Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovei Anai Funikovai viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir gyvybės draudimo sutarties atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas R. J. prašo ieškinį tenkinti. Teigia, jog atsakovas, kaip draudimo įmonė, yra stipresnioji šalis, todėl jo argumentavimas, kad pranešimo įteikimas draudėjui nėra būtina sąlygas vertintinas kritiškai. Pažymėjo, jog nesupranta, kodėl atsakovas nesiuntė sąskaitų apmokėjimui. Teigia, jog atsakovas galimai nesutiko atnaujinti draudimo sutarties, kadangi dabartiniu metu yra pasikeitusios draudimo sąlygos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas yra silpnesnioji šalis. Paaiškino, jog, kai ieškovas kreipėsi dėl sutarties atnaujinimo, jam buvo paaiškinta, kad draudimo sutartis bus atnaujinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-01 ieškovas ir atsakovas sudarė gyvybės draudimo sutartį, poliso Nr. P15622205 (toliau – Draudimo sutartis) laikotarpiui nuo 2012-05-01 iki 2033-04-30, pagal kurią R. J. įsipareigojo atsakovui iš anksto už kiekvieną draudimo įmokos mėnesį mokėti 57,92 Eur (200,00 Lt) (b. l. 5, 16). Ieškovui nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokų, atsakovas 2014-09-29 įspėjimu dėl skolos Nr. PM-14-01692 informavo ieškovą, kad jis už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-10-31 yra skolingas 173,77 Eur (600,00 Lt) ir jei per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo nebus sumokėta skola, draudimo apsauga bus sustabdyta, ir draudiminė apsauga bus atnaujinta nuo kitos dienos po visos įmokų skolos pervedimo. Ieškovas taip pat informuotas, jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsis ilgiau negu 6 mėnesius, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Minėtas įspėjimas išsiųstas R. J. darbovietės adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23). Ieškovui nesumokėjus visos daudimo įmokų skolos, atsakovas 2014-10-24 mokėjimo pranešimu Nr. F4-14-44319 kreipėsi į ieškovą pranešdamas, kad už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 nesumokėta daudimo įmoka siekia 115,85 Eur (400,00 Lt) (b. l. 24), o 2014-11-07 pranešimu Nr. DS-14-01148 R. J. informuotas, kad nuo 2014-11-05 sustabdyta draudimo apsauga, kadangi nesumokėtas 115,85 Eur (400,00 Lt) draudimo įsiskolinimas (b. l. 25). Minėti pranešimai išsiųsti ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos sustabdymui tęsiantis ilgiau kaip šešis mėnesius, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 94 straipsnio 3 dalimi 2015-06-25 pranešimu Nr. NA-2015-00292 vienašališkai nutraukė Draudimo sutartį savo iniciatyva (b. l. 26).

Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog jam nebuvo įteiktas nei atsakovo įspėjimas dėl draudimo apsaugos sustabdymo, nei 2014-10-24 mokėjimo pranešimas bei 2014-11-06 pranešimas apie sustabdytą draudimo apsaugą, todėl R. J. teigimu, tokiu būdu pažeista jo, kaip vartotojo, teisė gauti informaciją. Taip pat atsakovas vienašališkai nutraukdamas Draudimo sutartį pažeidė sutarties vykdymo principus, pakankamai nebendradarbiavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar Draudimo sutartis buvo nutraukta laikantis nustatytų reikalavimų, svarbu pažymėti, kad sutartys sudaromos ir vykdomos jų šalims bendradarbiaujant, kiekviena šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158, 6.200 str.). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 str. 2 d.). Net ir nutraukiant sutartį, jos šalims išlieka pareiga bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, sutartis negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnyje išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuoti pranešimo įteikimo būdai ir tvarka, šalims paliekama laisvė juos nustatyti sutartyje.

Nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ gyvybės draudimo taisyklių Nr. 305 nuostatos (toliau – Taisyklės). Draudimo įstatymo 94 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį (Draudimo įstatymo 94 str. 3 d.). Taisyklių 21.2 punktas nustato, kad draudiko pranešimai įteikiami asmeniškai arba siunčiami paštu paskutiniu žinomu draudėjo adresu. Draudiko pranešimai laikomi įteiktais pasibaigus 7 dienoms nuo jų išsiuntimo nurodytu adresu dienos, net jeigu jų negavo adresatas. Apie savo adreso pasikeitimą šalis privalo iš anksto pranešti kitai šaliai raštu (Taisyklių 21.4 p.).

Šioje civilinėje byloje jau nustatyta, kad atsakovas 2014-09-29 įspėjimu dėl skolos Nr. PM-14-01692 informavo ieškovą, kad jis yra skolingas 173,77 Eur (700,00 Lt) ir jei per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo nebus sumokėta skola, draudimo apsauga bus sustabdyta. Minėtu įspėjimu ieškovas taip pat informuotas, jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsis ilgiau negu 6 mėnesius, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Atsakovas 2014-10-24 mokėjimo pranešimu Nr. F4-14-44319 kreipėsi į ieškovą pranešdamas, kad už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 nesumokėta daudimo įmoka siekia 115,85 Eur (400,00 Lt), o 2014-11-07 pranešimu Nr. DS-14-01148 R. J. informuotas, kad nuo 2014-11-05 sustabdyta draudimo apsauga, kadangi nesumokėtas 115,85 Eur (400,00 Lt) draudimo įsiskolinimą. Visi paminėti pranešimai bei įspėjimas išsiųsti R. J. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, laikytinas jo darbovietės – advokatų kontoros adresu. Aplinkybę, kad atsakovui informacija buvo siunčiama asresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir UAB „Opus Capita“ 2015-09-08 bei 2015-09-16 pranešimai dėl laiškų perdavimo išsiuntimui (b. l. 29, 35). Pažymėtina, kad vertinant Draudimo sutarties sąlygų laikymąsi, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Iš dalies sutiktina su ieškovo nurodytais argumentais, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, tačiau įvertinus bylos duomenis bei šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad iš esmės ieškovas, kaip viena iš Draudimo sutarties šalių privalėjo tinkamai vykdyti draudimo sutarties esminę sąlygą – nustatytu laiku ir tvarka mokėti draudimo įmokas, tačiau to nepadarė. Sutiktina, kad R. J. argumentais, kad jis šiuo atveju yra silpesnioji šalis, kadangi susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja jo pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš Draudimo sutarties.

Ieškovo teigimu, jis draudimo įmokas sumokėdavo į priekį už kelis mėnesius ir turi finansines galimybes vykdyti Draudimo sutarties sąlygas, tačiau negavęs iš atsakovo mokėjimo pranešimų manė, jog visos draudimo įmokos yra sumokėtos laiku ir jis neturi įsiskolinimo. Pažymėtina, jog Taisyklių 9.5 punktas nustato, kad draudimo įmokų mokėjimu privalo rūpintis pats draudėjas. Draudėjas atsako už tai, kad jo mokama draudimo įmoka laiku pateiktu į draudiko sąskaitą ir, kad mokėjimo dokumentuose būtų įrašyti visi draudiko reikalaujami rekvizitai mokėtojui identifikuoti. Įvertinus byloje esančius duomenis laikytina, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas Draudimo sutarties sąlygas, susijusias su draudimo įmokų mokėjimu. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog bylos duomenimis R. J. paskutinę draudimo įmoką sumokėjo 2014-10-02, tuo tarpu Draudimo sutartis su ieškovu nutraukta 2015-06-25, t. y. daugiau kaip aštuonis mėnesius ieškovas nemokėjo draudimo įmokų. Tiesa, pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos kontekse laikotarpiu, kai ieškovo draudimo apsauga buvo sustabdyta, jis neprivalėjo sumokėti draudimo įmokų už šį laikotarpį, tačiau vertinant R. J. ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie draudimo apsaugos sustabdymą, darytina išvada, jog ieškovas privalėjo kas mėnesį atlikti draudimo įmokas.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, į kitus ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus detaliau nepasisakytina.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), jog atsakovas veikė nesąžiningai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Draudimo sutartį. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu, ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas Draudimo sutartį, pažeidė jos sąlygas dėl ko atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui atmetus ieškovo R. J. ieškinį, pareiga atlyginti atsakovo bylinėjimosi teisme išlaidos tenka ieškovui.

Atsakovas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pateikė duomenis, jog patyrė 60,39 Eur kelionės išlaidas važiuojant į teismo posėdį maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius (b. l. 36-39). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo priteistina 60,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovui UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 60,39 Eur (šešiasdešimt Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.