Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. skirtas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų ;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta 2 metų 2 mėnesių 3 dienų dalimi, jas iš dalies sudedant, ir V. K. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką V. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2023 m. lapkričio 5 d. (viena para), prilyginant ją 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo (duomenys neskelbtini) aikštelėje Kelmėje, konfiskavimas.

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. neginčija nuosprendžio išvadų dėl jo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 straipsnių nuostatas, V. K. paskirta galutinė bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (nusikalstamos veikos bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija) buvo numatytos baudos ir arešto bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, skirtos bausmės: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 11 mėnesių, pagal BK 243 straipsnį – areštas 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

10. Vertinant V. K. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, įvertino it nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau 15 kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, taip pat ir pagal 281¹ straipsnio 1 dalį; nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, naują analogišką nusikaltimą padarė nepraėjus nė 8 mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 183–184); Sodros duomenimis, dirbo iki 2023 m. 11 mėn. (t. 1 b. l. 186), nuo 2024 m. kovo mėn. registruotas kaip bedarbis (t. 1, b. l. 188), įsidarbino 2024 m. lapkričio 28 d., t. y. po įvykio (t. 2, b. l. 36-–39); gyvenamosios vietos seniūnija duomenų apie jį neturi (t. 1b. l. 192). Atsižvelgta ir į nusikaltimo aplinkybes: V. K. nustatytas girtumo laipsnis – 2 promilės, važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, ir atgal, kėlė akivaizdų pavojų eismo saugumui, galimai apgadino svetimą tvorą, po to įvažiavo į griovį, vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs, tačiau ne pirmą kartą sulaikytas vairuojantis neblaivus, be to, pats nusipirko šį automobilį, o pateikti argumentai esą automobilį vairuodavo tik kiti darbininkai, kurių jis nenurodė, buvo paneigti nustatytomis aplinkybėmis ir liudytojo R. B. parodymais (jie ryte dviese išvažiavo į darbą). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. nuolat daro nusikalstamas veikas, svarbiausias eismo saugumo taisykles pažeidinėja piktybiškai, tuo keldamas itin didelį pavojų visuomenės saugumui bei nedaro išvadų dėl tokio savo elgesio. Teismas deklaratyviais, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, pripažino ir V. K. argumentus apie tai, kad dėl visko kaltas alkoholis, jis nori gydytis, bet iki šiol nežinojo, kaip tai padaryti, o įkalinimas žmogaus nepataiso, todėl dėl vaikų būtų geriau skirti ilgalaikį gydymą nuo alkoholizmo arba švelnesnę bausmę, kaip prieštaraujančias visoms byloje nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad V. K. automobilį nusipirko iš anksto, yra pakankamai duomenų, kad juo važinėjo ir pats, oficialiai įsidarbino ir ėmė gydytis nuo priklausomybės tik po nusikalstamų veikų padarymo, jo sūnus D. yra gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau nuo tada V. K. teisiamas jau šeštą kartą, todėl sprendė, kad tokie deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgė į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydį, būtų neįsigilinęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad V. K. nusikalto būdamas recidyvistas, pripažinęs abiejų jo padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Be to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatęs šią V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas tokio sprendimo jį pripažinti recidyvistu nebenurodė, nors pagal BPK 307 straipsnio pakeitimus galiojančius jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., tai yra privaloma (nuosprendis priimtas 2025 m. sausio 21 d.). Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija visų pirma patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

11. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo – BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tokiu būdu naujojoje BK redakcijoje nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu, yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi toks įstatymo pakeitimas yra asmens teisinę padėtį lengvinantis. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Todėl šis įstatymo pakeitimas taikytinas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo.

12. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad V. K. anksčiau teistas 15 kartų, iš kurių vien pastaruosius tris kartus – už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, o ankstesniais nuosprendžiais dauguma atveju – už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei (pagal BK 178 straipsnį.) Šioje byloje nustatytą nusikaltimą V. K. padarė teistumui neišnykus, todėl pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis V. K. laikytinas asmeniu, kuris, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kai teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, t. y. recidyvistu, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl (ne)pripažinimo recidyvistu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje plačiau nepasisako. Tačiau šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatęs abiejų V. K. padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, iš kurių viena – baudžiamasis nusižengimas (pagal BK 243 straipsnį), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 4 dalies (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios naujos 2024 m. balandžio 25 d. baudžiamojo įstatymo redakcijos Nr. XIV-2573 61 straipsnio 4 dalis numato, jog kaltininkui savo noru prisipažinus padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šioms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi pagal naująją BK redakciją nebeliko nurodymo, kad bausmė skaičiuojama nuo jos vidurkio. Šiuo atveju V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas maksimaliam.

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog teismas įvertino tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, pobūdį ir pavojingumą, tiek paties V. K. asmenybę, todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, ir pagrindo švelninti ją ar galutinę subendrintą bausmę nemato. Kaip minėta, V. K. nusikalto būdamas anksčiau teistas 15 kartų, antrą kartą iš eilės – už analogišką nusikalstamą veiką (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir trečią kartą – už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (2020 m. liepos 21 d. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį), nusikalto teistumui neišnykus. Kartą baudžiamoji atsakomybė jam taikyta ir užsienyje. Ankstesniais teismų sprendimais už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas (dauguma atvejų – už BK 178 straipsnyje numatytas) nuteistajam skirtos tiek švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tiek taikytas (visiško ir dalinio) bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl daro naujas, taip pat ir analogiškas nusikalstamas veikas. O šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką V. K. padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po to, kai 2024 m. kovo 26 d. buvo lygtinai paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo, neatlikęs 2 metų 2 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (numatoma lygtinio paleidimo bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 29 d.). Kaip minėta, nakties metu V. K. automobilį vairavo ne tik neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios iš viso nėra įgijęs, tačiau ir girtas, kai jam nustatytas vidutinis (2 promilių) girtumo laipsnis, nors lygtinai paleistam iš viso buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Neblaivus jis važinėjo ne tik (duomenys neskelbtini) kaime (nuo savo namų iki draugo), tačiau ir iki (duomenys neskelbtini) miesto, t. y. mažiausiai 14 km atstumą, kur galiausiai girtas nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau bei kartu važiavusiam bendrakeleiviui, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje kaip galimai jo padarytą administracinį nusižengimą nurodė ir sugadintą svetimą tvorą, tvirtindamas, kad tai tik teismo prielaidos, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo byloje matyti, kad apelianto atžvilgiu 2024 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. 67-ANR-P_2075-2024 pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2024 m. lapkričio 4 d., 23.00 val. važiuodamas atbulas jis atsitrenkė į gyvenamosios sodybos metalinius vartus, kuriuos apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai. Ir nors duomenų apie priimtą procesinį sprendimą byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis, kaip apeliantą neigiamai charakterizuojančiais, rėmėsi visiškai pagrįstai. Pastebėtina, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas už analogiškus nusikalstamas veiksmus, kai anuomet būdamas sunkaus girtumo laipsnio vairavo savo automobilį į (duomenys neskelbtini), kur važiavo su sugėrovu, o nesuvaldęs automobilio, atsitrenkę į medį. Toks pasikartojantis nusikalstamas elgesys tik patvirtina, kad ignoruodamas teismo ne kartą jam parodytą pasitikėjimą, savo elgesio keisti teigiama linkme laikui bėgant apeliantas nesistengė, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias įstatymo sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą bei areštą už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatė teisingą jų dydį.

15. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskirtas bausmes teisingai subendrino taikydamas bausmių apėmimo principą, nes apelianto nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bei pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė teisingai subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos 2 metų 2 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje, paskyrus nuteistajam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams. Pridėtos bausmės dalis laikytina proporcinga V. K. padarytų nuskalstamų veikų pavojingumui ir jo asmenybei, todėl pagrindo ją mažinti nėra. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirta galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

16. Skunde apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

17. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės jo teigiamai neįtakojo, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos visos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės: praeityje apeliantas teistas 15 kartų, iš jų pastaruosius du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, vėl nusikalto neišnykus teistumui, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė. Nuteistojo elgesio teigiamai neįtakojo net 7 kartus anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Administracine tvarkas per pastaruosius vienerius metus apeliantas taip pat kartą baustas už KET pažeidimą, paskirtos baudos nesumokėjęs. Sodros duomenimis, V. K. verčiasi individualia veikla bei dirba (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, V. K. atžvilgiu vykdoma (arba vykdymas laikinai sustabdytas) daug vykdomųjų bylų dėl turimų įsiskolinimų už nesumokėtas administracines nuobaudas ar pagal teismo įsakymus. (duomenys neskelbtini) seniūnija duomenų apie V. K., jo šeimos sudėtį neturi, tokių nėra pateikta ir byloje. Akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, vėl padarė tyčines naujas nusikalstamas veikas ir tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti, todėl taikyti V. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

18. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi argumentai apie būtinybę rūpintis šeima – trimis mažamečiais vaikais ir žmona, kuri nedirba, o jis vienintelis išlaiko šeimą. Pastebėtina, kad šios aplinkybės nesutrukdė nuteistajam daryti vis naujas nusikalstamas veikas, be to, tomis pačiomis šeiminėmis aplinkybėmis V. K. teismuose apeliuoja kaskart nagrinėjant baudžiamąsias bylas jo atžvilgiu ar jo apeliacinius skundus (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 4 d. nuosprendis, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-317-875-2022). O teismui ar laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai suteikus nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti (atidėjus bausmės vykdymą ar pritaikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), nuteistasis tokio pasitikėjimo nepateisina ir nusikalsta vėl.

19. Pažymėtina, jog padarytos išvados neleidžia keisti ir nuo 2025 metų vasario 1 d. įsigaliojusios naujos BK 75 ir 54 straipsnių redakcijos (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės ryšį ir jos dydį, tinkamai bausmes subendrino tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, keisti ar atidėti nuteistajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 4 dalies, 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (daug kartų teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nepateisino teismo pasitikėjimo teismui net 7 kartus atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, o taip pat paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai), įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta nuteistajam skirtos galutinės bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

20. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. K. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo pavojingumui, todėl jas dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, be kita ko, buvo pakeistas ir BK 243 straipsnis, kurio sankcijoje atsirado alternatyvių bausmių – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BPK 362¹ straipsniu, tokie pakeitimai švelnina nuteistojo teisinę padėtį, todėl yra pagrindas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), Tačiau, įvertinus visas pirmosios instancijos teismo aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, keisti nuteistajam paskirtą arešto bausmę nėra pagrindo. Taigi bausmės, paskirtos tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė nuteistajam V. K. nekeistina.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. balandžio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. APD-2025-04453 dėl 129,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. K. pagal 2025 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. KTS-2025-01460 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

24. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, taip pat nuteistojo finansinę padėtį – duomenų apie jo gaunamas dideles pajamas byloje nėra, turimus išlaikytinius bei nuteistajam paskirtos realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. K. neišieškotinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

V. K. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirtos bausmės nekeisti, naujos subendrintos bausmės nenustatyti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarė recidyvistas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. K. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.