Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. M. skundu skundžia antstolės A. A. veiksmus dėl piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, arešto, prašo 1) panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) jei buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad iš piniginių lėšų, kurias perveda artimieji, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, pareiškėjas turi pirkti būtiniausius maisto produktus, higienos priemones, kanceliarines prekes, todėl esant areštuotai sąskaitai, pareiškėjo teisės apribojamos. Pareiškėjas remiasi teismų praktika, kurioje, jo manymu, išaiškinta, jog antstolės veiksmai, areštuoti nuteistojo ar suimtojo pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016) (b. l. 4-6).

Antstolė A. A. 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu nutarė netenkinti skolininko skundo. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9028/2006 dėl 238,76 Eur solidarios skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“. Skolininkui gera valia neįvykdžius vykdomųjų dokumentų, buvo atliktos visos užklausos apie skolininko turtinę padėtį ir 2017 m. gegužės 17 d. priimtas patvarkymas areštuoti pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje. Antstolė teigia, turinti teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kadangi nepateikti jokie įrodymai, kad asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigingų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Be to, pareiškėjui atliekant bausmę, yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalis netaikytina. Taip pat antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA, kadangi draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Antstolė laiko, kad skolininko skundas yra nepagrįstas, rodo skolininko piktnaudžiavimą, o ne norą įvykdyti vykdomąjį dokumentą (b. l. 3).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 8).

Pareiškėjas 2017-06-14 pateikė papildomus atsikirtimus į antstolės patvarkymą dėl skundo netenkinimo, kuriuose nurodė, kad antstolė, taikydama skolos išieškojimą iš nuteistojo piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, pažeidžia pareiškėjo teises, teismų praktiką. Pareiškėjas prašo, kad jam nebūtų taikomas išimtinis išieškojimas, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžė, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (b. l. 11).

2017-06-22 teisme gautas pareiškėjo prašymas prijungti rašytinius įrodymus, kad antstolė areštavo visas lėšas, esančias įkalinimo sąskaitoje, ir pagal patvarkymą buvo nuskaitytos piniginės lėšos (b. l. 15-19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/07/00531 nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-9028/2006 dėl 238,76 Eur solidarios skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“ (vykd. b. l. 1). Vykdomasis dokumentas priimtas ir 2007 m. vasario 26 d. skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykd. b. l. 4). Atlikti priverstiniai vykdomieji veiksmai (vykd. b. l. 5-15). 2017 m. gegužės 17 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 20). 2017 m. gegužės 29 d. gautas skolininko skundas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą, kadangi nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Antstolė 2017 m. gegužės 17 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama areštuotas 443,99 Eur pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas teigia, jog asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos būtinos įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau BVK) nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numatyta teisė atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą (BVK 98 straipsnis). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai.

Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. nedirba ir darbinių pajamų negauna, todėl į asmeninę sąskaitą gaunamos piniginės lėšos laikytinos gaunamomis iš trečiųjų asmenų. Tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nėra lėšos, gautos iš darbo užmokesčio bei kitų skolininko gaunamų pajamų (CPK 736 straipsnis – lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža) ar pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis – pensija, dividentai ir kita). Taip pat tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuotą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1000-601/2017).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką laikytina, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, pareiškėjui trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos priskirtinos asmens turto kategorijai (jo asmeninė nuosavybė), todėl, vykdymo procese išieškant iš tokių skolininko lėšų, turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais. CPK 668 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo visas lėšas, priklausančias pareiškėjui, gautinas į jo asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neįvertino skolininko gaunamų piniginių lėšų pobūdžio ir, nesilaikydama CPK 668 straipsnyje nustatytų draudimų, pažeidė išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką. Pažymėtina, jog vien tai, kad skolininkas antstolei nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jeigu buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad priimtu 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymu antstolė nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Kitų patvarkymų, kuriais būtų apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, antstolė nepriėmė. Tačiau iš Alytaus pataisos namų pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatyta, jog 2017 m. gegužės 23 d. iš pareiškėjo sąskaitos antstolei A. A. pervesta 5,30 Eur suma (b. l. 16, 17).

Vadovaujantis išdėstytu, skundas dėl antstolės veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, tenkintinas iš dalies, antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais, tačiau areštas nenaikintinas. Antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos bei grąžinti pareiškėjui neteisėtai pervestas pinigines lėšas (CPK 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko V. M. pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Įpareigoti antstolę A. A. išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Įpareigoti antstolę A. A. grąžinti pareiškėjui V. M. pinigines lėšas, pervestas pagal 2017 m. gegužės 17 d. patvarkymą Nr. S-17-36-10836 iš Alytaus pataisos namuose esančios pareiškėjo sąskaitos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti šalims.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.