Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jos įgaliotai atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, išnagrinėjusi V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2014 m. liepos 14 d. apie 13.40 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5241-540/2014, nurodydama, kad ji 2014 m. birželio 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D. iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje.

Apklausta teismo posėdžio metu V. D. nepripažino padariusi pažeidimą ir teismui paaiškino, kad matė, kaip V. D. parvežė mama, visą laiką prie lango nestovėjo, po to matė policijos švyturėlius, priėjo prie lango, mašina stovėjo toje pačioje vietoje. Jokio pagrindo meluoti neturėjo, ką matė, tą ir teisme pasakė, su V. D. jokių draugiškų ryšių nepalaiko, jis jai nėra artimas kaimynas, gyvena gale gatvės, jie net nesisveikina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Nors apklausta teismo posėdžio metu V. D. kaltės nepripažino, teismui paaiškindama, kad jokio pagrindo teisme meluoti neturėjo, ką matė, tą pasakė, tačiau teismas jos parodymus vertina kritiškai kaip šioje byloje pasirinktą gynybinę versiją ir jais nesivadovauja.

Teismo nuomone V. D. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje yra įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis: iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5241-540/2014 esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2014 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. D. davė parodymus apie tai, kad ji 2014 m. birželio 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D. iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje (33-34 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5241-540/2014 esančio įspėjimo (27 b.l.) bei 2014 m. liepos 14 d. teismo posėdžio protokolo (28-35 b.l.) nustatyta, kad V. D. įstatymo nustatyta tvarka teismo buvo pasirašytinai įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi ji suvokė teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus bei suprato atsakomybę už tokios pareigos nevykdymą.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5241-540/2014 duomenų taip pat matyti, jog 2014 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 15 d. (Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino), nustatyta, kad V. D. 2014 m. birželio 8 d. apie 23.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,10 promilių girtumas). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Jo kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., įrodyta liudytojų parodymais ir administracinio teisės pažeidimo bylos rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), asmens blaivumo testu (2 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (3 b.l.), policijos pareigūnų E. Ž. ir V. P. tarnybiniais pranešimais (4-5 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (5 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (7 b.l.).

Taigi liudytoja 2014 m. liepos 14 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustos V. D. parodymai, jog ji 2014 m. birželio 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D. iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje, prieštarauja V. D. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu įvertintiems įrodymams, todėl pagrįstai teismas tokius V. D. parodymus vertino kaip melagingus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog V. D. suvokė, jog teisme duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. D. 2014 m. liepos 14 d. apie 13.40 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5241-540/2014, nurodydama, kad ji 2014 m. birželio 8 d. vakare (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, jog V. D. automobilis nuo to laiko, kai juo V. S. D. parvežė sūnų V. D. iki to laiko, kol jį išvežė policijos pareigūnai, visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje, tokie jos veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., sudėtį. V. D. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, kad V. D. skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. D. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6400. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-4376-660/2014, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.