Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-200-227/ 2016

NUTARTIS

2016 m. kovo 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1157-620/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui P. Z. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovo 1594 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2015 m. birželio 6 d. 0 val.30 min. „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklės ploto vienete buvo sumedžiotas šernas, kuris nebuvo įrašytas medžioklės lape tiek pasibaigus medžioklei, tiek prieš pradedant jo išdorojimą. Tą turėjo padaryti medžioklei vadovavęs atsakovas. Jis taip pat nepasirašė medžioklės lapo apačioje. Atsakovas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintas pažeidęs medžioklės taisykles ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 85 straipsnį nubaustas 150 Eur bauda. Neteisėtai medžiodamas atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau- Taisyklių) 21,22 58.1.2 ir 58.7 punktų reikalavimus ir padarė 1594 Eur žalą laukinės gyvūnijos ištekliams. Žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.D1-695 patvirtinta žalos, padarytos laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms, apskaičiavimo metodika ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-5 pakeistus bazinius tarifus, kuriais suaugęs šernas įkainotas 1450 Eur (6.2 punktas) bei įvertinus Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vartotojų kainų indeksą, kuris nustatytas 1,099.

Nustatė, kad atsakovui P. Z. 2015 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog jis padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 85 straipsnio 1 ir 4 dalyse (b.l.2-4). Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d nutarime byloje Nr. A2.3-394-762/2015, nurodė, jog 2015 m. birželio 6 d. 00.30 val. medžioklės vadovas P. Z., vadovavęs „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklei, „Sartų“ medžioklės ploto vienete, medžiojant pagal išduotą medžioklės lapą Nr. 35, prieš pradedant sumedžioto šerno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės ploto vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės lape nenurodė, kad sumedžiotas šernas. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (toliau- VAAT) pareigūnams atvykus į Arlauskų k., Kriaunų sen., Rokiškio r., sumedžiotas šernas buvo iki pusės nuluptas, medžioklės lapas neužpildytas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 21 punkto reikalavimus. Be to, P. Z. medžiotojo biliete Nr. 013772 duomenys medžiotojų sąvadui pateikti 2004-01-06. Šiais savo veiksmais P. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 58.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir 85 straipsnio 1 dalyje. Teismas P. Z. galutinę nuobaudą skyrė 150 Eur baudą be pažeidimo padarymo įrankių : ginklo „Remington 700“, optinio taikiklio „Majesty“, prožektoriaus „Xenon targeter 2-3“, konfiskavimo (b.l.9-12). Iš „Sartų“ medžioklės klubo medžioklės lapo (b.l. 8) nustatė, kad 2015 m. birželio 5 d., Rokiškio savivaldybėje esančiame „Sartų“ medžioklė ploto vienete vykusioje medžioklėje dalyvavo P. Z., E. Ž., A. M., V. P..

Įvertino liudytojų V. P., R. S. parodymus, kad medžioklės metu buvo sumedžiotas šernas, kuris, atvykus atsakovui ir R. S., buvo nuvežtas į žvėrių lupyklą ir medžioklės vadovo (atsakovo) leidimu pradėtas lupti, o jis pats planavo užpildyti medžioklės lapą, tačiau tuo metu pasirodė pareigūnai. Jie atliko patikrinimą ir nustatė, jog nėra atžymos apie šerno sumedžiojimą. Liudytojai nurodė, kad tikslo nuslėpti sumedžioti žvėrį ar neužpildyti medžioklės lapo nebuvo, nes neištyrus gyvūno negalima naudoti mėsai, žvėris nebuvo išvežtas iš medžioklės ploto. Teismas įvertino, kad į medžioklės lapą įrašyti visi 2015-06-05 medžioklėje dalyvavę medžiotojai, be to įrašytos ir kitos medžioklės, įvykusios 2015-05-08 ir 2015-05-22, kurių metu buvo sumedžioti šernai ir kurie yra pažymėti medžioklės lape (b.l.8). Pažymėjo, jog asmens nubaudimas administracine tvarka negali turėti prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos gamtai atlyginimo civilinėje byloje, tuo labiau kai tik po žvėries sumedžiojimo buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes atžyma medžioklės lape buvo padaryta nesavalaikiai, todėl nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepaaiškino, kokia žala gamtai atsirado dėl atsakovo padaryto medžioklės taisyklių 21-22 punktų pažeidimo – medžioklės lapo neužpildymo prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama. Pažymėjo, kad šernas buvo sumedžiotas teisėtai vykusioje medžioklėje, sumedžiotas leidžiamas gyvūnas, leistinu būdu, visi medžioklėje dalyvavę asmenys buvo tinkamai pažymėti ir medžioklės lape pasirašę, iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog atsakovas kaip medžioklės vadovas nesiekė nuslėpti šerno sumedžiojimo fakto, o medžioklės lapo savalaikiai nepažymėjo dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekiant nusiplauti purvinas rankas ir greitai sutvarkyti automobilį, pavėlavo tik keletą minučių, sumedžioto šerno nebuvo bandoma slėpti, jis pradėtas doroti ne kokioje kitoje vietoje, o įrengtoje medžioklės klupo gyvūnų lupykloje, licencijoje nurodytame medžioklės plotų vienete, reguliuoti šernų populiaciją pasiūlė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, paskelbta ekstremali situacija Rokiškio rajono savivaldybės Kriaunų ir Jūžintų seniūnijų teritorijose dėl atsiradusių afrikinių kiaulių maro židinių ir „Sartų“ medžiotojų klubo plotai patenka į minėtas seniūnijų teritorijas, dėl galimų pavojingų ligų yra tikrinami sumedžioti šernai, visuotinai žinoma, jog LR Aplinkos apsaugos ministerijos nurodymais medžiotojai skatinami sumedžioti kuo daugiau šernų, mažinti jų populiaciją, be to jų medžioklė, pakeitus teisės aktus, neribojama ištisus metus, jie nėra licencijuojami. Sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo siekį neužpildyti sumedžioto gyvūno ir prieš išvežant iš licencijoje nurodyto medžioklės ploto, tuo tarpu LR Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu pakeitus Taisyklių 22 punktą, jo teisinis reglamentavimas patvirtina, kad remiantis vien tik pažeistu reikalavimu užpildyti medžioklės lapą gyvūno sumedžiojimo vietoje, negalima daryti išvados apie asmenų piktnaudžiavimą, nes efektyviai sumedžiotų gyvūnų kontrolei užtenka ir to, kad visi medžioklės dokumentai būtų užpildyti prieš išvežant gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1526-619/2013 ir Nr. 2A-456-881/2013). Nors ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas ne tik į medžioklės lapą neįrašė sumedžioto gyvūno, bet ir nepasirašė medžioklės lapo, pripažino, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 p. reikalavimą medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje kai yra išnaudojamas medžioklės lapas, o iš byloje pateikto medžioklės lapo matyti kad jame dar yra laisvų grafų, tai yra jis dar nėra išnaudotas ir jame medžioklės vadovui nebuvo reikalingumo pasirašyti.

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teisminės praktikos, nesivadovavo teisingumo, protingumo principais. Teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į Medžioklės taisyklių 21, 22 punkto nuostatas, apibrėžiančias, kad žvėrys laikomi sumedžiotais neteisėtai, jei jie nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, o neteisėtai sumedžiojus gyvūną visada padaroma žala gamtai. Be to, atsakovas neturėjo teisės medžioti ir organizuoti medžioklės, kadangi neturėjo žymos apie duomenų medžiotojo sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš vienerius metus, jo duomenys pateikti prieš 11 metų. Tuo pažeistas Medžioklės taisyklių 58.7 punktas. Žymos apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą nebuvimas reiškia, kad medžioklė vykdoma neteisėtai. Laukinio gyvūno sumedžiojimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, bet žalą galima daryti teisėtais veiksmais, užpildžius reikiamus medžioklės dokumentus, esant atsakovo duomenims medžiotojų sąvada, tokiu atveju būtų atleidžiama nuo padarytos žalos gamtai atlyginimo. Tai, kad ginčo medžioklės metu (2015-06-06) Lietuvoje buvo skatinama medžioti šernus stabdant afrikinio kiaulių maro plitimą, nagrinėjamu atveju negali paneigti žalos aplinkai fakto. Valstybės institucijų skatinimas medžioti šernus jokiu būdu nereiškia, kad tai gali būti daroma savavališkai, nepaisant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Ieškovui pakanka įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą (patvirtina ATP protokolas AM Nr. 115853, medžioklės lapas Nr. 35) ir žalos dydį (paskaičiuotas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais). Tuo tarpu CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad asmuo kaltas jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šiuo atveju atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, jo elgesys neatitinka protingo ir rūpestingo žmogaus standarto, pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, todėl civilinės atsakomybės prasme yra kaltas dėl žalos atsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Ginčo dėl to, kad P. Z. 2015 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimą, užtraukiančių atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 1 ir 4 dalis, nėra (b.l.2-4). Taip pat nėra ginčo dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo nustatytų aplinkybių: jog 2015 m. birželio 6 d. 00.30 val. medžioklės vadovas P. Z., vadovavęs „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklei, „Sartų“ medžioklės ploto vienete, medžiojant pagal išduotą medžioklės lapą Nr. 35, prieš pradedant sumedžioto šerno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės ploto vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės lape nenurodė, kad sumedžiotas šernas. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pareigūnams atvykus į Arlauskų k., Kriaunų sen., Rokiškio r., sumedžiotas šernas buvo iki pusės nuluptas, medžioklės lapas neužpildytas pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 21 punkto reikalavimus. Be to, P. Z. medžiotojo biliete Nr. 013772 duomenys medžiotojų sąvadui pateikti 2004-01-06. Byloje nustatyta, kad šiais savo veiksmais P. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 58.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 straipsnio 4 dalyje ir 85 straipsnio 1 dalyje (b.l.9-12). Jis 2015 m. birželio 29 d. teismo nutarimu nubaustas pinigine bauda.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau- teismas) išvada, kad žala gamtai nebuvo padaryta. Teigia, kad šernas buvo pradėtas lupti prieš tai nepažymėjus medžioklės lape ir toks gyvūno sumedžiojimas pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 straipsnių nuostatas turi būti traktuojamas kaip žala laukinei gamtai. Be to, atsakovas neturėjo teisės medžioti ir organizuoti medžioklės. Kadangi neturėjo žymos apie duomenų medžiotojo sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš vienerius metus, jo duomenys pateikti prieš 11 metų, tuo pažeistas Medžioklės taisyklių 58.7 punktas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žymos apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą nebuvimas reiškia, kad medžioklė vykdoma neteisėtai.

Šioje byloje įvertinama aplinkybė, kad atsakovas pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus ir dėl to jam yra taikyta administracinė atsakomybė. Sprendžiant ginčą dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, įvertintina, kad šerno sumedžiojimui nereikalinga licenzija ir juos medžioti galima ištisus metus. Taip pat tai, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomendavo reguliuoti šernų skaičių- jį iki 2017 m. smarkiai sumažinti, o nuo 2014 metų Rokiškio rajonas, kuriame yra medžioklės ploto vienetas, yra afrikinio kiaulių maro trečiojoje zonoje ir joje buvo paskelbta ekstrimali situacija. Šernas buvo pradėtas lupti tam skirtoje vietoje. Esant šioms aplinkybėms, tikėtina, atsakovu, kad nebuvo tikslo nuslėpti sumedžiotą žvėrį ( šerną) ir kad iš esmės nebuvo padaryta žala gamtai. Šiuo atveju buvo pažeista dokumentų sutvarkymo procedūra- sumedžiotas šernas nebuvo pažymėtas medžioklės lape dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių , iš kurių spręstina, kad tiesiog nespėta užpildyti medžioklės lapo, kuomet nesavalaikiai jau buvo pradėtas lupti žvėrys. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog VAAT pareigūnai atvyko tuomet, kai šernas buvo tik pradėtas doroti.

Sutiktina su apeliantu, kad medžioklės metu galiojusių Medžioklės taisyklių 22 punktas numatė, jog tuo atveju, jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose (2015 04 13 įsakymas Nr. D1-293 (nuo 2015 05 01)).Tačiau, tokios nuostatos neliko Taisyklių 41 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2015-10-15 ( 2015 10 14 įsakymu Nr. D1-741 )ir galiojančiose sprendimo priėmimo metu bei šiuo metu.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, medžioklės taisyklių pasikeitimą, panaikinusi buvusią iš esmės sankciją už savalaikio neįrašymo nušauto žvėries į medžioklės lapą, t.y. nelikus reglamentavimo, nustatančio, kad neįrašius nušauto gyvūno į medžioklės lapą tokia medžioklė laikoma neteisėta ir kad tuo padaryta žala gamtai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti žalą iš atsakovo, kuri iš esmės gamtai nepadaryta, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

Sutiktina su apeliantu, kad pagal Taisyklių 58.7.punktą draudžiama medžioti neturint žymos medžiotojo biliete apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 5 metus nuo teisės medžioti suteikimo), žymos apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą, įrašytos ne daugiau kaip prieš vienerius metus (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos). Tačiau šis taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau dėl šios pažaidos nebuvo padaryta žala gamtai.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Aptartais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą už palikti nepakeistu.