- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-523-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10444-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir gyvybės draudimo sutarties atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vienašališką gyvybės draudimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovą toliau tęsti sutartį. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2012-05-01 sudaryta gyvybės draudimo sutartis, poliso Nr. P15622205, galiojanti laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2033-04-30. Paaiškino, jog 2015-07-09 gavo panešimą, kuriame nurodyta, kad draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį tęsiasi ilgiau kaip šešis mėnesius, todėl atsakovė nuo 2015-06-05 vienašališkai nutraukia draudimo sutartį draudiko iniciatyva. Atsižvelgiant į tai ieškovas pateikė prašymą dėl sutarties atnaujinimo, tačiau iš atsakovės gautas neigiamas atsakymas nurodant, jog UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ nuo 2014-10-02 nėra gavusi jokių įmokų, todėl 2014-11-05 dėl įsiskolinimo buvo sustabdyta draudimo apsauga ir informacija apie tai išsiųsta ieškovui. Ieškovo teigimu, jam nebuvo atsiųstas atsakovės laiškas nei apie įspėjimą dėl draudimo apsaugos sustabdymo, nei 2014-10-24 mokėjimo pranešimas bei 2014-11-06 pranešimas apie sustabdytą draudimo apsaugą. Teigia, jog mokėdavo draudimo įmokas ir už kelis mėnesius į priekį, todėl negaudamas sąskaitų manė, kas draudimo įmokos yra sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2014-09-29 įspėjimu dėl skolos Nr. PM-14-01692 informavo ieškovą, kad jis yra skolingas 173,77 Eur (700,00 Lt) ir, jei per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo nebus sumokėta skola, draudimo apsauga bus sustabdyta. Teismas konstatavo, kad įspėjimu ieškovas taip pat atsakovės buvo informuotas, jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsis ilgiau negu 6 mėnesius, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Atsakovė 2014-10-24 mokėjimo pranešimu Nr. F4-14-44319 kreipėsi į ieškovą pranešdama, kad už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-11-30 nesumokėta draudimo įmoka siekia 115,85 Eur (400,00 Lt), o 2014-11-07 pranešimu Nr. DS-14-01148 R. J. informuotas, kad nuo 2014-11-05 sustabdyta draudimo apsauga, kadangi nesumokėtas 115,85 Eur (400,00 Lt) draudimo įsiskolinimas. Teismas nustatė, kad pranešimai bei įspėjimas išsiųsti R. J. nurodytu adresu Baltikalnio g. 12, Klaipėda, kuris, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas, laikytinas jo darbovietės – advokatų kontoros adresu. Teismas aplinkybę, kad atsakovui informacija buvo siunčiama adresu Baltikalnio g. 12, Klaipėda, patvirtina ir UAB „Opus Capita“ 2015-09-08 bei 2015-09-16 pranešimai dėl laiškų perdavimo išsiuntimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Draudimo sutarties sąlygų nuostata, jog apie nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinama tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios informavimą apie sutarties nutraukimą, yra nesąžiningos. Ieškovo vertinimu, jo veiksmai vėluojant sumokėti draudimo įmoką negali būti teisėtas pagrindas atsakovei nutraukti sutartį vadovaujantis nesąžiningomis sutarties sąlygomis. Pasak ieškovo, vien tik pranešimo išsiuntimas, skaičiuojant sutarties nutraukimo terminą nuo išsiuntimo dienos, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2007. Be to, apeliantas nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo pranešta apie draudimo sutarties sustabdymą, todėl sutartis buvo nepagrįstai nutraukta tinkamai jo neinformavus apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą. Taip pat ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK įtvirtintą ir tarptautinėje teisėje pripažintą favor contractus principą, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio. Pasak apelianto, jo nesumokėta suma, lyginant su tuo, kiek jis turėjo sumokėti iki sutarties galiojimo pabaigos, negali būti vertinama kaip atsakovės interesus pažeidžianti, todėl pagrindo nutraukti sutartį nebuvo teisinio pagrindo.
Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog su ieškovu sutartis buvo nutraukta pagrįstai, o ji neturėjo teisinės pareigos atnaujinti nutrauktą sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas iš esmės nesutinka su aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netaikė materialinių teisės normų, reglamentuojančių vartotojo teisių gynimą. Taip pat ieškovas kvestionuoja įrodymų vertinimą, susijusį su pranešimų jam siuntimu apie draudimo sutarties sustabdymą. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog CK XVIII1 skyriaus nuostatos, apibrėžiančios vartojimo sutarčių sampratą ir kitas vartotojų teises, nėra savitikslės, jos taikomos tais atvejais, kai faktinės aplinkybės suponuoja vartotojų teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas konkrečiai nenurodė, kokios tarp jo ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pažymėtina, jog ieškovas tik abstrakčiai nurodė, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios informavimą apie sutarties nutraukimą, yra nesąžiningos, tačiau sutartis su juo buvo nutraukta vadovaujantis ne sutarties, o įstatymo ir draudimo taisyklių nuostatomis. Draudimo įstatymo 94 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi ieškovo informavimo apie įmokų nesumokėjimą metu, nustatė, jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį (Draudimo įstatymo 94 str. 3 d.). Atsakovės gyvybės draudimo taisyklių 21.2 punktas nustato, kad draudiko pranešimai įteikiami asmeniškai arba siunčiami paštu paskutiniu žinomu draudėjo adresu. Draudiko pranešimai laikomi įteiktais pasibaigus 7 dienoms nuo jų išsiuntimo nurodytu adresu dienos, net jeigu jų negavo adresatas. Taigi tiek pagal įstatymo normas, tiek pagal taisykles atsakovė neturėjo pagrindo pranešimų ieškovui siųsti registruotu paštu ir įsitikinti apie šių pranešimų gavimą. Pagal teisinį reguliavimą, kilus tokio pobūdžio ginčui, koks kilo šioje byloje, atsakovė turi įrodyti, jog pranešimą apie nesumokėtas įmokas ir apie draudimo apsaugos sustabdymą išsiuntė. Tokius įrodymus atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui, kuris juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie aplinkybes, sudarančias sutarties pažeidimą ir jos nutraukimą. Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygų, nustatančių informavimą apie sutarties nutraukimą, atitikties pagal CK 6.228⁴ straipsnį. Taip pat pažymėtina, kad apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria ieškovas grindžia atsakovės neteisėtą sutarties nutraukimą, yra nesusijusi su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir nepaneigia teisinio reguliavimo, kurio pagrindo su ieškovu buvo nutraukta sutartis.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo interpretacija dėl favor contractus principo taikymo. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, draudimo sutartis priklauso rizikos sutarčių grupei. Pagal tokio pobūdžio sutartį draudikas prisiima atsakomybę už draudžiamojo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimą, todėl draudimo įmokų nemokėjimas turi esminę reikšmę tiek sutarties galiojimui, tiek ir draudiko interesams. Dėl to ieškovo argumentas, jog jo nesumokėta suma, lyginant su tuo, kiek jis turėjo sumokėti iki sutarties galiojimo pabaigos, negali būti vertinamas kaip atsakovės interesų pažeidimas, yra teisiškai nepagrįstas įvertinus sutarties esmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo įmokos nesumokėjimas vertintinas visiškai kitaip favor contractus principo kontekste nei, pavyzdžiui, įmokos nesumokėjimas vykdant kreditavimo sutartį. Pažymėtina, jog kelių ieškovo įmokų nesumokėjimas pagal draudimo sutartį yra esminis jos pažeidimas, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį (Draudimo įstatymo 123 straipsnis). Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog ieškovas per draudimo apsaugos laikotarpio sustabdymą galėjo padengti įsiskolinimą ir taip išvengti sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo atnaujinti sutarties galiojimo ieškovui nemokėjus įmokų už draudimo apsaugą.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.