Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-182-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
1S-182-1020/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-182-1020/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. S. (J. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 59 – 48 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2013 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su to paties teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis ir J. S. paskirta galutinė 9 (devynių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. liepos 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 4 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. gegužės 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. gegužės 9 d. – 3 metai 9 mėnesiai ir 25 dienos.

2017 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 59-48 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar pakankamai aukšta. Komisija atsižvelgė į kriminalinę nuteistojo praeitį, lygtinio paleidimo metu padarytą naują nusikalstamą veiką, nusikaltimams būdingą veikimo modelį, sunkėjančius nusikaltimus, gyvenimo stilių ir draugus, į polinkį pasiduoti kitų įtakai, elgesį bausmės atlikimo metu, 6 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nedengiamą ieškinį, į tai, kad pataisos namuose J. S. nedirba, neturi darbinės patirties laisvėje, neskatintas. Šių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad J. S., būdamas laisvėje, gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.

Nuteistasis Komisijos 2017 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 59-48 apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi J. S. skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ ir „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, taip pat 2 kartus dalyvavo programoje „Bendravimo įgūdžių ugdymas“, „Streso ir emocijų valdymas“, „Laisvalaikio užimtumas“, „Krizių psichologija“ ir „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programose, išklausė 240 val. duonos gaminių kepėjo neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, 2016 m. Vilniaus pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą bei mokosi staliaus specialybės. Teismas nustatė, kad nors nurodytos aplinkybės vertinamos teigiamai ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau šiuo metu tai nėra pakankamas pagrindas teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Teismas įvertino J. S. asmenybę, teistumus, tai, kad jis bausmės atlikimo metu net 6 kartus pažeidė drausmės reikalavimus, tai, kad šiuo metu pastarasis atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą bei tai, kad asmuo nusikalto lygtinio paleidimo metu, likusios didelės neatliktos bausmės dalį, pakankamai aukštą nusikalstamo elgesio rizikos balą. Taipogi teismas atsižvelgė ir į visuomenės interesą, poreikį įgyvendinti bausmės tikslus ir nustatė, kad šiuo metu J. S. paleidimas iš įkalinimo įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl išvardintų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. S. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir Komisijos nutarimą bei paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad 2017 m. sausio 24 d. nuteistajam gimė vaikas, jis sukūrė šeimą, todėl tapo kitu žmogumi. Anot pareiškėjo, praeityje padaryti nusikaltimai neturėtų būti pagrindu nepaleisti jo lygtinai. Nuteistasis skunde įsipareigoja vesti dorą ir blaivų gyvenimo būdą, laikytis įstatymų bei elgesio taisyklių, sąžiningai dirbti, auginti savo vaiką ir vykdyti visus paskirtus įpareigojimus bei apribojimus. J. S. skundu prašo suteikti jam dar vieną šansą pradėti naują gyvenimo etapą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, nuteistajam paskirta 9 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. J. S. pusę jam paskirtos bausmės atliko 2016 m. gegužės 4 d., todėl nuteistasis pagrįstai pateikė prašymą Komisijai svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Antra, 2017 m. kovo 1 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-42 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. S. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Pažymima, kad būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 74 balais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. S. nusikalstamo elgesio rizika yra mažesnė nei anksčiau – ji sumažinta, tačiau tik 7 balais, todėl pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka vidutinė, taigi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo J. S. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Per visą bausmės atlikimo laiką asmuo režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, už pažeidimus baustas 4 kartus, nors šios nuobaudos ir negalioja. Dalis pažeidimų yra susiję su teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymu, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad J. S. nėra lengva paklusti nustatytoms taisyklėms bei padaryti atitinkamas išvadas dėl netinkamo elgesio.

Teismas atkreipia dėmesį, kad J. S. bausmės atlikimo metu nedirbo, nors žinojo, kad pagal vykdomuosius raštus yra skolingas 1700,27 euro. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš veiksnių, didinančių jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais.

Skundą nagrinėjantis teismas teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis turi aiškiai suformuotus ilgalaikius tikslus, susijusius su darbine veikla, rūpinimusi šeima. J. S. laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja mokymų ir ugdymo programose, šiuo metu lanko Psichologinės tarnybos psichologo individualias konsultacijas. Palaiko socialinius ryšius su tėvais ir žmona, kurie jį lanko, pataisos namuose sudarė santuoką, turi mažametį vaiką. Visgi, teismas akcentuoja, kad tokiu būdu veikti turi kiekvienas nuteistas asmuo, todėl šios aplinkybės nėra lemiamos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pabrėžtina, kad J. S. praeityje teistas net 11 kartų, pirmą kartą dar būdamas nepilnametis, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei. Nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, daromos vis pavojingesnės nusikalstamos veikos. J. S. du kartus buvo taikyta amnestija, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad J. S. nėra linkęs savo veiksmus vertinti kritiškai, paisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nėra linkęs taisyti savo elgesį ir negerbia įstatymų. Teismas taip pat akcentuoja, kad J. S. jau buvo suteikta galimybė iš esmės pakeisti neteisėtą savo veikimo modelį – jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taip išreiškiant jam pasitikėjimą, sudarant prielaidas reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to, gerai suvokdamas savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, J. S. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas.

Teismas pabrėžia, kad pakankamai daug kartų teisto nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra beveik 4 (keturi) metai. Pažymėtina, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingas veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų jam nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įtikintų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Teismas akcentuoja, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiuo metu nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą, o ir jo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, nėra pakankama.

Aukštesnysis teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Komisija sprendimą netaikyti J. S. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Pastebėtina, kad tokiais atvejais teismų praktikoje Komisijos sprendimu paprastai neabejojama (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016). Teismo nuomone, Komisijos nutarime išdėstytos pagrįstos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis J. S. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, o vien aplinkybė, kad teismas priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, negali būti laikoma pagrindu keisti ar naikinti šį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. (J. S.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jurgita MačionytėRegina PocienėErnestas Rimšelis