė turi teisę paduoti ieškinį (CPK 26 str. ir 27 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Jeigu ieškinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių - alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.

Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Lietuvos rytas“, trečiajam asmeniui A. P. , kuriuo prašė įpareigoti UAB „Lietuvos rytas“ paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius ir jos garbę ir orumą žeminančius duomenis, taip pat patenkinti reikalavimą dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsisakymo paneigti paskleistą informaciją, atlyginimo (b.l. 2-4). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad UAB „Lietuvos rytas“ buveinė yra Gedimino pr. 12a, Vilniuje, ieškinio suma yra 272 646,41 Lt, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas nėra baigtinis. Specialieji įstatymai, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, kilusį ginčą ar ginamas teises ir interesus, taip pat gali nustatyti galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą 44 straipsnio 3-5 dalyse nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Ieškinyje nurodyta, kad šį procesinį dokumentą teismui teikiantis fizinis asmuo gyvena Taikos pr. 121-27, Klaipėdoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi pareiškėja D. K. ieškinį galėjo paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui. Įvertinant ieškinio sumą, D. K. ieškinys gali būti paduodamas Klaipėdos apygardos teismui.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą, neatsižvelgė į specialiame įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytą galimybę ieškovės pareikštus reikalavimus nagrinėti pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. K. ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, naikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui yra neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, pirmosios instancijos teismas nesprendė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį ir ieškovės D. K. ieškinio dėl asmens garbės ir orumo gynimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.