Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos T. T. ir Pagėgių skyrius, Pagėgių savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės T. T. rūmuose priimtas pareiškėjos Z. B. (toliau ir – pareiškėjos) pareiškimas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos T. T. ir Pagėgių skyrius, Pagėgių savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (toliau ir - komitetas) išdavė orderį pareiškėjos vyrui P. B. apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu komitetas leido naudotis pagalbiniu pastatu sandėliuku, pastatytu 1930 m. 1977 m. komiteto sutikimu pasistatė medinį garažą turimam automobiliui, o laikui bėgant – žemės sklype pasistatė ir pagalbinį pastatą – vasarinę. Šiuos pastatus pareiškėja valdo ir prižiūri daugiau nei 40 metų, per šį laikotarpį niekas į jos valdomus pastatus nebuvo pareiškęs pretenzijų. Žemės sklypas, kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiti kieme esantys statiniai, priklauso valstybei. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos vyras P. B. mirė ir po jo mirties ji paveldėjo minėtą butą.

12. 2023 m. birželio 22 d. kadastrinių matavimų byloje (toliau ir – kadastro bylos), Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos matininkės L. M. nurodyta, kad pagalbinio ūkio sandėlis, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sandėlis) yra I grupės nesudėtingasis statinys, pradėtas ir baigtas statyti 1930 m., 10 m² ploto, 28 m³ tūrio; pagalbinis ūkio pastatas – garažas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas) yra I grupės nesudėtingasis statinys, pradėtas ir baigtas statyti 1977 m., 25 m² ploto, 52 m³ tūrio; pagalbinis – ūkinis pastatas – vasarinė, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vasarinė) yra I grupės nesudėtingasis statinys, pradėtas ir baigtas statyti 1980 m., 18 m² ploto, 45 m³ tūrio.

13. Pareiškėja kreipėsi į Valstybės įmonę ,,Registrų centras“, siekdama sandėlį, garažą ir vasarinę įregistruoti į Nekilnojamojo turto kadastro registrą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę savo vardu. Neįregistravusi pastatų ji negali suformuoti žemės sklypo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjos prašymas buvo atmestas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 dalies 7 punktu (teisės akto redakcija iki 2024 m. sausio 1 d.), kadangi nekilnojamųjų daiktų – pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių atsiradimą į minėtus pastatus.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

15. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

16. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos A. T. plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

18. Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) komitetas išdavė orderį pareiškėjos vyrui P. B. apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu komitetas leido naudotis pagalbiniu pastatu sandėliuku, pastatytu 1930 m. (Duomenys neskelbtini). komiteto sutikimu pasistatė medinį garažą turimam automobiliui, o laikui bėgant – žemės sklype pasistatė ir pagalbinį pastatą – vasarinę. Šiuos pastatus pareiškėja valdo ir prižiūri daugiau nei 40 metų, per šį laikotarpį niekas į jos valdomus pastatus nebuvo pareiškęs pretenzijų, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. G., kuri gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėja yra vienintelė savininkė.

19. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudarytas turto perleidimo sandoris ir pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Be to, byloje nėra duomenų, kad nurodyti nekilnojamieji pastatai būtų įregistruoti kito asmens, t.y. ne pareiškėjos vardu, taip pat šioje civilinėje byloje nepateikta duomenų apie tai, ar pagalbinio ūkio sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis – ūkinis pastatas – vasarinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės ar Pagėgių savivaldybės turtas.

20. Taip pat esami duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji pastatai išvis nėra įregistruoti kaip nekilnojamas daiktas viešame registre. Tačiau kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statiniai faktiškai egzistuoja. Taigi šie objektai yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas.

21. Pareiškėja jau daugiau nei 40 metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydama, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo ir prižiūri nekilnojamuosius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Statinių valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. G., kuri gyvena tame pačiame name patvirtino, jog pareiškėja teisėtai valdė tuos pastatus nuo to laiko, kai parėjo su savo vyru gyventi, t.y. nuo 1976 m. Stovi tie patys pastatai, nerenovuoti. Niekas į pareiškėjos valdomus pastatus nepretendavo.

22. Byloje suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Pagėgių savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos T. T. ir Pagėgių skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui iš esmės neprieštaravo, jeigu tik yra nustatytos visos reikalingos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Per minėto nekilnojamųjų statinių valdymo laikotarpį (nuo 1976 m.) bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas jai dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjos valdomą daiktą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš pareiškėjos valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pradėdama valdyti nekilnojamuosius statinius (sandėlį, garažą ir vasarinę), pareiškėja buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas sandėliu, garažu ir vasarine nesinaudojo ir nedisponavo jos nuosavybe. Niekas nereiškė jokių pretenzijų, kad pareiškėja statinius būtų valdžiusi neteisėtai - pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į sandėlį, garažą ir vasarinę, neturi.

23. Papildomai teismas pažymi, jog suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentas, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių sandėlio, garažo ir vasarinės statybos teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėja prašydama patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, neprivalo įrodyti statinių statybos teisėtumo, kaip ji ir pati paaiškino teismo posėdžio metu, visus reikalus tvarkė jos vyras. Ji negali disponuoti pirminiais dokumentais, kurie leistų jai įrodinėti, jog statinių statyba buvo vykdoma gavus atitinkamus leidimus ir buvo laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja turi įrodyti, kad perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžininga valdytoja ir valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Teismo vertinimu, įpareigojimas pareiškėjai pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius statinių statybos teisėtumą, būtų per aukštas įrodinėjimo reikalavimas.

24. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad nekilnojamieji statiniai įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinti savavališkos statybos objektu. Tokių įrodymų, kurie leistų abejoti statybos teisėtumu, į bylą nepateikė nė viena institucija. Vien tai, jog į bylą nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jų apskritai nebuvo, jog pareiškėjos statiniai buvo pastatyti neteisėtai ar buvo nelegalūs. Pažymėtina, jog neteisėtos statybos buvo ir yra draudžiamos tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį CK. Ne tik šiuo metu, tačiau ir sovietmečiu svarbiausias dėmesys statybų metu buvo skirtas leidimų išdavimui, statybų priežiūrai, baigtų statyti objektų priėmimui naudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad sovietmečiu buvo vykdomi patikrinimai, revizijos. Verta paminėti ir tai, kad ginčo statiniai nėra smulkus statybos objektas, pvz.: sandėlis, garažas ir vasarinė nėra pastatyti atokioje vietoje, o yra viešoje vietoje matomi stambus statybos objektas, kuris nuo 1976 m. buvo ir yra matomas, žinomas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sandėlis, garažas ir vasarinė nuo 1976 m. buvo valdomos su pertraukomis, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė pretenzijų, reikalavimų dėl statinių naudojimo ar statybų neteisėtumo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina labiau tikėtina išvada, jog sandėlis, garažas ir vasarinė buvo pastatyti – teisėtai.

25. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. K. T. praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. K. T. taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastatų įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu, rašytiniais įrodymais bei liudytojos paaiškinimais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad ji jau daugiau nei 40 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojasi pastatais, valdo juos kaip savo turtą, jais rūpinasi, prižiūri ir saugo.

26. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėja visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinusi, jog niekas neturėjo daugiau už ją teisių į sandėlį, garažą ir vasarinę. Pareiškėja pastatus nepertraukiamai naudojo ir valdė teisėtai, byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas. Darytina išvada, kad visą valdymo laiką sandėlis, garažas ir vasarinė pareiškėjos buvo valdomi teisėtai, atvirai ir kaip savi. Be to, aptariamus pastatus pareiškėja valdė nepertraukiamai daugiau nei 40 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį. Taigi aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, t. y. kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotus pastatus: pagalbinio ūkio pastatą - sandėlį, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio pastatą - garažą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinį ūkinį pastatą - vasarinę, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

27. Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamųjų pastatų įregistravimą viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotus pastatus: pagalbinio ūkio pastatą - sandėlį, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio pastatą - garažą, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinį ūkinį pastatą - vasarinę, plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas dėl nuosavybės teisės į aukščiau minėtą nekilnojamųjų pastatų įregistravimą viešajame registre.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.